Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Šėšėlinė ekonomika priežastys, pasekmės, privalumai

siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Šešėlis, kaip ekonominis procesas nei koks nors gėris ar blogis. Tai tik procesas. Esminės šešėlio priežastys: mokesčių našta. Laukiama mokesčių naštos įtaka oficialiai neapskaitytos ekonomikos dydžiui yra tiesiogiai proporcinga – tai reiškia, kad didesnė mokesčių našta skatina individus likti „šešėlyje“. Labai didelė gyventojų pajamų dalis perskirstoma valdžios organų, o tai sukelia dažną pasipriešinimą ir norą slėpti dalį ar visas savo pajamas; Nedarbo lygis. Nedarbo lygis, kaip ir mokesčių našta, yra viena pagrindinių oficialiai neapskaitomos ekonomikos priežasčių. Didėjant nedarbo lygiui vis daugiau individų bus suinteresuoti susirasti darbą oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje. Nežiūrint to, taip pat yra įmanoma, kad darbo galimybės oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje yra ribotos, kai nedarbo lygis yra itin aukštas. Nedarbo lygis yra vienas iš daugelio ekonomikos būklės indikatorių ir, jam padidėjus, verslo sektorius siūlo mažiau visų tipų darbo, tiek oficialaus, tiek ir nelegalaus. Socialinės gerovės siekis. Vienareikšmiškai vertinti pavienių priežasčių negalima. Labai svarbu įvertinti ne tik sumokėtų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, bet taip pat atkreipti dėmesį į mokesčių mokėtojų supratingumą, kaip socialinės gerovės siekį. Kol mokesčių mokėtojas gaus jo lūkesčius atitinkančias socialines garantijas, tol jis nė nemėgins trauktis į „šešėlį“ ir vengti mokesčių. Plius dar nuolatinis atlyginimas, ekonomikos reguliavimo indikatoriai ir t.t.
Šiandien daugelis Lietuvos piliečių yra priversti daryti racionalius sprendimus, net neatsižvelgiant į nacionalinius interesus. Valdžia sumažina išmokas, nes mes patys nemokame mokesčių.

Bet ar mes Lietuvoje dar turime iš ko mokėti mokesčius ?

10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Šešėlis tam tikra dalimi Lietuvai yra būtinas ir svarbiausia naudingas. Tik kaip mes suprantame pačią prasmę šešėlinės ekonomikos. Plačiai - tai,šešėlinė ekonomika yra teisėta ir neteisėta ekonominė veikla. Man yra priimtina teisėta veikla šešėlyje, nes jos požymis - sukurtos, bet oficialiai neapskaitytos vertybės.
Daug kas, o ypač valdininkija dažnai maišosi neapskaitytoje ekonomikoje ir šešėlinėje. Šešėlinė ekonomika ir nereguliuojama ekonomika sudaro neapskaitytą ekonomiką. Pirmosios rezultatai nėra apskaitomi, nes jie yra slepiami (vengiant mokesčių), o antrosios neapskaitomi todėl, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kadangi nėra oficialių ir optimalių skaičiavimo metodų.
Šešėlinė ekonomika - tai antrinė šalies rinka, kurioje vysktantys prekybiniai sandoriai arba būtų įmanomi oficialiai apskaitomoje ekonomikoje, tačiau būtų apmokestinti, arba dėl įstatymų suvaržymo būtų išvis neįmanomi.
"Šešėlis" apima savęs aprūpinimo, pelno siekiančią, legalią ir nelegalią, apmokestinamą ir neapmokestinamą veiklą...
Svarbiausia - kad šešėlinės ekonomikos augimas skatina bendrųjų šalies pajamų augimą. Du trečdaliai šešėlyje gautų pinigų yra tuoj pat išleidžiami oficialioje rinkoje. Du trečdaliai šešėlyje sukurtos produkcijos oficialiai apskaitytoje ekonomikoje nebūtų išvis pagaminta. Konkurencijos įtaka šešėlinėje ekonomikoje yra nuožmesnė nei oficialiai apskaitomoje ekonomikoje, dėl to šešėlinė ekonomikos rinka yra efektyvesnė...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Kodėl tik neoficialus darbo užmokestis ir akcizinių prekių kontrabanda, bei jų nelegali apyvarta vidaus rinkoje... ?
Juk dar yra mažiausiai prekių realizacija be dokumentų, įmokų bei pelno mokesčių pažeidimai, nelegaliai dirbantys asmenys, GPM ir valstybinis soc. draudimas, slepiamos pajamos už darbus ir paslaugas fiziniams asmenims, kai atsiskaitoma grynaisiais, nepagrįstai didinamos sąnaudos, mokestiniai pažeidimai susiję su PVM, pažeidimai ir nusikaltimai susiję su perleidžiamu juridiniu ir fizinių asmenų turtu, neefektyvi ir nepakankamai sureguliuota grynųjų pinigų gabenimo per valstybės sieną ir apyvartą vidaus rinkoje... ir t.t. ir panašiai.

Man teko metus dirbti su profesoriu habil. doc. Vytautu juščiu rašant darbą apie Šešėlinės ekonomikos poveikį verslo įmonių konkurencingumui. Dirbant su šia tema, supratau, kad šešėlio mastas didžiaja dalimi priklauso nuo valstybės politikos (valstybės verslo aplinkos reguliavimas, korupcijos paplitimas šalyje, mokesčių panaudojimas, šalies bendra ekonominė situacija, mokesčių didinimas, mažos ir/ar didelės bausmės už mokesčių vengimą, finansinių produktų stoka, konkurencijos lygio...) ir maža dalim nuo žmonių (atsakomybės jausmas mokėti mokesčius...)...
Valstybėms yra naudinga šešėlinė ekonomika, tik ją, mano manymu, privalo valdyti...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
Nojus
Nojus
Rašyti privačią žinutę

4092 žinutės
( +294 / -312 )

 Būtent, šešėlis atsiranda dėl valstybės politikos. Be abejo, reguliavimas daug kur reikalingas. Tačiau ar mūsų valstybė neperlenkė su tuo lazdos?

Nuo šešėlio kenčia ir verslas. Klausimas, ar verslas čia gali sau padėti? Kaip ir visur, reikia skaičiuoti. Ar gali degalinės susigrąžinti klientus, padariusios tokias kainas, kokios yra šešėlinėje rinkoje? ir vertinti reiktų ne pelnus/nuostolius, o būsimą ekonominį efektą.

Čia kaip ir visur kitur gyvenime: nori ką nors pakeisti, pradėk nuo savęs...
Nojaus laivą pastatė mėgėjas, O Titaniką - profesionalas...
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Aš manau, kad daug įmonių buvo priverstos, dėl įvairių priežasčių, kažkurią tai dalį savo veiklos perkelti į šešėlinę ekonomiką. Susiduriu verslo gyvenime, kad vieni tai daro ypač gerai, kitiems sekasi silpniau, kartais visai nesiseka...  Aš nesu nei šešėlinės ekonomikos propaguotojas, nei jos griovėjas. Aš manau, kad įmonės aukščiausi vadybininkai, privalo mokėti, šį konkurencinį privalumą, taikyti tinkamai ir ypač teisingai įsivertinti grėsmes, bei trūkumus, kad pamatuoti įmonės galimybes ir gautą naujos kokybės privalumą.

Tiriant šešėlinės ekonomikos poveikį  verslo įmonių konkurencingumui, aš neketinu analizuoti etinio oficialiai neapskaitomos ekonomikos aspekto. Šešėlinė ekonomika daugeliu atveju neigiamai veikia šalies ekonominį vystymąsi, socialinę žmonių gerovę bei šalies politiką, tačiau, mano giliu įsitikinimu, turi priešingą, t.y. teigiamą, poveikį verslo įmonių dalyvaujančių oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje rezultatams bei konkuravimo galimybėms. 

Aš tik pasikartosiu, kad racionalių sprendimų priėmimo teorija teigia, jog ekonomikos dalyviai, priimdami sprendimus, įvertina tiesioginius ir alternatyviuosius kaštus bei naudą ir elgiasi taip, kad priimti sprendimai maksimaliai padidintų jų gaunamą naudą. Įmonių gebėjimas sumažinti vidutinius bendruosius kaštus ir gebėjimas pasiūlyti savo pirkėjams sprendimus, kaip šie galėtų sumažinti savo bendruosius kaštus, didina konkurencinius pranašumus prieš kitus rinkos dalyvius.

Tad, jums leidus, aš pamėginsiu surašyti dažniausias klaidas, kurias daro įmonių savininkai su direktoriais, įmonių veiklas dalinai perkeliant į šešėlinę ekonomiką:

 

1.      Reikalingi gryni litai sumokėti darbuotojams „vokelinias“ algas, imami iš įmonės kasos ir pakabinami jie vadovui, kaip avansinis išmokėjimas. Patikrinus tokią įmonę, ar jai bankrutavus, įmonės vadovas pakimba su svetimo turto išvaistymu.

