|
|
Parašė: 2006-05-13 12:05:50
Zodziu susipainiojau kazkaip galutinai. Kokia gi yra priklausomybe
tarp palukanu normos ir infliacijos?
Vienoje is knyguciu - Palukanu normos rizikos valdymas, M. JAsiene,
V., LB spaustuve 1998m. - radau, kad ta priklausomybe apibreziama 3
modeliais: Fišerio santykiu, Mundell-Tobin bei Darby-Feldstein
santykiu.
Pirmo modelio esme, kad esant pastoviai realiai palukanu
normai, rinkos palukanu norma keisis ta pacia kryptimi kaip ir
numatomas infliacijos pokytis Taigi gautusi, jog
nominalios palukanos auga lygiai tiek pat kiek dideja
infliacija.
Pagal 2 modeli: rinkos palukanu normos pasikeitimai bus
mazesni negu numatomos infliacijos pokyciai. Taigi
didejant infliacijai, realioji palukanu norma santykinai mazes ir
nuo to bus mazesne nominali palukanu norma negu pirmu atveju.
Pagal 3 modeli: rinkos palukanu norma kinta labiau negu numatoma
infliacija.
Ir dar radau toki teigini knyguteje, kad "ekonomikos ciklas ir
palukanu normu lygis paprastai kinta vienu metu".
Tai po velniu - kaip dabar yra Lietuvoje??? Palukanos visa laika
mazejo, didejo paklausa paskoloms, augo ekonomika ir pradejo dideti
infliacija. Taigi - mazeja palukanu norma ir dideja
infliacija. Tai kuri cia modeli taikyt... ?
ozingoff
Atrodytu logiska - palukanos zemos, dideja paklausa pinigams,
dideja vartojimas, del ko dideja infliacija. Bet kazkodel nerandu
paaiskinimo remdamasis ekonomikos teorija
Aisku, mano zinios matomai pavirsutiniskos, tai klausiu - gal kas
is jusu sugebes man paaiskinti? Jeigu reikia, galiu atsviesti ta
knyga ir ideti kur pdf'e.
|
|
Parašė: 2006-05-13 13:40:36
as neekonomistas, bet is to, kas cia parasyta, matyt reikia ziuret,
kokiame kontekste siedu dydziai aptariami. Ziurint is ekonomines
logikos (banku logikos), tai augant infliacijai palukanos irgi
turetu augt tam, kad jos atsipirktu. Bet ziurint is galimybiu
valdyti ekonomikos augima, tai voliuntaristinis centrinio banko
palukanu kelimas infliacija turetu stabdyti, nes taip yra stabdomas
visos ekonomikos augimas, o to pasekoje ir kainu augimas.
Skubėk iš lėto
|
|
Parašė: 2006-05-13 16:54:09
Arta teisingai viską išdėstė: abiem atvejais (ir ekonominė logika,
ir centrinio banko elgesys) yra kalbama apie tos pačios krypties
pokytį.
Net ir pats temos autorius kalba apie tą patį, tik šiek tiek
susipainiojo dėl laikų:
Palukanos visa laika mazejo, didejo paklausa paskoloms, augo
ekonomika ir pradejo dideti infliacija.
Būtent, mažėjo (būtasis laikas) ir pradėjo
didėti infliacija - infliacija didėti tik pradėjo:
vadinasi pirmasis faktorius (palūkanų mažėjimas) iššaukė
infliacijos didėjimo pradžią . O tai, kad ekonomikoje egzistuoja
ciklai (palūkanų kritimus keičia pakėlimai, o defiliaciją pakeičia
infliacija), niekam nėra paslaptis.
Andrius_S
---------------------------------------------------------------------------------------
In the business world, the rearview mirror is always clearer than the windshield
|
|
Parašė: 2006-05-13 17:13:16
na as pusiau ekonomistas, bet irgi pabandysiu pakomentuot
Zodziu susipainiojau kazkaip galutinai. Kokia gi yra priklausomybe
tarp palukanu normos ir infliacijos?
Vienoje is knyguciu - Palukanu normos rizikos valdymas, M. JAsiene,
V., LB spaustuve 1998m. - radau, kad ta priklausomybe apibreziama 3
modeliais: Fišerio santykiu, Mundell-Tobin bei Darby-Feldstein
santykiu.
Pirmo modelio esme, kad esant pastoviai realiai palukanu
normai, rinkos palukanu norma keisis ta pacia kryptimi kaip ir
numatomas infliacijos pokytis Taigi gautusi, jog
nominalios palukanos auga lygiai tiek pat kiek dideja
infliacija.
kur tu cia radai LYGIAI TIEK PAT ? tiesiog
pasakyta, kad rinkos palukanu norma keiciasi ta
pacia kryptimi kaip ir infliacija.
Pagal 2 modeli: rinkos palukanu normos
pasikeitimai bus mazesni negu numatomos infliacijos
pokyciai. Taigi didejant infliacijai, realioji palukanu
norma santykinai mazes ir nuo to bus mazesne nominali palukanu
norma negu pirmu atveju.
santykinai mazes realioji
palukanu norma, nieko neapsakyta apie rinkos
palukanas.
Pagal 3 modeli: rinkos palukanu norma kinta
labiau negu numatoma infliacija.
Tai po velniu - kaip dabar yra Lietuvoje??? Palukanos visa laika
mazejo, didejo paklausa paskoloms, augo ekonomika ir pradejo dideti
infliacija. Taigi - mazeja palukanu norma ir dideja
infliacija. Tai kuri cia modeli taikyt... ?
ozingoff
Atrodytu logiska - palukanos zemos, dideja paklausa pinigams,
dideja vartojimas, del ko dideja infliacija. Bet kazkodel nerandu
paaiskinimo remdamasis ekonomikos teorija
kad cia visur skirtingos normos aprasomos
tai pas mus turbut galima taikyt pirma modeli
Kas negeria sampano, tas nerizikuoja.
|
|
Parašė: 2006-06-25 13:55:36
Palukanu normas keicia centriniai bankai (zmones sedintys prie
rasomuju stalu), todel jos gali ir nevisiskai tiksliai atitikti
infliacijos pakycius, kuriuos lemiai rinka. Kita vertus, zmones su
kostiumais ismano, ka daro, nors kartais mes jiem ir nepritariame
susikirtus interesams.
Budamas turtingu - būk dosnus.
|
|
Parašė: 2007-08-09 21:48:48
Gerb. spekuliantai,
padekit atsakyt i toki klausimuka. Galvojau galvojau ir visai
susipainiojau:
Jei asmuo yra pasiskolines pinigu tarkim uz 5%
metiniu palukanu, tai 5% metine infliacija jam yra "gerai".
Jei jis yra paskolines pinigu (investaves)ir gauna
5% metiniu palukanu, jam infliacja yra "blogai" nes ji "suvalgo" ta
5% metini pelna uz paskolntus/investuotus pinigus.
Taciau kaip yra jei asmuo yra ne tik pasiskolines uz procentus, bet
ir paskolines/investaves pinigus uz procentus? Kuo didesne
infliacija tuo jam geriau, ar atvirksciai blogiau?
Nuo ko tai priklauso? Nuo santykio: Pasiskolinti pinigai
su Paskolinti pinigai, o gal nuo santykio Sumoketi uz
paskola piniai su Gauti uz investavima
pinigai?..
Padekit issiaiskint.
Aciu.
|
|
Parašė: 2007-08-09 21:57:51
tiketina kad uz paskolintus/investuotus jis gauna daugiau nei moka
palukanu.
todel infliacija jam blogai, nes eda gaunama pelna.
jei jis dirba i minusa, tai didele infliacija gerai - jei bulkute
kainuos 1000, tai ir 1000 nuostolis i diena nebeatrodys didelis.
http://addurl.tel
|
|
Parašė: 2007-08-09 22:24:48
Kaip supratau, Taksistas norejai pasakyt, kad priklauso nuo to, kas
daugiau: ar uzdirbti litai ar sumoketi uz paskola litai.
Ir visiskai nepriklauso nuo pvz. investuotu ir pasiskolintu sumu.
Pvz pasiskolines 1000 o investaves tik 100 litu it t.t...
Zodziu:
PASKOLOS SUMA*PALUKANU PROC = PALUKANOS LITAIS
INVESTUOTA SUMA*PELNINGUMAS PROC = PELNAS LITAIS
neziurim nei i PASKOLOS SUMA nei i INVESTUOTA SUMA nei PROCENTUS,
tik i santyki PALUKANOS/PELNAS.
Teisingai daejo man?
|
|
Parašė: 2007-08-10 09:44:06
Aš tai taip ir žiūrėčiau... Tokiu atveju nelabai turi esmės ir
infliacija...
---
Apuokas
|
|
Parašė: 2007-08-10 09:55:55
sakyčiau, jei pasiskolinti pinigai jau yra pravalgyti - tai
infliacija yra gerai, o jei investuoti - infliacija blogai, nes
kasdien uždirbami 5 Lt turi vis mažesnę vertę
Kalbėkit ką norit, tik galiausiai teisingai ištarkit mano vardą ir pavardę
|
|
Parašė: 2007-08-10 09:56:09
na aš ne ekonomistas, bet iš patirties žinau - kai infliacija
didelė, geriau turėti skolų, o ne cash'o kojinėj :-)
http://addurl.tel
|
|
Parašė: 2007-08-10 10:35:03
infliacija visada gerai, kai žinai kaip ja pasinaudoti
Pradžia yra mūsų galioje, o baigtį lemia likimas
Seneka
|
|
Parašė: 2007-08-10 11:27:52
Infliacija blogai skolininkui. Tarkim infliaija 10 proc, paskolini
1000 lt už 15 proc. tavo pelnas 1000*0,15=150 lt.
Nežiūrint į tai, kad pelnas atmetus infliaciją tau lieka 150-100=50
lt, tu turi sumokėti pajamų mokestį nuo 150 lt. Taigi realiai
rezultatas yra 50-150*0,15=27,5 lt
Kas nori ką nors padaryti - randa priemonių, o kas nenori - priežasčių.
|
|
Parašė: 2007-08-10 12:01:19
Infliacija blogai skolininkui. Tarkim infliaija 10 proc, paskolini
1000 lt už 15 proc. tavo pelnas 1000*0,15=150 lt.
Nežiūrint į tai, kad pelnas atmetus infliaciją tau lieka 150-100=50
lt, tu turi sumokėti pajamų mokestį nuo 150 lt. Taigi realiai
rezultatas yra 50-150*0,15=27,5 lt
infliacija gi graužia ne 1000, o 1150 Lt. tai realiai tavo pelnas
bus tik 22,95 Lt arba tik 2,3%.
Kalbėkit ką norit, tik galiausiai teisingai ištarkit mano vardą ir pavardę
|
|
Parašė: 2007-08-10 12:55:37
Esoteric, norejai pasakyt, kad infliacija blogai
skolintojui , t.y. tam, kuris skolina. As ta
suprantu. Bet kaip yra kai tu esi ir skolintojas ir skolininkas?
Kaip tada ta nauda-nenauda apskaiciuoti?
|
|
Parašė: 2007-08-10 13:50:40
Esoteric, norejai pasakyt, kad infliacija blogai
skolintojui , t.y. tam, kuris skolina. As ta
suprantu. Bet kaip yra kai tu esi ir skolintojas ir skolininkas?
Kaip tada ta nauda-nenauda apskaiciuoti?
Taksistas jau atsake - trumpai ir aiskiai: na aš ne ekonomistas,
bet iš patirties žinau - kai infliacija didelė, geriau turėti
skolų, o ne cash'o kojinėj :-) Jei skolini uz didesne palukanu
norma nei pasiskolinai, vadinasi uzdirbai ta skirtuma, po to atemi
infliaciaj ir gauni rezultata.
|
|
Parašė: 2007-08-10 14:45:17
Kaip jau kolega xgx patikslino, minėtu pavyzdžiu tavo pelnas būtų
2,3 proc. Tarkim kad tu ta 1000 lt pasiskolini su 7 proc. palūkanų.
Metų gale turi grąžinti 1000+1000*0,07=70 lt.
Infliacija graužia tą 1070 lt. Jei metų gale grąžinsi skolą, tie
pinigai bus verti 1070-1070*0,1=963lt. O tai sudaro tau pliusą 3,7
proc. Reiškia realiai už tai, kad pasiskolinai, nepaisant sumokėtų
palūkanų, buvai pliuse.
Galutinis pelnas: 2,3+3,7=6 proc.
Kas nori ką nors padaryti - randa priemonių, o kas nenori - priežasčių.
|
|
Parašė: 2007-08-11 21:33:18
dekui, visiems atsiliepusiems, su jusu pagalba issiaiskinau, kaip
ten yra su ta infliacija.
O cia kas netingit galit pamastyt:
Zmogelis pasiskolina 1000 uz 5% metiniu.
500 paskolina/investuoja uz 10% metiniu. (neklauskit kodel tik 500,
gal reikejo zmonai suknia nupirkt, o gal seima valgyt neturejo ka
ir pripirko kumpio bei desru uz 500. esme, kad pasiskolintos ir
paskolintos sumos skirtingos)
Tai vat klausimas, kokie infliacija mazesne (tarkim 3%) ar didesne
(tarkim 4%) jam palankesne?
|
|
Parašė: 2007-08-11 21:58:54
To lucasso:
Skolininkui didsne infliacija palankesne, skolintojui atvirksciai.
O pagal tavo patekta pavyzdi skirtumas Tarp 3%ir 4% infliacijos tik
5 litukai.(paskaiciavau sava metodika)
Patarimai ateiciai:
1)jei namie neturi ka valgyti neinvestuok. Prisipirk desru, kokias
kelnes dar batus...
2)suknia uz 500Lt? turbut juokauji? Uz tokia papigiai nupirkta
suknia gali ne padekos susilaukti o i AKI GALI GAUTI. Skolinkis
daugiau
Pinigas banke traukia piniga. Pinigas po ciuziniu traukia vagi.
|
|
Parašė: 2007-08-11 22:26:10
Taip, pagal mano metodika jam 5litais palankesne 4%
infliacija.
Tik, vat nesutinku su Wentura, kad neverta investuot. Tarkim
zmogeliui reikia 500 kad ir tokiai papigiai sukniai. Jis gali
pasiskolint 500 ir uz juos nupirkt zmonai papigiaiska suknia o po
metu jis bankui jau bus skolingas 525, o gali pasiskolint 1000. uz
500 suknia, o likusius 500 investuot. Siuo atveju kai jo
pelningumas yra 10%, tai bent jau jo skola nedideja (tiksliau skola
padideja 50 per metus, taciau jis is investiciju uzdirba irgi 50,
taigi jo balansas islieka -500, tuo tarpu jei jis butu pasiskolines
tik 500, juos isleides ir nieko neinvestaves jo balansas po metu
butu -525)
|