Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Klausimas ekonomistams apie palukanu norma ir infliacija

Grem
Rašyti privačią žinutę

25 žinutės

Zodziu susipainiojau kazkaip galutinai. Kokia gi yra priklausomybe tarp palukanu normos ir infliacijos?
Vienoje is knyguciu - Palukanu normos rizikos valdymas, M. JAsiene, V., LB spaustuve 1998m. - radau, kad ta priklausomybe apibreziama 3 modeliais: Fišerio santykiu, Mundell-Tobin bei Darby-Feldstein santykiu.

Pirmo modelio esme, kad esant pastoviai realiai palukanu normai, rinkos palukanu norma keisis ta pacia kryptimi kaip ir numatomas infliacijos pokytis Taigi gautusi, jog nominalios palukanos auga lygiai tiek pat kiek dideja infliacija.

Pagal 2 modeli: rinkos palukanu normos pasikeitimai bus mazesni negu numatomos infliacijos pokyciai. Taigi didejant infliacijai, realioji palukanu norma santykinai mazes ir nuo to bus mazesne nominali palukanu norma negu pirmu atveju.

Pagal 3 modeli: rinkos palukanu norma kinta labiau negu numatoma infliacija.

Ir dar radau toki teigini knyguteje, kad "ekonomikos ciklas ir palukanu normu lygis paprastai kinta vienu metu".

Tai po velniu - kaip dabar yra Lietuvoje??? Palukanos visa laika mazejo, didejo paklausa paskoloms, augo ekonomika ir pradejo dideti infliacija. Taigi - mazeja palukanu norma ir dideja infliacija. Tai kuri cia modeli taikyt... ? ozingoff

Atrodytu logiska - palukanos zemos, dideja paklausa pinigams, dideja vartojimas, del ko dideja infliacija. Bet kazkodel nerandu paaiskinimo remdamasis ekonomikos teorija
Aisku, mano zinios matomai pavirsutiniskos, tai klausiu - gal kas is jusu sugebes man paaiskinti? Jeigu reikia, galiu atsviesti ta knyga ir ideti kur pdf'e.
Arta
Rašyti privačią žinutę

899 žinutės
( +75 / -17 )

as neekonomistas, bet is to, kas cia parasyta, matyt reikia ziuret, kokiame kontekste siedu dydziai aptariami. Ziurint is ekonomines logikos (banku logikos), tai augant infliacijai palukanos irgi turetu augt tam, kad jos atsipirktu. Bet ziurint is galimybiu valdyti ekonomikos augima, tai voliuntaristinis centrinio banko palukanu kelimas infliacija turetu stabdyti, nes taip yra stabdomas visos ekonomikos augimas, o to pasekoje ir kainu augimas.
Skubėk iš lėto
Andrius_S
Andrius_S
Rašyti privačią žinutę

388 žinutės
( +1 )

Arta teisingai viską išdėstė: abiem atvejais (ir ekonominė logika, ir centrinio banko elgesys) yra kalbama apie tos pačios krypties pokytį.

Net ir pats temos autorius kalba apie tą patį, tik šiek tiek susipainiojo dėl laikų:
Palukanos visa laika mazejo, didejo paklausa paskoloms, augo ekonomika ir pradejo dideti infliacija.
Būtent, mažėjo (būtasis laikas) ir pradėjo didėti infliacija - infliacija didėti tik pradėjo: vadinasi pirmasis faktorius (palūkanų mažėjimas) iššaukė infliacijos didėjimo pradžią . O tai, kad ekonomikoje egzistuoja ciklai (palūkanų kritimus keičia pakėlimai, o defiliaciją pakeičia infliacija), niekam nėra paslaptis.

Andrius_S
---------------------------------------------------------------------------------------
In the business world, the rearview mirror is always clearer than the windshield
jusc
jusc
Rašyti privačią žinutę

264 žinutės

na as pusiau ekonomistas, bet irgi pabandysiu pakomentuot
Zodziu susipainiojau kazkaip galutinai. Kokia gi yra priklausomybe tarp palukanu normos ir infliacijos?
Vienoje is knyguciu - Palukanu normos rizikos valdymas, M. JAsiene, V., LB spaustuve 1998m. - radau, kad ta priklausomybe apibreziama 3 modeliais: Fišerio santykiu, Mundell-Tobin bei Darby-Feldstein santykiu.

Pirmo modelio esme, kad esant pastoviai realiai palukanu normai, rinkos palukanu norma keisis ta pacia kryptimi kaip ir numatomas infliacijos pokytis Taigi gautusi, jog nominalios palukanos auga lygiai tiek pat kiek dideja infliacija.
kur tu cia radai LYGIAI TIEK PAT ? tiesiog pasakyta, kad rinkos palukanu norma keiciasi ta pacia kryptimi kaip ir infliacija.

Pagal 2 modeli: rinkos palukanu normos pasikeitimai bus mazesni negu numatomos infliacijos pokyciai. Taigi didejant infliacijai, realioji palukanu norma santykinai mazes ir nuo to bus mazesne nominali palukanu norma negu pirmu atveju.

santykinai mazes realioji palukanu norma, nieko neapsakyta apie rinkos palukanas.


Pagal 3 modeli: rinkos palukanu norma kinta labiau negu numatoma infliacija.


Tai po velniu - kaip dabar yra Lietuvoje??? Palukanos visa laika mazejo, didejo paklausa paskoloms, augo ekonomika ir pradejo dideti infliacija. Taigi - mazeja palukanu norma ir dideja infliacija. Tai kuri cia modeli taikyt... ? ozingoff

Atrodytu logiska - palukanos zemos, dideja paklausa pinigams, dideja vartojimas, del ko dideja infliacija. Bet kazkodel nerandu paaiskinimo remdamasis ekonomikos teorija

kad cia visur skirtingos normos aprasomos
tai pas mus turbut galima taikyt pirma modeli
Kas negeria sampano, tas nerizikuoja.
damonn
damonn
Rašyti privačią žinutę

180 žinutės

Palukanu normas keicia centriniai bankai (zmones sedintys prie rasomuju stalu), todel jos gali ir nevisiskai tiksliai atitikti infliacijos pakycius, kuriuos lemiai rinka. Kita vertus, zmones su kostiumais ismano, ka daro, nors kartais mes jiem ir nepritariame susikirtus interesams.
Budamas turtingu - būk dosnus.
lucasso
lucasso
Rašyti privačią žinutę

15 žinutės

Gerb. spekuliantai,
padekit atsakyt i toki klausimuka. Galvojau galvojau ir visai susipainiojau:
Jei asmuo yra pasiskolines pinigu tarkim uz 5% metiniu palukanu, tai 5% metine infliacija jam yra "gerai".
Jei jis yra paskolines pinigu (investaves)ir gauna 5% metiniu palukanu, jam infliacja yra "blogai" nes ji "suvalgo" ta 5% metini pelna uz paskolntus/investuotus pinigus.

Taciau kaip yra jei asmuo yra ne tik pasiskolines uz procentus, bet ir paskolines/investaves pinigus uz procentus? Kuo didesne infliacija tuo jam geriau, ar atvirksciai blogiau?
Nuo ko tai priklauso? Nuo santykio: Pasiskolinti pinigai su Paskolinti pinigai, o gal nuo santykio Sumoketi uz paskola piniai su Gauti uz investavima pinigai?..
Padekit issiaiskint.
Aciu.
Taksistas
Taksistas
Rašyti privačią žinutę

565 žinutės
( +20 / -10 )

tiketina kad uz paskolintus/investuotus jis gauna daugiau nei moka palukanu.
todel infliacija jam blogai, nes eda gaunama pelna.

jei jis dirba i minusa, tai didele infliacija gerai - jei bulkute kainuos 1000, tai ir 1000 nuostolis i diena nebeatrodys didelis.

http://addurl.tel
lucasso
lucasso
Rašyti privačią žinutę

15 žinutės

Kaip supratau, Taksistas norejai pasakyt, kad priklauso nuo to, kas daugiau: ar uzdirbti litai ar sumoketi uz paskola litai.
Ir visiskai nepriklauso nuo pvz. investuotu ir pasiskolintu sumu. Pvz pasiskolines 1000 o investaves tik 100 litu it t.t...

