Kaip yra žinoma, atsinaujinantieji energijos šaltiniai (AEŠ)
nepasižymi stabilumu ir pastoviais energijos parametrais.
Nestabilumu ypatingai pasižymi saulės ir vėjo energija. Todėl
norint turėti tokį autonominį elektros energijos šaltinį, kuris
vartotojui patikimai tiektų elektrą visą laiką, reikia naudoti arba
pakankamai didelį energijos kaupiklį, arba naudoti ne vieną, o du
ar daugiau AEŠ. Iš kitos pusės, naudoti daug šaltinių gali būti
netikslinga ekonomiškai. Todėl dažniausiai yra naudojami du arba
trys atsinaujinantieji energijos šaltiniai.
Elektrinė, kurioje naudojamas daugiau kaip vienas atsinaujinantis
energijos šaltinis, vadinama hibridine. Hibridinėje elektrinėje
gali būti naudojami bet kurie prieinamiausi atsinaujinantieji
energijos šaltiniai: saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kiti. Todėl
projektuojant hibridinę elektrinę gali būti daug įvairių variantų.
Dažniausiai pasirenkamos saulės ir vėjo mikroelektrinės, sujungtos
į vieną hibridinį elektros šaltinį su bendru energijos kaupikliu ir
bendru inverteriu. (c)
http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/mikroelektrines.php
O štai čia tokios Hib. Saulės ir Vėjo elektrinės metinis
generuojamo galingumo pavyzdys
http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/papild_jpg/diagrama3_400.jpg
Saulės elektrinių ir fotoelektros kainos
Vidutinės mažų saulės elektrinių įrengimo kainos sudaro apie 8 – 10
JAV $/Wp. Tose šalyse, kur fotoelektra yra remiama, saulės
elektrinių įrengimo kaina sumažėja iki 3 – 4 JAV $/Wp, o iš saulės
gautos energijos kaina sudaro 10 – 12 JAV centų / kWh. Vidutinio
saulėtumo šalyse, kurios neturi paramos programų, labai didelių
saulės elektrinių fotoelektros kainos sudaro 22 – 40 JAV centų /
kWh. (c)
http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/naujienos.htm
( 1 Wp ~ 20 kWh )
Ir vėl klausimai. Kodėl taip brangu ir kas suinteresuotas, kad būtų
pigiau? Kodėl Lietuvai taip svarbu pastatyti branduolinę jėgainę, o
apie AEŠ projektų rėmimą masinės informacijos priemonėse kapų tyla?
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą