|
|
Parašė: 2008-10-20 07:19:14
"Ar daug investuotojų žino, kad jau kuris laikas Lietuvoje
bankų obligacijas galima įsigyti antrinėje rinkoje? Jei oficialiai
bankai giriasi, kad nusipirkus jų obligacijas galima gauti 7—8
procentus palūkanų, tai nusipirkus tas pačias obligacijas antrinėje
rinkoje palūkanos bus kelis kartus didesnės.
Investavimo rizika išlieka ta pati — pinigų neatgausi tik tuo
atveju, jei bankas bankrutuos.
Elementariausias pavyzdys — vienas Lietuvos komercinis bankas savo
obligacijas siūlo pirkti už 7 procentus metinių palūkanų. Tuo tarpu
antrinėje rinkoje tas pačias obligacijos su ta pačia rizika prieš
tris mėnesius buvo galima įsigyti už 12 procentų metinių palūkanų,
prieš dvi savaites siūlyti 22 procentai palūkanų, praėjusios
savaitės pradžioje — jau beveik 41 procentas."
Straipsnis
Gal kas žino plačiau apie šią rinką? Kokia rizika ir t.t?
|
|
Parašė: 2008-10-20 07:28:17
Tai ta pati birža, kur ir akcijas perkate. Ji ir vadinasi antrinė
rinka.
Obligacijų (kaip straipsnyje rašo) palūkanos yra atvirščiai
proporcingos jų kainai: Kyla obligacijų kaina - mažėja palūkanos ir
atvirkčiai. tei jei paalūkanos didėja, tai obl. kaina mažėja.
vadinasi, jas pardavinėja. O pardavinėjimo priežasčių gali būti
milijonas.
Nojaus laivą pastatė mėgėjas, O Titaniką - profesionalas...
|
|
Parašė: 2008-10-20 09:42:03
Jei gerai supratau, tai žmogus klausia, kaip prie tos antrinės
rinkos prieiti? Nes pvz. SEB tokios neturi, nors apie tai
rašo...
Gal jie čia pardavinėja telefonu....
www.investuotojas.eu
|
|
Parašė: 2008-10-20 10:03:08
Nu jo, čia mūsų maklerinių minusas, nemačiau, kad kurioje
platformoje matytųsi obligacijų kotiruotės ir galimybė jas pirkti.
Matyt, teks pirkti telefonu.
Nojaus laivą pastatė mėgėjas, O Titaniką - profesionalas...
|
|
Parašė: 2008-10-20 10:58:15
SEB obligacijų kainas skelbia internete, o įsigyt galima
skyriuose...
Apie telefonu pirkimą tai nzn ..
Gal ir galima
Mano blogas: http://mariusniekotokio.wordpress.com
|
|
Parašė: 2008-10-20 10:59:36
Beje DnB NORD irgi obligacijoms antrinėj rinkoj prekiauja. Tik ar
turi pardavime man atrodo nerodo. reikia skambint arba eit į skyrių
klaust. Bet kainos tai dabar tikrai mažos tiek SEB, tiek DnB NORD
obligacijų
Mano blogas: http://mariusniekotokio.wordpress.com
|
|
Parašė: 2008-10-20 11:13:17
Žiūrėti:
Įmonių skolos VP užsienio valiutom
http://www.dnbnord.lt/lt/tools/securities/
|
|
Parašė: 2008-10-20 11:27:15
bijau prisimeluot, bet viena seb maklere man rode berods kaip
"ieiti" i ta antrine obligaciju rinka seb'o platformoje.
pasidomesiu, parasysiu.
Bet siaip jei kas dar turit kokios info - pasidalinkite
|
|
Parašė: 2008-10-24 15:25:20
O kas bus su obligacijomis devalvavus valiuta uz kuria buvo jos
pirktos?Ar bus perziureta obligaciju ispirkimo kaina?
Noriu įsitikinti, kad ne piniguose laime.
|
|
Parašė: 2008-10-25 20:09:41
O kas bus su obligacijomis devalvavus valiuta uz kuria buvo jos
pirktos?Ar bus perziureta obligaciju ispirkimo kaina?
Nebus. Kokia valiuta pirktos, tokia ir isperkamos. Nebent sutartyje
parasyta, kad galima pasirinkti.
nuo likimo nėr vaistų
|
|
Parašė: 2008-10-27 07:56:40
Žiūrėti:
Įmonių skolos VP užsienio valiutom
http://www.dnbnord.lt/lt/tools/securities/
Hmmm.... Paziurejes ten pateiktas kainas nezinau ar cia juoktis ar
verkt. Valstybes obligaciju pirkimas/pardavimas skiriasi apie 1Lt
(kazkur 1%), kartais net daugiau. O cia vadinasi valstybes skola -
likvidziausias vertybinis popierius Vystytis ir vystytis dar tai
antrinei rinkai...
For every action there is a reaction. Newtons third law.
|
|
Parašė: 2008-11-10 10:17:04
ATSAKYKITE nes niekaip nesuvokiu, KODEL niekas neperka pvz
Islandijos banku obligaciju, kuriu pelningumas siekia virs 1000
proc., gi jie, bankai, nacionalizuoti, o tai reiskia, kad valstybe
vis tiek tures ispirkti obligacijas, bei jas ispirks...
|
|
Parašė: 2008-11-10 16:04:24
Todel, kad kai ateis ta diena x kai reiks ispirkt, tie bankai
valdomi valstybes pasakys (gali pasakyti) viena zodeli - default.
Kas reiks kad tavo obligaciju verte 0$. Ir bus kazkaip panasiai,
kaip kad buvo Argentinoj 1990, Rusijo 1998 ir pan.
|
|
Parašė: 2008-12-16 18:11:51
Sveiki,
Gal kas domisi/perka imoniu obligacijas antrineje rinkoje? Kai
kurios atrodo patraukliai savo pajamingumu, pav.:"Bites"(24%
metiniu,eurais denominuotos,kuponai ismokami kas ketvirti,emisija
5m.), "Agrovilo".Butu idomu suzinoti ivairiu nuomoniu apie siu
imoniu perspektyvas(zinau, kad pelningumas=rizika)
|
|
Parašė: 2008-12-23 08:06:36
Kas chia darosi su obligaciju fondais? Kad ir finastos pvz... Juk
80 proc. ten indeliai ir valstybes vertybiniai popieriai... Negi
lietuvisku imoniu obligacijos pinga ziauriai? Ir valstybes pazadai
kartu?
|
|
Parašė: 2008-12-23 17:04:13
Kas chia darosi su obligaciju fondais? Kad ir finastos pvz... Juk
80 proc. ten indeliai ir valstybes vertybiniai popieriai... Negi
lietuvisku imoniu obligacijos pinga ziauriai? Ir valstybes pazadai
kartu?
ko čia stebėtis? pagal šito fondo TOP 5 pozicijas 2008 m. lapkritį
"Snaigės" obligacijos buvo pirmoje vietoje
nuo likimo nėr vaistų
|
|
Parašė: 2008-12-24 07:12:36
bazine informacija apie obligacijas:
isleidziant obligacijas yra nustatomi pagrindiniai obligacijos
parametrai: kupono dydis, kupono mokejimo daznumas, emisijos
trukme, emisijos kreditorinis rangas.
Kupono dydis - tai palukanu norma, kuri bus mokama obligaciju
savininkams. Ji gali buti fiksuota arba kintama (priklausomai nuo
LIBOR, interest rate swap ar kitu benchmarku).
Kupono mokejimas gali buti atliekamas kas metus, kas 1/2 ar 1/4
metu.
Emisijos trukme - laikotarpis, po kurio bus isperkama obligacijos
nominali verte.
Emisijos kreditorinis rangas - kadangi obligacija yra imones skola,
tai ji turi eiliskuma buti apmoketa, jei emitentas bankrutuoja arba
yra likviduojamas. Paskutiniai eileje visuomet stovi paprastieji
akcininkai, pries juos privilegijuoti akcininkai, tuomet
subordinuotu skolu savininkai, tuomet senior skolu
savininkai.
Obligacijos taip pat turi galimybe buti ispirktos anksciau laiko
emitento iniciatyva (callable bond), obligacijos savininko
inciatyva (putable bond). Kai kada obligacijos gali buti isperkamos
automatiskai issipildzius tam tikroms salygoms is anksto sutartoms
salygoms (autocallable bond).
Imkime uz pavyzdi Snoro obligacijas. Isleidimo metu buvo fiksuojama
7 proc. palukanu norma, obligacijos trukme 3 metai. Isleidimo metu
Snoras gavo 175mEUR pinigu.
Antrineje rinkoje prekiauja nebe bankas, o investuotojai, kurie
vertina banko galimybes grazinti skola. Beje, pacioje pradzioje
obligaciju kaina buvo pakilusi iki 102 proc. Taciau veliau
prasidejus finansinei suirutei investuotojai suabejojo banko
galimybemis ispirkti skola, ir pradejo ispardavineti toki rizikinga
turta. Tokiu budu kaina nukrito iki ~50.
Kas liecia antrine obligaciju rinka, ja galima pasiekti per bet
kuri maklerio paslaugas teikianti banka.
|
|
Parašė: 2009-01-06 11:53:41
O kaip butu jei nusipirkus antrinej rinkoj Euroobligaciju, kokios
nors valstybes (Lt, Poland, Hungary ir pan.), uzsilenktu ta
maklerine kurioj pirkai? Kas ispirktu jas, ar turedamas sutarti
apie isigijima, galetum kreiptis pas kita tarpininka?
Mokytis niekada ne vėlu - http://www.finansistas.net
|