Zodziu:

PASKOLOS SUMA*PALUKANU PROC = PALUKANOS LITAIS

INVESTUOTA SUMA*PELNINGUMAS PROC = PELNAS LITAIS

neziurim nei i PASKOLOS SUMA nei i INVESTUOTA SUMA nei PROCENTUS, tik i santyki PALUKANOS/PELNAS.

Teisingai daejo man?
Apuokas
Apuokas
Rašyti privačią žinutę

392 žinutės
( +10 / -1 )

Aš tai taip ir žiūrėčiau... Tokiu atveju nelabai turi esmės ir infliacija...
---
Apuokas
xgx
Rašyti privačią žinutę

215 žinutės
( +60 / -80 )

sakyčiau, jei pasiskolinti pinigai jau yra pravalgyti - tai infliacija yra gerai, o jei investuoti - infliacija blogai, nes kasdien uždirbami 5 Lt turi vis mažesnę vertę
Kalbėkit ką norit, tik galiausiai teisingai ištarkit mano vardą ir pavardę
Taksistas
Taksistas
Rašyti privačią žinutę

565 žinutės
( +20 / -10 )

na aš ne ekonomistas, bet iš patirties žinau - kai infliacija didelė, geriau turėti skolų, o ne cash'o kojinėj :-)

http://addurl.tel
Nataraj
Nataraj
Rašyti privačią žinutę

1023 žinutės
( +67 / -15 )

infliacija visada gerai, kai žinai kaip ja pasinaudoti
Pradžia yra mūsų galioje, o baigtį lemia likimas
Seneka
Esoteric
Esoteric
Rašyti privačią žinutę

38 žinutės
( +9 / -2 )

Infliacija blogai skolininkui. Tarkim infliaija 10 proc, paskolini 1000 lt už 15 proc. tavo pelnas 1000*0,15=150 lt.
Nežiūrint į tai, kad pelnas atmetus infliaciją tau lieka 150-100=50 lt, tu turi sumokėti pajamų mokestį nuo 150 lt. Taigi realiai rezultatas yra 50-150*0,15=27,5 lt
Kas nori ką nors padaryti - randa priemonių, o kas nenori - priežasčių.
xgx
Rašyti privačią žinutę

215 žinutės
( +60 / -80 )

Infliacija blogai skolininkui. Tarkim infliaija 10 proc, paskolini 1000 lt už 15 proc. tavo pelnas 1000*0,15=150 lt.
Nežiūrint į tai, kad pelnas atmetus infliaciją tau lieka 150-100=50 lt, tu turi sumokėti pajamų mokestį nuo 150 lt. Taigi realiai rezultatas yra 50-150*0,15=27,5 lt
infliacija gi graužia ne 1000, o 1150 Lt. tai realiai tavo pelnas bus tik 22,95 Lt arba tik 2,3%.
Kalbėkit ką norit, tik galiausiai teisingai ištarkit mano vardą ir pavardę
lucasso
lucasso
Rašyti privačią žinutę

15 žinutės

Esoteric, norejai pasakyt, kad infliacija blogai skolintojui , t.y. tam, kuris skolina. As ta suprantu. Bet kaip yra kai tu esi ir skolintojas ir skolininkas? Kaip tada ta nauda-nenauda apskaiciuoti?
gozi
Rašyti privačią žinutę

5 žinutės

Esoteric, norejai pasakyt, kad infliacija blogai skolintojui , t.y. tam, kuris skolina. As ta suprantu. Bet kaip yra kai tu esi ir skolintojas ir skolininkas? Kaip tada ta nauda-nenauda apskaiciuoti?
Taksistas jau atsake - trumpai ir aiskiai: na aš ne ekonomistas, bet iš patirties žinau - kai infliacija didelė, geriau turėti skolų, o ne cash'o kojinėj :-) Jei skolini uz didesne palukanu norma nei pasiskolinai, vadinasi uzdirbai ta skirtuma, po to atemi infliaciaj ir gauni rezultata.
Esoteric
Esoteric
Rašyti privačią žinutę

38 žinutės
( +9 / -2 )

Kaip jau kolega xgx patikslino, minėtu pavyzdžiu tavo pelnas būtų 2,3 proc. Tarkim kad tu ta 1000 lt pasiskolini su 7 proc. palūkanų. Metų gale turi grąžinti 1000+1000*0,07=70 lt.
Infliacija graužia tą 1070 lt. Jei metų gale grąžinsi skolą, tie pinigai bus verti 1070-1070*0,1=963lt. O tai sudaro tau pliusą 3,7 proc. Reiškia realiai už tai, kad pasiskolinai, nepaisant sumokėtų palūkanų, buvai pliuse.
Galutinis pelnas: 2,3+3,7=6 proc.
Kas nori ką nors padaryti - randa priemonių, o kas nenori - priežasčių.
lucasso
lucasso
Rašyti privačią žinutę

15 žinutės

dekui, visiems atsiliepusiems, su jusu pagalba issiaiskinau, kaip ten yra su ta infliacija.
O cia kas netingit galit pamastyt:
Zmogelis pasiskolina 1000 uz 5% metiniu.
500 paskolina/investuoja uz 10% metiniu. (neklauskit kodel tik 500, gal reikejo zmonai suknia nupirkt, o gal seima valgyt neturejo ka ir pripirko kumpio bei desru uz 500. esme, kad pasiskolintos ir paskolintos sumos skirtingos)
Tai vat klausimas, kokie infliacija mazesne (tarkim 3%) ar didesne (tarkim 4%) jam palankesne?
Wentura
Rašyti privačią žinutę

652 žinutės
( +99 / -49 )

To lucasso:
Skolininkui didsne infliacija palankesne, skolintojui atvirksciai. O pagal tavo patekta pavyzdi skirtumas Tarp 3%ir 4% infliacijos tik 5 litukai.(paskaiciavau sava metodika)
Patarimai ateiciai:
1)jei namie neturi ka valgyti neinvestuok. Prisipirk desru, kokias kelnes dar batus...
2)suknia uz 500Lt? turbut juokauji? Uz tokia papigiai nupirkta suknia gali ne padekos susilaukti o i AKI GALI GAUTI. Skolinkis daugiau
Pinigas banke traukia piniga. Pinigas po ciuziniu traukia vagi.
lucasso
lucasso
Rašyti privačią žinutę

15 žinutės


Taip, pagal mano metodika jam 5litais palankesne 4% infliacija.
Tik, vat nesutinku su Wentura, kad neverta investuot. Tarkim zmogeliui reikia 500 kad ir tokiai papigiai sukniai. Jis gali pasiskolint 500 ir uz juos nupirkt zmonai papigiaiska suknia o po metu jis bankui jau bus skolingas 525, o gali pasiskolint 1000. uz 500 suknia, o likusius 500 investuot. Siuo atveju kai jo pelningumas yra 10%, tai bent jau jo skola nedideja (tiksliau skola padideja 50 per metus, taciau jis is investiciju uzdirba irgi 50, taigi jo balansas islieka -500, tuo tarpu jei jis butu pasiskolines tik 500, juos isleides ir nieko neinvestaves jo balansas po metu butu -525)

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital