Neuromediatoriai kaitina kraują ir kartais temdo protą (11.02)

Anlegerin | 2006-11-02 22:57 | perskaitė: 1465
Neuromediatoriai kaitina kraują ir kartais temdo protą (11.02) "..buvo daugiau arklio jėgų nei proto mano galvoje. Spidometro skalė siekė 300, o mašina važiuodavo 305 km/h,"- liudijo verslininkas (jo mėnesinis d. už

"..buvo daugiau arklio jėgų nei proto mano galvoje. Spidometro skalė siekė 300, o mašina važiuodavo 305 km/h,"- liudijo verslininkas (jo mėnesinis d. užmokestis-penkiaženklė suma).

...................................................



Rizikos vadyba, pasak ekonomistų, yra mokslas. Kai kam turbūt MENAS, kadangi neįmanoma numatyti situacijų ir joms pasiruošti,- tenka improvizuoti. Ir čia kūrybingumui nėra ribų.



Deja, bet dažnai čia suveikia ne mūsų meniniai gebėjimai, bet mus “į kampą” "pastato" per didelė į kraują patekusių endogeninių morfinų dozė, o kartais per didelis pasitikėjimas savimi “nuleidžia" mus ant žemės, TAČIAU palikdamas randus mumyse bei sužeisdamas netgi aplinkinius.



Gerai, kai suvokiame galimybių ribas ir paisome principų, imamės atsargumo priemonių ir amžiais nusistovėjusių taisyklių.



Bet tam tikros neuroninės struktūros paveldėtojai į taisykles nežiūri rimtai. Mes žaidžiame, ir dažnai nepastebime, kad žaidžiame su Likimu, kuriam pralaimėjus, atsilošti neįmanoma.



Mes nepaisome aiškių ribų – sėdime palinkę prie monitorių daugiau valandų nei sau anksčiau leidome. Taip, birža “veža”, taip, tai aštuntasis pasaulio stebuklas... Bet viską turiu daryti tik griežtai apsibrėžęs tam tinkamas ribas. Ir iš anksto. Nes taip galiu pamatyti rizikos ir išlošio santykį.



Verslininkai tai pat lošia. Ir kai kas sau leidžia nepaisyti elementarių hedgingo/draudimo/saugumo priemonių. Ir nesvarbu kuo būtų žaidžiama, bendrovės, savo, koncerno lėšomis, savo/bendrovės reputacija ar netgi savo sveikata.



Deja, bet cinkuotame karste į Tėvynę grįžo vos 39 m. sulaukęs LIETUVIŲ verslininkas (vadovavęs kelių tūkstančių darbuotojų bendrovei) iš Jahorinos slidinėjimo centro, nepaisęs įspėjimo, jog pasirinkta kalnų zona slidinėjimui pavojinga (besileidžiant žemyn, rizikos nepabijojusį jauną vyrą užgriuvo sniego lavina).



Ne kartą girdėjome apie paprastas traumas tuose pačiuose kalnuose… Nors daugelio iš jų galėjome išvengti, jei būtume klausę instruktoriaus ar elementarių taisyklių, labiau patyrusių balso.



Žinoma, būtų nesąmonė, jei sau uždraustume lakstyti motociklais, lakioti greitkeliuose su kabrioletais (atviru stogu), skraidyti lėktuvėliais, nardyti neįsivaizduojamose gelmėse arba esant ekstremalioms sąlygoms.



Savo prigimties neturime stabdyti, priešingai, turime jai leisti AUGTI, PASIREIKŠTI, galų gale IŠNAUDOTI privalumus drovuolių, bailių atžvilgiu.



Bet tai nereiškia, kad galime leisti PRIGIMČIAI mus VALDYTI, ignoruojant KERTINIUS atsargumo, apsidraudimo dėsnius bei lemtingais galinčius tapti mūsų KOLEGŲ PERSPĖJIMUS. Pasitikėkime pripažintais ekspertais ir atsiduokime tokiai jų valdžiai. Nes galbūt ji mus angeliškai saugo bei globoja.



SUSIRASKIME SAU tokių angelų. Turėkime tokių ŽMONIŲ.

Komentarai



chamas
chamas

93 komentarai

2006 10 21 21:09     #7156
Galbut toks laikotarpis, praeis. Dabar kol kas kol nera nelaimes - saugumo problemu irgi nera. Ateis gi laikas, kada visi nores pastatyta nama tureti atitinkanti saugos normas, ne prastumta su kysiais, darbuotojus saugiai dirbancius, seimos narius laukiancius pargryztant sveiko ir pailsejusio. Bet reikia issidūkt.
chamas
chamas

93 komentarai

2006 10 21 21:12     #7157
tas pats ir su birža - kuo labiau nuo emerging markets artesim prie vakaru, tuo labiau populiares jau dabar banku peršamas investavimo modelis, su obligacijomis, fondu fondais, nustatytais procentais ir investavimo trukme.
2006 10 23 13:40     #7165
"Deja, bet gana tyliai cinkuotame karste į Tėvynę grįžo" "Cinkuotas karstas" - tai karstas kuris yra gaminamas ir naudojamas specialiai, tam kad nebutu suzinomas jo turinys. Negi tikrai verslininkas grizo cinkuotame karste??? O reisas kuriuo skrido lektuvas gal vadinosi "krovinys 200"?
2006 10 23 15:47     #7166
Su visa pagarba Denisai, visi zinom kas yra cinkuotas karstas, straipsnis manau rimtas ir toks pajuokavimas ne vietoje.
2006 10 23 17:18     #7167
O man patiko sitas dienorastis. Is tiesu rizikos valdymui skiriama mazai demesio. Isvis tenka pastebeti kad zmones mazai galvoja apie tai kas gali atsitikti. Ypac tai jauciama vairuojant automobili Vilniaus gatvem.. :con
2006 11 02 20:33     #7232
nusenusio pedagogo sapaliones, wheew, kazkokia tai senuko sapalione ( tarp kitko ne pirma jau). Labai atsiprasau uz grubuma, bet atsibodo panegiriskos sio asmens rasliavos ir nutariau nors ir nekulturingai, bet pakomentuoti. O Anlegerin - atsiprasau jusu, bet man stilius nepriimtinas
2006 11 02 20:40     #7233
Ne ne, stilius tai geras, netgi labai geras, tik gal ne visiems priimtinas . Ypac gera sita fraze: "buvo daugiau arklio jėgų nei proto mano galvoje" - cia labai gerai pataikyta i desimtuka. Dazniausiai arklio galiu kiekis buna atvirksciai proprcingas vairuotojo smegenu svoriui . Aisku buna ir isimciu.
2006 11 02 22:00     #7234
Patiko, kaip ir kiti sio autoriaus straipsniai. Tik Grushnys greiciausiai zuvo ne del savo kaltes taip kaip ir netinkamas pavyzdys.
2006 11 03 08:15     #7235
Geras straipsnis, kaip ir visi kiti. Keep going.
2006 11 03 17:48     #7237
to Gustas: Grusnys zinojo kokia netvarka Lietuvos aerodromuose, bet nusprende prisiimti sia rizika ir skraidyti.
Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital