Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Domina investiciniai fondai

virgisk
Rašyti privačią žinutę

5 žinutės

Kiekvianą mėnesį galiu įmerkti į investicinius fondus po 100 - 150 litų (3 - 5 metams ir ilgiau). Ar verta metų bėgyje stebėti kritimus ir kilimus (sumos tai nedidelės)? Jei gaunasi pliusas tai tą už tą pliusą investuoti į kitus fondus ar jo neliesti? Jei minusas tai ar atsisakyti to fondo ir investuoti į kitą ar laukti kol pakils (jei pakils)? Gal tai kam ir kvaili klausimai, o man visa tai naujiena ir tuo susidomėjau...
siMS
siMS
Rašyti privačią žinutę

413 žinutės
( +5 )

na su 100-150lt suma mažai fondų prasideda, apie fondus neregistruotus lietuvoje manau neverta net kalbėti, nes tada prisidės išlaidos už pinigų siuntimą. O LT nedaug i. fondų nedaug yra su tokiom susmom, kiek pamenu BAF nuo 100lt. Gal labiau tau tiktų pensijų fondas ? Jeigu dar yra lengvata tai investuojant 10metų atgautum kiekvienais metais po 27% nuo investuotos sumos (jeigu teisingai girdėjau).

Stebėti abejojiu ar verta, jeigu sumos skirtųsi, tada esant pakritimui galima padidinti investavimo sumą(kad sumažinti vidutinę įsigijimo kainą).

nelabai teisingai supratai i.f. veikimą. čia ne taip, kaip banke, kad gauni palūkanas ir jas gali reinvestuoti, čia didėja vieneto vertė, todėl neina reinvestuoti(pinigai tiesiog auga).

Jeigu susiradai perspektyvų regioną ir pilnai tiki juo, tada trumpi minusai neturėtų gąsdinti
www.saltinis.eu
virgisk
Rašyti privačią žinutę

5 žinutės

Jei neklystu SEB yra fondų, kuriuose min investuojama suma 100 lt.
rentgenas
Rašyti privačią žinutę

77 žinutės

nezinau, per 1 metus is banko indelio galima gauti absoliuciai garantuotus 4 procentus. Ar tikrai butu daugiau is pensiju fondo ar konservatyvaus IF? O rizikingame IF jokiu garantiju nera, pvz., Finastos RUF dar toli iki
islipimo is didelio minuso.

Esu paskirstes po 5K litu keliuose fonduose (CMR, RUF, SEB NVS). Po puses metu - CMR keli procentai minuse, RUF 9 procentai minuse, SEB 15 procentu pliuse.

SEB - vienintele paguoda. Manau, kad kai sueis metai RUF'e ir nebus +8 procentu, as isimsiu ir desiu kazkur kitur.

Toks ispudis, kad i Rusijos ne naftos sektoriaus imones investuot neapsimoka (o butent ta daro RUF). I naftos sektoriu tai bent gerai islosi, kai naftos kainos pakyla, o RUF blogai visais atvejais: jei nafta kyla, RUF mazai reaguoja, jei nafta krenta - tai krenta ir RUFas. Zodziu, jauciu, prasoviau siek tiek su RUF, tikiuose nebus nuostolio po pusmecio.
rentgenas
Rašyti privačią žinutę

77 žinutės

O del fondu greito pardavimo, pirkimo is prieaugio... As taip daryciau tik jei butu gera nemokama sistema tai daryti internetu. Galima butu pazaisti. Nors ka tu gali zmogau padaryti, jei nesi profesionalas, kuris visa diena tuo uzsiima. Tipo, atsitrauki trumpam nuo darbo, ir padarai gera investicini sprendima - perki, nes vakar per zinias matei kara Libane? Bet dabar yra valdymo mokesciai, gyventoju pajamu mokestis ir pan. - jie suvalgytu tavo keliu procentu laimejimus del sokinejimo is fondu i fondus ar is fondu i pinigus grynais.

Specialistai sako, kad per ilgesni laikotarpi tokie neprofesionalus investuotojai, kurie pirkineja ir pardavinejas savo IF, islosia ne ka daugiau, negu tiesiog palike fondus ramybeje keliems metams - tegu makleriai juos valdo.

Tiesa sakant, man irgi noretusi, kad investuodamas i fondus galetum kazkaip uzfiksuoti savo laimejima, ir testi toliau, kaip kad galima daryti su banku indeliais - paemei palukanas, kazka nusiperki, o pagrindine mase toliau investuoji. Su fondais kazkaip nejauku visalaik - imerkes laikai kazka i nezinomybes jura )
centaspocento
Rašyti privačią žinutę

145 žinutės
( +5 )

Apie Baltijos akcijų fondą:
Fondo išskirtinumas tai maža pradinių investicijų suma – tik 100 litų. Fondas bus priimtinas ir tiems investuotojams, kurie norės taupyti, periodiškai pervesdami nedideles sumas nuo savo atlyginimo.

Tik viena smulkmena - jis nekyla .
Kiek pastebėjau, tai kai kritimas Lietuvos akc. biržoj, tai krenta ir jis, nors skelbiasi, kad į Lietuvą ir į užsienį investuoja maždaug apylygiai.
djorge
djorge
Rašyti privačią žinutę

62 žinutės

Kai kurie investiciniai fondai, pvz. platinami Hansa banko siūlo tokią opciją kaip automatinis (periodinis) fondų pirkimas, mažiausia suma 100 lt, gali pirkti Hb platinamus Baltijos, Rytų Ruropos ir Rusijos , bei tris fondų fondus. Privalumas- truputuką mažesnis platinimo mokestis, automatiskai gali nustatyti dieną, kada bus pateikiamas pavedimas, per hnasa-net gali žiūrėti pokyčius. gal kiti fondai irgi siūlo kažką panašaus.

Pasaulyje egzistuoja investiociniai fondai, kurie moka dividentus, tačiau tokių Lietuvoje lyg ir nėra.
Esu, Darau, Turiu....
A. Karalius
akvara
akvara
Rašyti privačią žinutę

314 žinutės
( +65 / -19 )

Privalumas- truputuką mažesnis platinimo mokestis,
Argi ?
Man tai pasirodė, kad tas mokestis toks pats - tie patys 1,5%
djorge
djorge
Rašyti privačią žinutę

62 žinutės

to akvara
mokestis perkant is karto (ne periodiniais pirkimais) bent jau buvo (pirkau gegužės mėn.) toks - 20 litų fiksuotas (kai kuriems platinamiems fondams 35 lt.), plius 1,5 proc.
Esu, Darau, Turiu....
A. Karalius
akvara
akvara
Rašyti privačią žinutę

314 žinutės
( +65 / -19 )

mokestis perkant is karto (ne periodiniais pirkimais) bent jau buvo (pirkau gegužės mėn.) toks - 20 litų fiksuotas (kai kuriems platinamiems fondams 35 lt.), plius 1,5 proc.
Fiksuotas būdavo 20Lt HB fondams, ir 35Lt - kitiems; dabar fiksuotas virto "minimaliu".

http://www.hansa.lt/ikainiai148_290.html

Tiek reguliaraus, tiek "nereguliaraus" investavimo atveju - tas pats 1,5%, tik reguliaraus atveju nėra minimalaus mokesčio. Taip, min. mokestis aktualus perkant už 100Lt/mėn.

IMHO, Hansai eilinį kartą praleido progą turėti konkurencinį pranašumą: buvo galima reguliariam investavimui bent jau simboliškai sumažint iki 1,25%.
djorge
djorge
Rašyti privačią žinutę

62 žinutės

djorge :
mokestis perkant is karto (ne periodiniais pirkimais) bent jau buvo (pirkau gegužės mėn.) toks - 20 litų fiksuotas (kai kuriems platinamiems fondams 35 lt.), plius 1,5 proc.
Fiksuotas būdavo 20Lt HB fondams, ir 35Lt - kitiems; dabar fiksuotas virto "minimaliu".

http://www.hansa.lt/ikainiai148_290.html

Tiek reguliaraus, tiek "nereguliaraus" investavimo atveju - tas pats 1,5%, tik reguliaraus atveju nėra minimalaus mokesčio. Taip, min. mokestis aktualus perkant už 100Lt/mėn.



IMHO, Hansai eilinį kartą praleido progą turėti konkurencinį pranašumą: buvo galima reguliariam investavimui bent jau simboliškai sumažint iki 1,25%.


esi teisus dėl HB pramesto pranašumo periodiniams fondų pirkimams, na o 35 lt. mokestukas tipo už operaciją, visiems HB fondams, plius komisiniai HB buvo taikomas pavasari iki gegužės tai tikrai.
beje gal kas gali kas paaiskinti, kodėl ketvirtinis sąskaitos aptarnavimo mokestis HB yra nuskaitomas per du kartus (du įrašai) be jokių paiskinmų?
Esu, Darau, Turiu....
A. Karalius
OXE
Rašyti privačią žinutę

58 žinutės

beje gal kas gali kas paaiskinti, kodėl ketvirtinis sąskaitos aptarnavimo mokestis HB yra nuskaitomas per du kartus (du įrašai) be jokių paiskinmų?
kad nespelioti ir negaisti laiko tai paprasciausiai gali jei naudoji hanza.net uzklausti per ji, jei ne - tiesiog paskambinti i banka 2684444
virgisk
Rašyti privačią žinutę

5 žinutės

Visai susiparinau. Koks geriausias variantas norint skirti truputį pinigų ateičiai: investicinis gyvybės draudimas, investicinis pensijos draudimas ar investiciniai fondai? Gal kas galite pasakyti griežtus už ir prieš?
centaspocento
Rašyti privačią žinutę

145 žinutės
( +5 )

Niekas tau nepasakys, kas geriausia, tik pamažu pats domėdamasis rasi kas tau geriausia tinka. Aš irgi domėjausi gyvybės draudimu, bet nusprendžiau, kad neapsimoka, susigrąžinamas pajamų mokestis mažinamas, jeigu jį nori susigrąžinti, turi sudaryti 10 m. sutartį, o tokio ilgio sutartis yra didelis suvaržymas - negali žinoti, kas nutiks per tiek metų. Be to, draudimo bendrovės ima didelius administravimo ir pan. mokesčius, ypač pirmais metais. To taupymo ten nelabai ir būna.
Investiciniai fondai, bent jau man yra geriausia, nes turi daugiausia veiksmų laisvės: nori perki, nori parduodi, nėra kažin kokių suvaržymų. Jau vien tai, kad bankai įkyriai bruka gyvybės draudimo ir pensijos kaupimo sutartis rodo, kad jiems tai labai apsimoka. O kuo daugiau bankui apsimoka, tuo mažiau žmogui .
JuMis
JuMis
Rašyti privačią žinutę

145 žinutės

Virgi, pasiimk investavimo salygas i pensiju fonda, gyvybes draudima ir investicini fonda. Pasiskaiciuok kokia imoka darysi ir pagal pateikiamas salygas pasiskaiciuok, kiek gi tu turesi pinigu tarkim po 10 metu. Arba paprasyk, kad tau paskaiciuotu. Stai ir gausi atsakyma, o cia tai grieztu uz ir pries niekas nepasakys. Kas vienam apsimoka kitam tik pinigu uzsaldymas.
-----
Būkit žmonės, laikykitės taisyklių - http://www.spekuliantai.lt/page.php?id=9
Valdas
Rašyti privačią žinutę

427 žinutės
( +4 / -22 )

Pamastymui ...

Remiantis spauda, pusė Lietuvos dirbančiųjų pasirašė sutartis su privačius pensijų fondus kaupiančiomis įmonėmis.

Valdančios įmonės (UAB) įstatinis kapitalas – 1 mln Lt, ar tai daug, ar tai mažai ?

Jei įmonė pasirašė 150 tūkst. (apie 20 % Lietuvoje sudarytų) sutarčių:
Uždirbant 1000 Lt “ant popieriaus”, 45 Lt keliauja į privatų pensijų fondą kas mėnesį, arba 6 750 000 Lt į mėnesį (81 000 000 per metus) į UAB sąskaitą. Vadinasi vienas UAB’o litas valdo 81 Litą mūsų pinigų. Ir tai tik vieneri metai!

Sutikite, kad niekas nedirba už “gražias akis” – todėl yra mokesčiai – 1% nuo turto, ir 2...3% nuo Sodros įmokos sumos, kitaip tariant UAB’o pajamos per metus: 810 000 Lt nuo turto, ir 1 620 000 ... 2 430 000 nuo Sodros įmokos. Sudėjus šiuos skaičius, gauname įspūdingą skaičių, įdomiausia – UAB’o įstatinis kapitalas yra viršijamas 3....4 kartus. Tai rodo, kad UAB savininko investicija atsipirko per metus, davė dar gan nemažai pelno, ir UAB savininkui visai nesvarbu, kas bus su UAB’o valdomu pensijų fondu – pinigai juk jau kišenėje, tačiau:

protingas šeiminkas juk nepjauna vištos dedančios auksinius kiaušinius!
berniokas
Rašyti privačią žinutę

41 žinutės

Po simta litu geriausia investuoti i gera vakariene ar gera knyga. Jeigu jau but atviram

Va Virgi kaip skaiciuok: pirma apsispresk kada ir kiek tau reiks pinigu. Pvz mano motyvai, leme apsisprendima investiciju kryptiems buvo tokie:

1. Sveikata mano gera, ir rimtu problemu nenusimato artimiausius 15-20 metu. Plius darbovites esu apdrauystas gana solidziai sumai, kurios turetu uztekti pragyvent kelis metus draudiminio ivykio atveju. Vadinasi siuo atzvilgiu mano uzpakalis saugus - butini likvidus atidejimai = 0 Lt.
2. Darbo netekimo gresme - susirasti kita darboviete man uztruktu iki 6 men., todel pasidariau atsidejima pakankama isgyventi puse metu, iskaitant buto nuoma ir pan. Taciau siuo metu sektorius kuriam edirbu yra smarkiai kylantis tiek darbu apimtimi, tiek ir apyvartomis. Ir mano vertinimu dar taip bus 7-8 metus. Vadinasi didele tikimybe, kad si laika darba turesiu. Todel atsidejima imeciau i mazos rizikos akciju-obligaciuju fondus.
3. Tevu sveikata - gera. Finansine padetis - nebloga. Poreikis pinigam juos priziuret ar pan. nebus didelis ir turetu but "pavezamas" is pastoviu pajamu. Atidejimai = 0 Lt.
4. Kitu turimu pinigu man tiesiog nereikia, nes kaip ir viska turiu, ir tikiuosi turet ateinancius 15-20 metu. Todel juos investavau i dideles ir vidutines rizikos fondus.

Buvo ir daugiau kriteriju, ale kur cia vardinsi Tiesiog gali naudoti toki principa savo financinei nepriklausomybei didinti - susirasyk gresmes ir pradek formuot atidejimus joms spresti/pergyventi.
virgisk
Rašyti privačią žinutę

5 žinutės

Paprasciausia noreciau po truputi atideti pinigu vaiko paleidimui i gyvenima. Nesinori isleisti is namu tusciomis kisenemis. Laiko turime daug 18 - 20 metu. I kojine kisti tai nesinori... O del saves - tai turime ko labiausia reikia ir dideliu poreikiu neturime.
u2com
Rašyti privačią žinutę

40 žinutės

to virgisk,

numesk savo mail'a, atsiusiu naudingos info tavo situacijai, gal sudomins.
virgisk
Rašyti privačią žinutę

5 žinutės

virgiskl@one.lt

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital