|
|
Parašė: 2006-05-29 18:28:23
paaiskint man kvailam taip ukiskai, kuriu velniu isvis tos akcijos
isleidziamos.
Ka negali pvz kokia didele bendrove sekmingai dirbti be jokiu
akciju??
|
|
Parašė: 2006-05-29 18:31:24
iš kur didelė bendrovė gaus pinigų plėtrai? akcijos pritraukia
kapitalo į bendroves
www.saltinis.eu
|
|
Parašė: 2006-05-29 18:35:54
O tai paskola negeriau?
|
|
Parašė: 2006-05-29 18:39:40
už paskolą reikai mokėti palūkanas, o didelėms įmonėms reikia daug
pinigų plėtrai, tad jos leidžia akcijas už kurias nereikia mokėti
procentų(nebent moka dividendus), kartais obligacijas.
www.saltinis.eu
|
|
Parašė: 2006-05-29 18:42:19
Na jei as, sakykim, perku is Jono Mazekiu naftos akciju, tai kas
paciai MN is to, gal procenta gauna ar kaip?
|
|
Parašė: 2006-05-29 18:57:53
MN gavo pinigus, kai akcijas viešai platino.dabar jomis tiesiog
prekiaujama.
www.saltinis.eu
|
|
Parašė: 2006-05-30 09:07:22
Nu gali is esmes. Yra ir dideliu privaciu kompaniju. Tik daznai
sunku uzdirbti dideli kapitala.
|
|
Parašė: 2006-05-30 09:18:02
paaiskint man kvailam taip ukiskai, kuriu velniu isvis tos akcijos
isleidziamos.
Ka negali pvz kokia didele bendrove sekmingai dirbti be jokiu
akciju??
nuspreskim is kurios puses ziurim:
Akcininkui:
Akcijos yra turtas.
Imonei:
Akcijos - lesos skirtos darbui.
|
|
Parašė: 2006-05-30 18:50:15
siaip vis galvoju investuot i obligacijas bet kai paziuriu ju %
mazoki kaikada vienodi negu terminuoto indelio... Kodel cia tik
taip?
www.vaistai.info
|
|
Parašė: 2006-05-30 19:44:57
investuok geriau į obligacijas susietas su index'ais, tikrai bus
didesnis pelnas, o nuostolio jokio(apart kažkelių metų pinigų
įšaldymo)
www.saltinis.eu
|
|
Parašė: 2006-05-30 19:47:02
siaip vis galvoju investuot i obligacijas bet kai paziuriu ju %
mazoki kaikada vienodi negu terminuoto indelio... Kodel cia tik
taip?
Obligacijos pagalba pinigai pasiskolinami pigiau neu gautų paskolą
banke, tai kodėl gi tau turėtų mokėti brangiau? Niekas nenori
pabrangiajai skolintis. Per maži procentai - neskolink, pirk
akcijas.
Nojaus laivą pastatė mėgėjas, O Titaniką - profesionalas...
|
|
Parašė: 2006-05-30 22:53:06
ziuriu nuo klausimo nuvaret ne i ta puse . Taigi akcijos parodo,
kokia nuosavybes dali kiekviens savininkas turi, kad zinot, kaip
pelna skirstytis.
Jei imone ikuria vienas, tai jam ir nereikia tu akciju ir tada jis
pasivadina UAB. Jei vienam babkiu neuztenka, tada ir pasiskirsto
dalis (akcijas) ir gali pasivadinti ir AB. Kai viens is dalininku
iseina, o kiti dalininkai neturi, uz ka is jo dalies nupirkti, tada
tas paskleidzia savasias i rinka ir ratas pradeda suktis. Taip ir
gime birza... nors gal ir kitaip buvo
Skubėk iš lėto
|
|
Parašė: 2006-06-24 16:22:21
To Arta:
Kai imones savininkas tik vienas zmogus ji vadinama II (individuali
imone). UAB gali tureti daugiau nei viena savininka, taciau negali
viesai platinti savo akciju (birzoje). Norint kootiruotis birzoje
reikalinga tureti AB. Beje, vienas dalininkas negali iseiti, jei
turi akciju - jis vis tiek lieka akcininku nors ir nedalyvauja UAB
ar AB veikloje.
Pirmosios akciju birzos atsirado pramones perversmo metu Vakaru
Europoje (XVIII - XIX a.). Kompanijos noredamos valdyti rinka
leisdavo labai daug akciu ir pritraukdavo tukstancius akcininku.
Tai suteike joms galia konkuruoti su stiprejanciais uzsienieciais.
Tai pat tai buvo vienintelis budas panaudoti technikos naujoves
(garo masina ir visus su ja susijusius isradimus). Pirmoji akciju
birza susikure Didziojoje Britanijoje apie XVIII a. viduri. Zinoma
ir pries tai buvo objektu turinciu keleta savininku ir veikianciu
panasiai kaip dabartines AB ir UAB.
Budamas turtingu - būk dosnus.
|
|
Parašė: 2006-06-24 21:41:22
Tai pat tai buvo vienintelis budas panaudoti technikos naujoves
(garo masina ir visus su ja susijusius isradimus).
O tai čia kaip? Tai be biržos techninis progresas būtų
žlugęs?
Šiaip yra dar kita biržų atsiradimo versija: jos tikslas buvo ne
pritraukti kapitalą, o jį išsaugoti ir paskirstyti. Tais laikais
pervedimai tarp bankų nežinau ar tokie apskritai buvo, jau nekalbu
apie internetą... birža leido savo kapitalą paskleisti plačiai ir
apsaugoti nuo visokių kataklizmų, panašiai kažkas...
Nesvarbu IĮ ar UAB esi, visada gali perregistruoti kaip AB ir
psio...
Nojaus laivą pastatė mėgėjas, O Titaniką - profesionalas...
|
|
Parašė: 2006-06-24 21:49:12
Tai pat tai buvo vienintelis budas panaudoti technikos naujoves
(garo masina ir visus su ja susijusius isradimus).
O tai čia kaip? Tai be biržos techninis progresas būtų
žlugęs?
Šiaip yra dar kita biržų atsiradimo versija: jos tikslas buvo ne
pritraukti kapitalą, o jį išsaugoti ir paskirstyti. Tais laikais
pervedimai tarp bankų nežinau ar tokie apskritai buvo, jau nekalbu
apie internetą... birža leido savo kapitalą paskleisti plačiai ir
apsaugoti nuo visokių kataklizmų... panašiai kažkas...
Nesvarbu IĮ ar UAB esi, visada gali perregistruoti kaip AB ir
psio...
Nojaus laivą pastatė mėgėjas, O Titaniką - profesionalas...
|
|
Parašė: 2006-06-25 07:37:24
Visai paprasta - akcinės bendrovės leisdavo vykdyti projektus
nerizikuojant savo visu turtu. Ypač tai buvo naudinga kolonizuojant
naujas teritorijas, tiesiant geležinkelius prerijose ir
finansuojant naujus technikos išradimus.
100 000 lemingų negali klysti
|
|
Parašė: 2006-06-25 13:01:15
To Nojus:
Toks "aparatas" kaip garo masina, garvezys, garlaivis, tais laikais
kainavo kruvas pinigu, o kadangi nebuvo tokiu turtingu kapitalistu
kaip dabar galinciu tureti visa gelezinkeliu tinkla, tai norint
tuos isradimus panaudoti reikejo pritraukti kapitala.
Is esmes tavo teiginys, kad birza skirta issaugoti kapitala yra
teisingas, taciau tuomet palukanu normos buvo daug didesnes, todel
buvo daug alternetyviu pinigu issaugojimo budu be pacios birzos.
Birzos kuresi ne tam tikslui, kad padidintu savininku kapitala, o
tam kad padidintu kompaniju kapitala (taigi ir savininku tuo
paciu). Pats investavimas tuomet buvo visai kitoks, todel siandien
gali atsirasti klaidingu nuomoniu.
P.S. Cekiai ir tarpbankiniai pavedimai buvo jau viduramziu
pradzioje. Pirkliams buvo lengviau ir saugiau gabentis popieriu su
nuosavybes teise, nei pinigu maisa. Arabu salyse bankai buvo daug
pranasesni, nei visame likusiame pasaulyje, todel akciju birzos ten
atsirado velai, lyginant su Eoropa, nes bankininkystes uztekdavo
norint pritraukti kapitala. Kaip matote arabu salys buvo ne
skurdesnes nei Eoropa. Tai puikiai pailiusyruoja, kad birza tikrai
nebovo sukurta tam, kad issaugotu ir paskirstytu kapitala. Arabai
tai puikiai dare dar tada, kai birzu nebuvo.
Budamas turtingu - būk dosnus.
|
|
Parašė: 2006-06-25 13:14:38
To kio:
Juk AB turtas ir yra akcininku turtas.Kaip akcine bendrove gali
vykdyti projektus nerizikuodama savo turtu, bet rizikuodama
akcininku turtu?
Budamas turtingu - būk dosnus.
|
|
Parašė: 2006-06-25 14:38:31
To kio:
Juk AB turtas ir yra akcininku turtas.Kaip akcine bendrove gali
vykdyti projektus nerizikuodama savo turtu, bet rizikuodama
akcininku turtu?
numanau, kad kio norejo pasakyti priesingai "akcinės bendrovės
leisdavo vykdyti projektus AKCININKUI
nerizikuojant savo visu turtu"
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
|
|
Parašė: 2006-06-26 15:18:10
Ačiu, ragainagai :-) Akcinė bendrovė leidžia vykdyti projektus,
rizikuojant tik akcininko investuotu turtu.
Čia gan paprastai apie istoriją:
http://en.wikipedia.org/wiki/Joint_stock_company
P.S.: Juokingiausia, kad kai kurie lietuviai (lyg kokie
kolonialistai) iki šiol UAB verčia kaip Joint stock company.
100 000 lemingų negali klysti
|