OK. Sau as taikau tokia taisykle: Pagrindui po kojomis islaikyti
reikalingi mazos rizikos instrumentai, o pinigai, kuriu praradimas
esmines itakos mano gyvenimo kokybei nepadarys, gali buti
investuojami i didesne rizika turincias priemones. Kadangi poreikių
tenkinimui ir komforto uztikrinimui reikalinga suma yra fiksuota,
tai tarkim augant pajamoms vis didesne procentine investiciju dalis
bus skiriama akcijoms ir rizikingiems sandoriams. Pajamoms mazejant
- atvirksciai. Kokia ta fiksuota (mazos rizikos) dalis - kiekvienam
zmogui ji skirtinga, todel kiekvienas turetu apsibrezti pats.
Mazai rizikingomis priemonemis laikau III pensiju pakopa, SASO, is
dalies fondus. Labai rizikingomis - akcijas, valiutas. Kazkaip
kitos priemones (pvz., fiksuoti indeliai) nevilioja, bet cia tik
man asmeniskai.
Del amziaus - gal 30-metis karta subankrutaves kita karta bijos vel
"listi i liuna". O 60-metis gal nores isitikinti savo sekme ir dar
syki pabandys... Cia jau poreikiai ir charakteris lemia. Bet ok,
sutinku, kad bendroj visumoj vyresnio amziaus zmones turbut
statistiskai renkasi maziau rizikingas priemones. Bet tai neturetu
buti priimama kaip savaime suprantamas dalykas.
P.S.: manau, kad vieno teisingo modelio mes nesukursim, bet
pritariu, kad padiskutuoti vis tiek naudinga - kartais apie ka nors
akivaizdaus visai nepagalvoju.