|
|
Parašė: 2006-04-09 10:48:50
Man patapo labai idomu, kokiu budu ECB baziniu palukanu normos
pakitimas itakoja uz NT isgyjimui paimtas pakolas mokamu palukanu
dydi? Domina pati schema - ECB pakelia bazine palukanu norma
tarkime 0.1 procentu. Kaip reaguoja i tai Lietuvos bankas, kaip -
lietuvos komercianiai bankai? Kaip paskui ir del ko pakyla mokamu
palukanu dydis? Kur cia priezasties - pasekmes rysiai ? noriu
suprasti visa grandine - nuo iki
jei kas netingi ir tai ismano, parasykit, apsvieskite mane Aciu.
|
|
Parašė: 2006-04-09 11:36:30
jei trumpai, tai asmens paskolos palukanos is banko susideda is
dvieju daliu: kintamos EURIBOR/VILIBOR ir banko taikomos marzos,
kuri nekinta. Taigi, sakykim paimi paskola su 4% palukanu kurios
susideda is 3% kintamos dalies + 1% nekintama banko marza. Kintama
dalis priklauso nuo ECB baziniu palukanu normos, taigi jai kintant
kinta ir tau taikomu palukanu norma ir tavo mokami 4 % gali virsti
ir 5% ar daugiau(maziau) priklausomai nuo to kaip kyla (krenta)
bazine palukanu norma. Kadangi visai neseniai ECB nustatyta
palukanu norma buvo labai zema (2%), o dabar prognozuojamas gan
zenklus kilimas (3,5-4% nzn tixliai, nes nesidomiu ) Taigi
kasmenesine imoka gali gan zenkliai padideti (jie sakykim buvo
2+1=3%, o pasidaro 4+1=5% imoka padideja 75%). Aisq yra galimybe
imti fiksuota palukanu norma (5-10 metu) bet tada ir palukanu norma
didesne ir jei ECB zenkliai nepakels baziniu palukanu normos liksi
praloses, jei pakels liksi isloses, bet kuriuo atveju jei gali
pasirinkti fiksuota ir isgali ja moketi, tai neatsitiks taip, kad
paemus kintama ir pakilus ECB bazinei normai nebegalesi susimoketi
ir anstoliai pasibels...
Kiekvienas išleistas litas - neinvestuotas litas! Bet gyvenimas tai ne vien investavimas...
|
|
Parašė: 2006-04-09 12:15:06
Aisku, dekui. Sita info isknysau jau is LB.LT apzvalgos finansu
irnkos.
Taciau butu idomu suprasti siek tiek giliau - kas tas VILIBOR, kaip
jisai susidaro ir kodel jisai itakoja visam pasaulyje palukanu
normas? Kodel esti prisirisimas prie to vilibor?
Todel, kad musu bankai skolinasi is kitu, kurie irgi skaiciuoja
pagal ta vilibor palukanas? Ar kaip? Vat cia nesuprantu...
|
|
Parašė: 2006-04-09 12:20:45
wrong
kaip tik pasaulinės palūkanų normos (mūsų atveju EURIBOR) įtakoja
VILIBOR dydį. o VILIBOR ir VILIBID (analogiškai ir EUR...) yra
bazinės palūkanos, kuriomis bankai linkę vieni kitiems
skolinti/skolintis pinigus.
panaršyk dar lb.lt, ir paieškok terminų ***BOR ir ***BID
apipbrėžimų
http://eitne.lt
|
|
Parašė: 2006-04-09 20:37:27
Todel, kad musu bankai skolinasi is kitu, kurie irgi skaiciuoja
pagal ta vilibor palukanas? Ar kaip? Vat cia
nesuprantu...
Matai tas Euribor ar Libor, pagal kuri musu bankai skaiciuoja
palukanas yra palukanu dydis, uz kuri vienas bankas siulo skolintis
kitam banko is jo pinigus. Euribor apskaiciuojamas imant , jei
neklystu 50 didziausiu Europos banku. Taigi jeigu Europos centrinis
bankas kelia bazines palukanu normas, tai reiskia, kad jo
leidziamos obligacijos eurais atnes toki procentini pelninguma
(siuo metu 2,5%). Sis pelningumas pasiekiamas be jokios rizikos,
nes kaip zinia centrinis bankas bankrutuoti negali. O kai bankai
skolina vienas kitam(ir taip sudaro Euribor) jie pasilieka sau tam
tikra rizikos marza, jei bankas kuriam skolina bankrutuotu ir t.t.
|
|
Parašė: 2006-04-10 06:34:14
Sis pelningumas pasiekiamas be jokios rizikos, nes kaip zinia
centrinis bankas bankrutuoti negali. O kai bankai skolina vienas
kitam(ir taip sudaro Euribor) jie pasilieka sau tam tikra rizikos
marza, jei bankas kuriam skolina bankrutuotu ir t.t.
Kodel negali bankrutuoti? USA jau turbut keleta kartu vos nebuvo
default ant ju obligaciju.
|
|
Parašė: 2006-04-10 09:34:15
Kodel negali bankrutuoti? USA jau turbut keleta kartu vos
nebuvo default ant ju obligaciju.
Ka reiskia tas vos nebuvo? Buvo arba nebuvo.
Man tai cia skamba panasiai kaip beveik
pamylejau
www.investuotojas.eu
|
|
Parašė: 2006-04-10 09:36:27
"turputį nėščia moteriškė"
http://eitne.lt
|
|
Parašė: 2006-04-10 11:46:17
Kodel negali bankrutuoti? USA jau turbut keleta kartu vos nebuvo
default ant ju obligaciju.
Centrinis bankas negali bankrutuoti, jei paskolos paimtos sava
valiuta. Jei pritruktu USA centriniui bankui doleriu, jis galetu ju
prispausdinti, tik tas prispausdinimas sukeltu tokiu infliacija,
kad zala ekonomikai butu dar didesne, nei uzsaldymas skolinimosi.
Kitaip buvo Argentinoj, Brazilijoj ir kitose, kur jos buvo paskolu
prisieme uzsienio valiuta ir gauti uzsienio valiutos nebuvo is kur,
nes bankai atsisake skolinti padengiamasias (revolverines) paskolas
|
|
Parašė: 2006-04-11 07:24:01
Grem :
Todel, kad musu bankai skolinasi is kitu, kurie irgi skaiciuoja
pagal ta vilibor palukanas? Ar kaip? Vat cia
nesuprantu...
bankas kelia bazines palukanu normas, tai reiskia, kad jo
leidziamos obligacijos eurais
Klausimas - kas perka sias obnligacijas? Kiti bankai ?
Ir dar idomu - musu LB skolinasi is ECB ozingoff ? o paskui
skolina musu komerciniams bankams ? Ar musu lietuvos komerciniai
skolinasi is kitu uzsienio komerciniu... ? Idomu butu suzinoti
O kai bankai skolina vienas kitam(ir taip sudaro Euribor)
jie pasilieka sau tam tikra rizikos marza, jei bankas kuriam
skolina bankrutuotu ir t.t.
Tai vadinasi del rizikos marzos Euribor tampa didesnis negu ECB
baziniu palukanu norma ?
Bet tada fainai gaunasi - eilinis zmogutis X, paemes paskola bustui
pries 3 ar 2 metus, dabar turi moketi bankui daugiau uz tai, kad
jam padideja skolilnimosi sanaudos (isauga tarpbankine palukanu
norma ta euribor) uz lesas, kurias jisai ims? Bet ir uz jau paimtas
(to zmogaus 200 tukst.) - irgi padideja palukanos, kurias baknas
skolintojas moka bankui skolintojui? Teisingai supratau ?
|
|
Parašė: 2006-04-11 08:37:17
Klausimas - kas perka sias obnligacijas? Kiti bankai ?
Gali pirkti ir tu, perka ir kiti bankai, kuriems yra nustatyta kad
tam tikra ju finansu dalis butu laikoma saugiai. Perka ivairus
pensiju fondai, kaip stabilumo garanta ir t.t.
Ir dar idomu - musu LB skolinasi is ECB ozingoff ? o paskui
skolina musu komerciniams bankams ? Ar musu lietuvos komerciniai
skolinasi is kitu uzsienio komerciniu... ? Idomu butu suzinoti
Skolinasi komerciniai bankai is kitu komerciniu pagal euribor ar
libor
Tai vadinasi del rizikos marzos Euribor tampa didesnis negu ECB
baziniu palukanu norma ?
Taip, nors jis didesnis ne tiek ir daug. Siaip Euribor/Libor
skiriasi pagal savo trukme pvz. vieno menesio Libor dabar yra
2,6413%, o 6 men 2,9121% nes tikimasi kad per ta laika bus
didinamos ECB bazines palukanos.
Bet tada fainai gaunasi - eilinis zmogutis X, paemes paskola bustui
pries 3 ar 2 metus, dabar turi moketi bankui daugiau uz tai, kad
jam padideja skolilnimosi sanaudos (isauga tarpbankine palukanu
norma ta euribor) uz lesas, kurias jisai ims? Bet ir uz jau paimtas
(to zmogaus 200 tukst.) - irgi padideja palukanos, kurias baknas
skolintojas moka bankui skolintojui? Teisingai supratau ?
Matai, kai bankas skolina zmogeliui tuos pinigus, juos bankas pats
skolinasi(is kitu banku ar indelininku), bet tuo paciu metu bankui
kazkas paskolas ir grazina. Trukstamus pinigu srautus bankas turi
is kazkur pasiskolinti. Todel ilgalaikiu paskolu skaiciavimui
naudojama dazniausiai 6men. euribor/libor norma.
|
|
Parašė: 2006-04-11 18:17:30
Na, SS - didelis dekui, kad apsvietei nors kiek. Gal galetum
patarti, kur galeciau giliau pasigylint i paskolu suteikimo
niuansus, i banku funkcionavimo pagrindus ? knygute gal kokia
rekomenduotum, o dar geriau tai mokslini puslapi.
|
|
Parašė: 2008-11-17 10:29:38
tai palaukit, ar taip yra?
ECB nustato palukanu norma - pagal makroekonominius rodiklius. Tai
- tarsi signalas bankams po kiek jie turetu skolinti vienas kitam
tarpbankinej rinkoj?? Tada jie uzsideda kazkokia mara vienas kirtu
atzvilgiu ir turim tarkim vilibor'a?? tada bankai klientu atzvilgiu
nuo to vilibor'o dar uzsimeta marza ir skolina mums eiliniams
mirtingiesiems? ))
|