2.      Įmonės išsigrynina pinigus per įvairias nepatikimas schemas. Patikrinus tokias schemas, gyvos įmonės yra priverstos susimokėti visus optimizuotus mokesčius. Žinoma su delspinigiais, baudomis ir įmonių vadovų pabūvimais belangėje.

3.      Išsigryninami iš įmonės pinigai išsimokėti dividendams. Patikrinus įmonių savininkų deklaruotą turtą, šie negali įrodyti iš kokių pinigų, tas turtas įsigytas. Viena klaida, gimdo kitą, taip gimsta reali bėda. Su priskaičiuotomis baudomis, nesumokėtais mokesčiais ir/ar turto, ar piniginė lėšų konfiskavimu.

4.      Gamintojai parduodami prekes „juodai“ į rinką, pasikabina „orinius“ žaliavų sandėlius įmonių balansuose. Žinoma, dar ir „gudresni“ tą „orą“ sugeba įkeisti bankams, gaudami apyvartines lėšas. Ko pasėkoje inventorizavus tokį sandėlį ar mokesčius administruojančiai institucijai ar bankroto administratoriui, nei bėk, nei rėk. Už sukauptą orinį turtą priverstine tvarka susimoka mokesčius, baudas ir delspinigius. O jei įmonė bankrutavo, vadovas atsako už svetimo turto išvaistymą.

5.      Organizuojant įmonėje vienetinę apskaitą ir prekiaujant „juodai“, pakimba „orinės prekės“. Gimsta problema, ką daryti su orinėmis prekėmis, kurių jau nebėra. Eksportuoti į kitas šalį? Tik čia ir vėl bėda. Ana šalis turi už tas prekes susimokėti... o jei nesumoka? Toks eksportas pripažįstamas, kaip nenaudingas įmonei ir įmonės vadovas gali būti užtampytas kreditorių už padarytą nuostolį įmonei. Ir žinoma įmonės vadovui už tai teks atsakyti savo turtu.

6.      Organizuojant įmonėje suminę apskaitą susiduriama su ne logika, nurašant inventorizacijos metu parduotas prekes , kurios iškeliavo už „juodus litus“. Įmonių antkainiai dažnai nėra labai dideli arba „šešėlinės“ prekybos dalis didesnė. O nurašius parduotas tas prekes už einamą mėnesį bendrasis pelnas gaunasi neigiamas. Esant užsispyrusiam mokesčių inspekcijos tikrintojui ar kreditoriui, įmonės vadovas už tokius prekybos mėnesius tampa asmeniškai atsakingas prieš kreditorius, jei ne duok dieve, per trijų metų laikotarpį įmonė bankrutuoja.

7.      Informacijos įmonėje nevaldymas ir jos nutekėjimas. Kol viskas yra gerai, tai gerai, bei kai išeina kas negerai, bet koks skundas su nuoroda į schemą ar procesą, gali pritraukti baudų ir delspinigių daugiau nei visa optimizuota mokesčių suma. 

8.      Buhalteriai dažniausiai dirba valstybei, o ne įmonės savininkams. Žinoma buhalteriams algas sumoka įmonių savininkai. Čia taip jau surėdytas pasaulis. Buhalteriai dažniausiai supranta, kad jų darbas yra tinkamai įmonės apskaitoje atspindėti vykstančius procesus ir teikti teisingas ataskaitas mokesčius administruojančioms institucijoms, bei statistikos departamentui. Dažnai buhalteriai apskaičiuoja mokesčių į didesnę pusę ir įmonės juos permoka. Bet ir yra išimčių, kai anie bando taupyti juos neįsigilindami į įstatymų vingrybes. Bet už visas klaidas yra atsakingas įmonės vadovas.

9.      Įmonės savininko sąnaudų įkėlimas į įmonę. Pavyzdžiui kam įmonei sūkurinė vonia ar šaldytuvas, kai ji teikia turto nuomos paslaugas ar kam įmonei vadovo kelionė į Egiptą ar Turkiją, kai ji nieko, iš niekur neimportuoja? Kam įmonei 12 mobilių telefonų iš vieno operatoriaus, kai įmonėje vos 4 darbuotojai... Patikrinus tokią įmonę, tenka susimokėti ir baudas, ir optimizuotus mokesčius, ir delspinigius... Manau pavyzdžių galėtumėm įvardinti dar plius tūkstantis...

10.  Per didelė prekyba „šešėlinėje rinkoje“ iššaukia įmonėje oficialių litų trūkumą. Dažniausiai įmonės sprendžią šią problemą pasiskolindamos oficialių litų iš įmonės savininkų. Bet nepasižiūri, kad įstatinis kapitalas per mažas, paskolos dydžiui, akcininkai neturi atitinkamo dydžio oficialių deklaruotų litų. Ar „rodoma“ oficiali apyvarta yra per maža patiriamoms veiklos sąnaudoms lyginant su kitomis įmonėmis dirbančiomis toje pačioje pramonės šakoje.

 

Aš surašiau, mano galva, esmines klaidas. Žinoma šį sąrašą ir/ar klaidų aprašą galima būtų plėsti. Todėl, labai prašau, visų praplėskime visi kartu..

Visų paminėtų klaidų taisymui reikalingas laikas. Kai įmonė griūna laiko tam nėra. Negali nieko įmonėje padaryti, nes tai bus akivaizdu, net pirmokui. Staigus „balansinio oro“ nurašymas ir/ar pardavimas į niekur, pakabina įmonės vadovus taip stipriai už atitinkamos vietos, kad aniems visi sutaupymai tuo metu, atsirūgsta mažiausiai dvigubai...

Netolimoje ateityje, jei jums tai įdomu, pamėginsiu aprašyti pagrindinius principus, kaip galima būtų spręsti išvardintas klaidas ir kokie galimi scenarijai būtų įmonės balansuose...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
topl0305
topl0305
Rašyti privačią žinutę

268 žinutės
( +72 / -38 )

 Gal tu trečią punktą pakoreguok, nes nesupratau ką norėjai pasakyti. Nuo kada dividendų mokėjimas yra draudžiamas/baudžiamas?
Toliau pateiksiu dar vieną variantą. Tiesa, jis tinka ne visiems.
Dalies produkcijos ar prekių nurašymas į nuostolį, kaip nepataisomai sugadinta. Nurašant iki kokių 2% (su pasvyravimais) galima gauti tam tikras sumas, ir VMI su revizoriais neprisikabins, nebent yra kokie eikalavimai atliekų utilizavimui.
Nesupilk visos grietinės į vieną puodynę - gali tekti valgyti sausus blynus :)
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Trečiam punkte, norėjau pasakyti, kad įmonės savininkai sugeba pasiimti uždirbtą pelną išsigrynindami per juodą prekybą. Nes jei norėtų tai paimti baltai, reiktu susimokėti mokesčius. Bet paėmus grynus už juos negali pirkti "matomo turto" nes neturėsi kaip tai pagrįsti. Čia ir juos pagauna...
Dalies produkcijos nurašymas - tai 5 punkto papildymas. Tik čia einama oficialiai leidžiamu keliu, kad produkcija nurašoma, kaip nepataisomai sugadinta. Tai tik 5 punkto papildymas.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
spekulis
Rašyti privačią žinutę

96 žinutės
( +10 / -2 )

Del 5 punkto ir man klausimas kilo, juk jei parduodi juodai tai pakimba kazkur tavo prekes.Tarkim nusiperki 100 televizoriu ir parduodi juodai 10 is ju, tai pagal dokumentgus bus matoma, kad pirkai 100, o pardavei 90, tai kur like 10?  
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Taip, teisingai pakimba 10 televizorių. Ir dažnas vadovas juos palieka kaboti įmonės atsargose, tikėdamasis ateityje kažkaip tą klausimą išspręsti. Spręsti iškarto nežino kaip, bet jam reikalingas tų televizorių PVM (kaip pelnas) ir pardavimo srautas (padengti juodų grynų poreikį)... Toks "klausimo" sprendimo būdas pagimdo ateityje klaidą...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
spekulis
Rašyti privačią žinutę

96 žinutės
( +10 / -2 )

O kaip atvirkstinis variantas? Tarkim as sugalvociau savo TV (kurio nepirkau ant imones) parduoti ant imones? Is pirmo zvilgsnio atrodo, kad viskas tik teigiamai valstybei butu (sumokeciau mokescius, visas 100% kainos eitu pelno mokesciui ir tt). O kaip is tiesu?
ps: o del tu likuciu tai siaip idomiai, pavyzdziui as savo firmoje perku kartais mixus prekiu, kur net nera surasyta kiek konkrecios prekes nupirkta (tarkim perku DEZE konors, o parduodu vienetais, o toj dezej neuzfuksuota kiek konkreciai tu vienetu yra). Tai tokiu atveju butu net neimanoma suziuret ar kur neparduota i sona... 
katzuve
Rašyti privačią žinutę

26 žinutės
( +1 / -4 )

 Tai apskritai, visa tai yra gerai ar blogai? Bendrai paemus?


______________________
darbo laiko apskaitos kalendorius 2011

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

DIENORAŠČIAI

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital