|
|
Parašė: 2007-04-11 20:15:03
Kokius budus naudojate daruotoju skatinimui kaip savininkai ar
vadovai?, jei dirbate samdomu ar noretumete buti skatinamas kaip
pazangus darbuotojas ir kaip?, kokie esminiai privalumai vienokio
ar kitokio budo, kokie praktiski pasiekimai? Susiduriau su vienu is
zalingu skatinimu tai procentas nuo apyvartos, beda prasideda kai
vadybininkai pradeda ziureti i darbo rezultatus kaip i apyvarta o
ne pelna, apivarta dideja o pelnas vaziuoja zemyn nes svarbu
parduoti uz betkokia kaina kad tik butu apyvarta, pelna sudetinga
apskaiciuoti kiekvienam atskirai, o gal tai imanoma? o gal tiesiog
patapsnoti per peti ir iteikti diploma?
pirk arba mirk
|
|
Parašė: 2007-04-11 20:31:53
man kaip darbuotojai svarbu darbo vertinimas, perspektyvos na ir
zinoma priedai/premijos nemaiso.
|
|
Parašė: 2007-04-11 20:34:36
tai reikia imti procenta nuo uzdirbto pelno
|
|
Parašė: 2007-04-11 20:35:53
arba nuo pelno kazkoki proc skirti priedam ir pagal atatinkamus
koeficientus isdalint.
|
|
Parašė: 2007-04-11 20:38:19
Siaip geras dalykas yra kaupiamasis gyvybes draudimas.. tarkim jei
darbuotojas iseina is darbo neisdirbes 5 (10 ar n) metu, visi
pinigai atitenka kompanijai, jei ilgiau isdirba, isejus visi
pinigai atitenka jam.
Siekianti suburti komanda.. gerai veikia tokie dalykai kaip vasaros
sventes prie ezeru, kaledines sventes. Taip stipreja nedalykiniai
rysiai tarp darbuotoju, komandine dvasia, ko pasekoje zmogui
sunkiau palikti draugiska, gerai pazistama kolektyva ir iseiti i
kita visiskai nepazistama kolektyva.
Manau svarbu kompanijai parodyti kad darbuotojas yra svarbi
kompanijos dalis ir kad jai tikrai tas darbuotojas rupi
|
|
Parašė: 2007-04-11 21:04:35
Viena is darbuotoju skatinimo priemoniu - sveikatos draudimas.
Nepigi, bet darbuotojui duodanti apciuopiama nauda.
|
|
Parašė: 2007-04-12 07:01:33
Mano patirtim mokejomo formules veikia taip, kaip jas sugalvoji.
Jos nebuna neteisingos – tai kaip programine iranga - kokia
programa, taip ir dirba.
Musu imoneje mokama dvejopai: 1) uz darbo laika, 2) uz rezultata.
Pirmas mokejimo budas paprastas, nekeliantis daug rupesciu. Tai
darbuotojai, kurie per tam tikra laika kokybiskai turi atlikti
pavesta darba (pvz. Sekretore). Kai mokama uz laika svarbu detaliai
aprasyti darbuotojo pareigas, atsakomybe ir reikalauti, kad tai
butu vykdoma. Antras budas (uz rezultatas) yra sudetingesnis. Si
buda taikau, tiesiogiai uz pardavimus atsakingiems darbuotojams.
Mano patirtis tokia: mokejimo formule – turi buti paprasta. Jei
formuleje bus ivesta labai daug faktoriu ir ji bus sudetinga –
neveiks. Reikia, kad darbuotojas ja lengvai suprastu ir galetu pats
nesunkiai susiskaiciuoti. Paskutiniu laiku taikau alga (uz
rezultata) susidedancia is dvieju daliu – fiksuoto ir procento nuo
pelno (skatinimas). Mano manymu procentas nuo pelno (skatinimas)
turi sudaryti maziausiai 30% nuo visos algos, as taikau 50%. (PVZ
Jei fiksuota 1000lt, tai uz rezulta – 500lt = 1500lt). Svarbu, kad
darbuotojui skatinimas butu mokamas kartu su alga, kiekviena
menesi, o ne kas ketvirti, pusmeti ar metu gale. Darbuotojas turi
jausti atlygi is karto, o neuzsirasyti i knygute ir laukti. Dar
svarbu, kad darbuotojas zinotu, kiek tos taisykles formules veiks.
Jas negalima daznai keisti. As sudarau sutarti su darbuotoju metams
ir perziurim viena karta metuose. Todel stengiuosi labai gyliai
apsvarstyti algas (formules) pries , priimdamas si sprendima. Jei
mokama uz rezultata, tai tas darbuotojas turi tureti tiesiogine
itaka siam rezultatui. Priesingu atveju skatinimas bus mokamas
netikslingai, o kartais dar ir pakenks. Man patinka su darbuotojais
pasibaigus metams aptarti metinius rezultatus ir jei metai pasiseke
sumoketi dar papildomai. Bet tai neturi nieko bendra su kasmensiniu
skatinimu kaip ir kaupiamasis draudimas. Parenkant alga svarbu
suprasti darbuotojo interesa, jam neturi buti idomus imones pelnas
(tai savininku turtas). Kai finansininkas kalba apie imones pelna
ir kitus gerus rodiklius - darbuotojai snaudzia is nuobodumo, bet
kai pradedama kalbeti apie ju algas ir skatinima jie tampa budrus
ir aktyvus. Tai nera blogai, kiekvienas turi rupintis savimi.
Blogai yra kai imones savininkas giriasi darbuotojams gerais imones
rezultatais ir pyksta kad jie tuom nesidziaugia.
Akciju birzoje pinigai is nekantriuju plaukia pas kantriausius.
|
|
Parašė: 2007-04-12 07:09:51
Siaip geras dalykas yra kaupiamasis gyvybes draudimas.. tarkim jei
darbuotojas iseina is darbo neisdirbes 5 (10 ar n) metu, visi
pinigai atitenka kompanijai, jei ilgiau isdirba, isejus visi
pinigai atitenka jam.
O taip galima? Čia jau moderni vergvaldystes forma
Skatininimas investiciniais draudimais, III pakopos pensijomis turi
du galus. Naudą čia gauna tik fondų valdytojai, jie tai ir
sugalvojo . dar šiokia tokia nauja darbuotoju. Mano manymu, tai
yra blogai, darbuotojui nieko pačiam nereikia rūpintis,
neskatinamas mąstymas, ypač mąstymas dėl savo paties ateities. Visi
viskuo už jį pasirūpino. Išmesk tokį darbuotoją į gatvę... kas čia
juo pasirūpins? Juk darbdaviui darbuotojo lojalumas reikalingas,
kol tas darbuotojas duoda realią naudą, kitai jis niekam
nereikalingas...
Nojaus laivą pastatė mėgėjas, O Titaniką - profesionalas...
|
|
Parašė: 2007-04-12 07:10:42
Siaip geras dalykas yra kaupiamasis gyvybes draudimas.. tarkim jei
darbuotojas iseina is darbo neisdirbes 5 (10 ar n) metu, visi
pinigai atitenka kompanijai, jei ilgiau isdirba, isejus visi
pinigai atitenka jam.
Siekianti suburti komanda.. gerai veikia tokie dalykai kaip vasaros
sventes prie ezeru, kaledines sventes. Taip stipreja nedalykiniai
rysiai tarp darbuotoju, komandine dvasia, ko pasekoje zmogui
sunkiau palikti draugiska, gerai pazistama kolektyva ir iseiti i
kita visiskai nepazistama kolektyva.
Manau svarbu kompanijai parodyti kad darbuotojas yra svarbi
kompanijos dalis ir kad jai tikrai tas darbuotojas rupi
1. Kaupiamasis gyvybes draudimas yra blogas dalykas taip, kaip jis
naudojamas dabar. Pirma, prasilenkia su logika tai, kad is
darbuotojo "atimamos" sukauptos sumos,jei jis iseina. Draudikai
darbdavi apgaudineja - sako, pasinaudosi GMP lengvata, o jei
neisdirbs - atimsi ir perkelsi kitam darbuotojui. Atimti galima,
jei nebuvo panaudota GMP lengvata (t.y. imokos nebuvo paskirtos
kaip darbuotojo pajamos, kurioms taikoma lengvata). Jei legvata
buvo panaudota - tai darbuotojo turtas, ir darbuotojas patenka i
spastus - arba toliau testi paciam, arba nutraukti sutarti ir
suploti 33 proc. Darbuotojas, jei turi proto ir sveikatos,
neatiduos, o jei nenores gincytis - laikys darbdavi apgaviku.
2. Visokios vasaros stovykos ir isgyvenimo mokyklos - ne visiems
darbuotojams tinka. Netiks zmogui, kuris nera baliauninkas is
prigimties ir darbo vieta vertina kaip dalykine veikla, o ne
galimybe tusintis non stop, intriguoti, draugauti/pyktis. Be to,
darbdaviui tai dideles islaidos, o gauta komandos "surisimo" nauda
sunkiai pasveriama. Be to, darbuotojas priverstas atiduoti savo
laisvalaiki. Tinkamai dozuojant toks dalykas neblogas, taciau kad
darbuotojas del draugu nepaliktu kolektyvo - labai abejociau.
|
|
Parašė: 2007-04-12 07:27:13
Kaupiamasis draudimas yra blogas tuo, kad garantuota metine graza
yra tik 2,5% o investiciniame truputi kitaip.
Su logika gal ir prasilenkia, taciau tai yra garantas imonei kad
darbuotojas, kurio naudai sudaromas draudimas, yra "pririsamas",
priesingu atveju sukaupta suma imone gali isleisti naujo darbuotojo
paieskai, perpirkimu, apmokymams. Siais laikais tai brangus
malonumas, jei kalbame apie kvalifikuotus darbuotojus.
Imone mazina pelna, apie jokius GPM nekalbam! (Lesos imones)
|
|
Parašė: 2007-04-12 07:30:00
Su logika gal ir prasilenkia, taciau tai yra garantas imonei kad
darbuotojas, kurio naudai sudaromas draudimas, yra "pririsamas",
priesingu atveju sukaupta suma imone gali isleisti naujo darbuotojo
paieskai, perpirkimu, apmokymams. Siais laikais tai brangus
malonumas, jei kalbame apie kvalifikuotus darbuotojus.
Imone mazina pelna, apie jokius GPM nekalbam! (Lesos
imones)
Kokiu budu darbuotojas pririsamas? kas jam pazadama - kad po 10
metu bus jo? Kokia suma (-64 proc. Sodrai ir GMP)? Tiesiog idomu.
|
|
Parašė: 2007-04-12 07:36:20
Pas mus imoneje kaupiamasis draudimas yra, darbuotojui, kuris
pradirbo imoneje min 5 metai Bet kas ejo is darbo labai nesuko
galvos del to kaupiamo draudimo.
|
|
Parašė: 2007-04-12 07:47:14
Siaip geras dalykas yra kaupiamasis gyvybes draudimas.. tarkim jei
darbuotojas iseina is darbo neisdirbes 5 (10 ar n) metu, visi
pinigai atitenka kompanijai, jei ilgiau isdirba, isejus visi
pinigai atitenka jam.
I subinę tik tokį skatinimą. Manęs toks miražo formos skatinimas
visai nesudomintų. O tą veiksmą, kad iš darbuotojo atimama
sukauptos sumos dalis, jeigu jis išeina anksčiau vertinčiau kaip iš
anksto planuojamą bandymą darbuotoją išdurti.
|
|
Parašė: 2007-04-12 07:47:20
Kokiu budu darbuotojas pririsamas? kas jam pazadama - kad po 10
metu bus jo? Kokia suma (-64 proc. Sodrai ir GMP)? Tiesiog
idomu.
Na jei sutarei su darbdaviu kad dirbsi bent 5 metus, uz ka esi
draudziamas traumu, gyvybes draudimu ir darbdavys vietoj +500 Lt
prie atlyginimo deda tau tuos pinigus i saskaita. Po 2-3 metu
noredamas iseiti (ziurint kokios priezastys zinoma), tiesiog
pasvarstysi ar palikt kazkam tuos pinigus, ar ivykdyti susitarima.
Jei suma pasirodys neverta demesio- iseini, bet pinigai lieka
imonei.
Islaikyk sutarti 10 metu ir nebus -64%
Vel GPM...:cry Baikim maisyti imones lesas ir Gyventoju Pajamu
Mokesti!
|
|
Parašė: 2007-04-12 09:17:34
Draudimas - fikcija. Is mano patirties ir draugu darau isvada -
neveikia arba veikia prastai. Kuo zemesne grandis, tuo labiau
skeptiskas poziuris i tai. Net ir vidutinio ar aukstesnio lygio
darbuotojai to nevertina.
|
|
Parašė: 2007-04-12 09:20:13
Atlygio principai dirbantiems su pardavimais:
1. metinis planas ir jo vykdymas;
2. planines apyvartos vykdymas = kaip fixuota algos dalis;
3. pelno % kaip kintama dalis;
4. metinis bonusas uz geresnius nei planuota rezultatus.
|
|
Parašė: 2007-04-12 11:45:54
nu vyruciai esat daug kas dezinformuoti
juk darbdavys gali sudaryti su darbuotoju ir trumpalaike sutarti: 1
metai, 2 metai, pagal pageidavima be to, esme yra ne paciame
produkte, o kaip sugebesi is to produkto isspausti verte ) t.y.
motyvacini problemos sprendima ))
darbuotojas pats arba sutinka arba nesutinka su salyga, kad
isdirbes "X" laikotarpi arba gaus visas pajamas, arba dali pajamu
arb nieko. o jeigu sutiko, tai jis ir isipareigoja. naturalus
procesas.
Kolegos - tai derybu objektas. Negi cia vien nauvuoliai sedi ir
laukia kada darbdavys ateis ir pateiks vien tik darbuotojui
naudinga pasiulyma. Darbdaviui reikia garantiju, kad jo pinigai yra
neveltui investuoti i darbuotoja, o darbuotojas taip turi sudereti
savo garantijas ir turi suvokti savo investicija i imone.
Laikas - tai budas uzdirbti pinigus, o pinigai - tai priemone, gerai praleisti laika.
|
|
Parašė: 2007-04-12 11:57:55
Aš samdomas.
Manau, kad pirmiausia reikia pradėti nuo gerų santykių. Tiek tarp
viršininkų ir pavaldinių, tiek tarp pačių darbuotojų.
Tuomet ir finansinio skatinimo reikės mažiau.
|
|
Parašė: 2007-04-12 12:06:33
Klausimas:
o turintys imones, ar meginote parduoti "gabala" imones savo
darbuotojams ?
Zemiausios grandies gal nejudinkim, bet II pakopa nuo virsaus
?
asmeniskai as - nemeginau.
|
|
Parašė: 2007-04-12 12:42:22
suteikiant imones dali akciju darbuotojams, tikrai labai motyvuoja.
ZInau konkretu asmeni, todel sakau is patirties.
Taip pat reikia nepamirsti vadovo komunikacijos su darbuotojais.
Laikas - tai budas uzdirbti pinigus, o pinigai - tai priemone, gerai praleisti laika.
|