Andrius_S | Žinutės
|
Nojus |
|
|
O kaip tada sužinoti, kokia yra situacija su XYZ akcija, o kokia su ZYX??? Koks situacijos vertinimo kriterijus?
Ir, mano manymu tai labai svarbus klausimas, kodėl efektyvioje rinkoje yra toks dalykas, kaip "priklauso nuo situacijos".
Juk rinkos efektyvumo apibrėžimas turi niveliuoti tokią "priklausombę". Priešingu atveju, mes turime neefektyvią rinką, t.y. visiškai nelikvidžią. O būtent akcijų rinka yra viena likvidžiausių rinkų ir labiausiai atitinka "Tobulos konkurencijos rinkos" apibrėžimą. Kitais žodžiais tariat, akcijų rinka yra tobulai efektyvi.
|
|
Jei konkretizuojame akcijos XYZ, ar akcijos ZYX subrinką, analizuojame tik akcijų XYZ ar ZYX kursus, iš tos analizės galima spręsti tik apie šių dviejų subrinkų efektyvumą arba neefektyvumą. Tačiau, jis nieko nepasako apie visos rinkos, kurioje yra akcijos ABC, CBA ir tūkstančiai kitų, efektyvumą.
Andrius_S
|
Darriusk |
|
|
Tuo tarpu kalbėdami apie rožinį ar baltą trukšmą žmonės kalba VISAI APIE KĄ KITĄ, o ne apie efektyvumą).
|
|
Šiaip, tarp rinkos efektyvumo ir kursų spektro "spalvos" egzistuoja ryšys, tik gaila, kad ne visi tai supranta. Beje aš nei viename savo postų neminėjau rožinio triukšmo, nes rožinis nėra tas pats kaip raudonasis.
|
Darriusk |
|
|
Malonu, kad nesu vienas šiuo požiūriu. Ir toliau belieka stebėtis, kad diskusija tokiu elementariu ir neturinčiu praktinio pritaikymo (bent jau treidinimo prasme) klausimu vyksta taip intensyviai
|
|
Tikiuosi, kad kada nors ateityje suvoksi šios temos svarbą praktiniame treidinime .
Andrius_S
|
Mindzio |
|
|
Andrius_S, as viska suprantu ,bet man viena neaisku kodel mes turime ieskoti to efektyvumo/neefektyvumo?
|
|
Todėl, kad tik rinkos neefektyvumai suteikia galimybę "sąžiningai" uždirbti mums, spekuliantams. Aišku, jei turi Insider'inės informacijos, tuomet gali uždirbti ir idealiai efektyvioje rinkoje, tačiau naudojimasis Insider'ine informacija, pagal mano (tikiuosi, ne mano vieno) standartus nepatenka į "sąžiningų" metodų kategoriją.
Andrius_S
|
tomasg |
|
|
Andriau, tai kas gi tas rinkos efektyvumas? Gal pabaigai galėtum apibrėžimą? Būtų idealu, jei tai būtų bedimensinis dydis.
|
|
Kadangi normalaus rinkos efektyvumo apibrėžimo ir pats nesu matęs ( ), tai manyčiau, kiekvienas iš mūsų turėtų sau nusistatyti kriterijus tam efektyvumui ar neefektyvumui įvertinti. Man asmeniškai, rinkos kursų nukrypimas nuo raudonojo triukšmo, yra vienas (bet ne vienintelis) rinkos neefektyvumo įvertinimo būdų.
Andrius_S
|
Nojus |
|
|
Triukšmą maliau primena ne akcijos kainos kitimas, o akcijos grąžos kitimas:
|
|
Akcijos grąžos kitimas primena baltąjį triukšmą (nors jis iš tiesų nėra baltasis triukšmas, nes grąžos kitimas turi beveik Gausinį (normalinį) pasiskirstymą). Tuo tarpu pats akcijos kursas primena raudonąjį triukšmą.
Andrius_S
|
Nojus |
|
|
Ar aš teisingai supratau:
Yra stebimas dydis, o kai jis nepasiduoda tiesiniam aprašymui, tai papildomai įvedamas triukšmo apibrėžimas?
|
|
Kai stebimas dydis nepasiduoda tiesiniam aprašymui, galima bandyti jį aprašyti aukštesnės eilės polinomais. Jeigu ir tai nepadeda, vat tada jau galima kalbėti apie triukšmus...
|
Nojus |
|
|
Ar pats triukšmas yra yra stebimas dydis? Akcijos kaina šiuo atveju kas yra: stebimas dydis ar triukšmas?
|
|
Priklauso nuo situacijos. Šioje diskusijoje stebime akcijos (ar kito instrumento) kainą ir jos elgseną lyginame su triukšmu.
Andrius_S
|
tomasg |
|
|
Raudono triukšmo fizikinė prasmė yra vienoda energija visame diapazone, t.y., dažniui didėjant, ampl. mažėja. Tai reali rinka turbūt ir yra artimesnė raudonam, negu baltam triukšmui.
|
|
Raudonojo triukšmo fizikinę prasmę įvardinai visiškai teisingai . Bet pasakymas "rinka turbūt ir yra artimesnė raudonam, negu baltam triukšmui" labai jau švelnus . Iš tiesų, atlikus Furje analizę, vizualiai (nepasitelkiant papildomų matematinių priemonių) beveik neįmanoma atskirti, kur raudonasis triukšmas, o kur fin. instrumento kurso Furje transformacijos rezultatas.
|
tomasg |
|
|
Prekiavimas pagal TA, t.y., darymas prielaidų, kad kaina turi masę ir greitį, visokie palaikymo/pasipriešinimo lygiai, kintamumo ribų apibrėžimas (BB) ir t.t. vienodai neturi prasmės tiek prie balto, tiek prie raudono triukšmo.
|
|
Dėl kainos "momentų" ("masės" ir "greičio" sandauga), o taip pat ir dėl palaikymo/pasipriešinimo lygių pilnai sutinku su tavimi, jog jie neturi prasmės lyginant fin. instrumentų kursų panašumą su triukšmais. Tačiau dėl BB visiškai nesutinku. Daugelį TA strategijų galima suskirstyti į dvi grupes: Range'ines (nuo angl. žodžio Range) ir Trend'ines (nuo angl. žodžio Trend). Range'inės (joms ir priklauso BB) puikiausiai veiktų ant baltojo triukšmo, arba artimo jam. Tuo tarpu Trend'inės strategijos (viena iš jų - klasikinė kainos ir SMA susikirtimo strategija) puikiausiai veiktų ant violetinio triukšmo kotiruočių, arba artimų jam. Tuo tarpu, raudonasis triukšmas netinkamas nei Range'inėms, nei Trend'inėms strategijoms. Kadangi atskirų fin. instrumentų kursai labai nežymiai nukrypsta nuo raudonojo triukšmo, dėl to rezultate ir stebime, kad kartais veikia Range'inės strategijos ir indikatoriai, o kartais - Trend'inės...
|
tomasg |
|
|
Apatinis rėžis yra ~0, kuris bus pasiektas labai retai.
|
|
Baltojo triukšmo ir BB strategijos atveju apatinis rėžis bus aukščiau 0, nes BB kanalą yra įprasta formuoti 2xsigma atstumu nuo vidurkio.
|
tomasg |
|
|
Bet čia jau gaunasi perdaug teorinis disputas, <...>
|
|
Rinkos efektyvumas aplamai yra teorinė sąvoka, todėl nieko nuostabaus, kad ir disputas teorinis gavosi .
|
tomasg |
|
|
<...>, iš kurio nebus niekam naudos.
|
|
Žvelgiant labai giliai, naudą įžvelgti įmanoma, tačiau čia aš priverstas užsičiaupti, nes nuo šios ribos prasideda mano "slaptieji ginklai"...
Andrius_S
|
Mindzio |
|
|
Andriau, as nemanau kad paviesinimas galioja minetu atveju. (paviesinima turejau galvoje gatavo paruosto darbui kodo). Siuo gi atveju tai yra tik teorine dalis o iki praktinio naudojimo dar labai toli...
|
|
Nelabai gilinausi, kiek pateiktoji teorija yra išbaigta, tačiau manau, jei teorijos išbaigtumas pakankamas, tai be jokios abejonės jau yra programerių, pagal ją suprogramavusių realią strategiją.
Andrius_S
|
tomasg |
|
|
to Andrius
Kam reikalingos kažkokios strategijos ten, kur kiekvienas įvykis yra nepriklausomas?
|
|
Strategijos reikalingumas neapibrėžiamas tuo ar įvykis yra nepriklausomas, ar bent kažkiek koreliuoja su ankstesniais. Strategija reikalinga, kad galėtum pasinaudoti rinkos neefektyvumu ir iš to uždirbti. Rinka, kurios kursų "spektras" idealiai atitinka raudonąjį triukšmą, yra idealiai efektyvi ir tokioje rinkoje negalėtų veikti jokia TA paremta strategija. Tuo tarpu, aš tau siūlau baltąjį triukšmą, kuris atitiktų labai neefektyvią rinką. Ir būtent šiuo atveju Bollinger Bands puikiausiai veiktų: perki, kai kaina nukrenta žemiau apatinio rėžio, o parduodi, kai kaina viršija viršutinį rėžį. Dabar pats pagalvok, kas atsitiks, jei kursas bus baltasis triukšmas, o tu prekiausi be jokios strategijos. Šiuo atveju tavo pirkimo ir pardavimo sprendimai bus grynai randominiai, o galutinis tokio treidinimo rezultatas (į treidinimo kaštus (spreadą, komisinius ir praslydimus) neatsižvelgiame) irgi bus grynai randominis.
Andrius_S
|
tomasg |
|
|
to Andrius
Iš triukšmo neuždirbsi niekada. Tai, apie ką šneki, turbūt yra triukšmas, įspaustas į tam tikrą diapazoną, bent jau kažkokioje laiko atkarpoje; bendram paveiksle tai jau nebe baltas triukšmas, nes atsiranda dėsningumas, t.y. prognozuojamumas, iš kurio tik ir įmanoma uždirbti.
|
|
Pabandyk matematiškai sugeneruoti laiko eilutę (angl.: Time Series), atitinkančią baltąjį triukšmą, paleisk strategiją, paremtą Bollinger Bands, pasinagrinėk gautą rezultatą, o tada galėsim padiskutuoti ...
Andrius_S
|