|
||||||||||||||||||
Komerciniai Lietuvos bankai analitiko akimis1. Kaip galima įvertinti šiandien lietuviškus komercinius bankus pasauliniame kontekste (turime mintyse kreditų krizę)? Lietuvos bankai (UKB1L, SRS1L, SAB1L) nėra palyginami su didžiaisiais bankrutavusiais bankais JAV ir nėra tiesioginių sąsajų su jais. Viena priežasčių, kad jų balansai žymiai paprastesni palyginus su didžiaisiais bankais. Tuo pačiu ir kredito krizės padariniai yra/bus mažesni. Kita vertus, visi rinkoje supranta kad paskolų kokybė mažėja ir daugiau paskolų nurašymo turėtumėm pamatyti 2009 / 2010 metais. Bet tai yra normalaus verslo ciklo pokyčio rezultatas. Dėl savo paprastumo Lietuvos bankai atrodo gana saugūs. 2. Ar pagrįstas teiginys, kad baisiausia, kas gali atsitikti mūsų bankams yra tai, kad žiniasklaida pradėtų trimituoti, jog visi bankai bankrutuoja, o žmonės bėgtų kuo greičiau atsiimti indėlius, lėšas ir kitą turtą? Toks teiginys visiškai pagrįstas, nes bankas tiesiog pritruktų likvidumo. Tokios pranašystes yra tiesiog save išpildančios pranašystes. Banko sistema yra pagrįsta pasitikėjimu ir visuomenės gąsdinimas menkina šį pasitikėjimą. 3. Jei šis juodasis scenarijus, deja, įvyksta, kaip tuomet klostytųsi įvykiai? Jei toks scenarijus įvyktų, manau vienareikšmiškai centrinis Lietuvos bankas (LB) įsikištų ir suteiktų bankams likvidumo (t.y. įpumpuotų pinigų į rinką). Blogiausiu atveju LB perimtų probleminių bankų visą arba dalies kontrolę. 4. Kurios iš biržoje kotiruojamų bankų šiuo metu P/BV mažiausias? Ūkio bankas turi mažiausią 2008 P/B kuris yra lygus 0,49 padarius prielaidą, kad banko 20 milijonų akcijų emisija bus išleista bent LTL 1,00 už akciją. 5. Kuris iš biržoje kotiruojamų bankų (UKB1L, SAB1L, NDL1L, SRS1L) šiuo metu pagal visus rodiklius atrodo patraukliausiai? Vėlgi Ūkio Bankas atrodo patraukliausiai. Mūsų prognozuojamas banko 2008 P/Bv yra 0,49; prognozuojamas koreguotas 2008 P/E (atimant pelną iš parduoto nekilnojamo turto) yra 3,5 (su paduotu nekilnojamo turtu 2,7), kai tuo tarpu prognozuojama grąža „ant“ buhalterinės vertės 2008 metais yra viena patraukliausių Baltijos šalyse / Skandinavijoje ir siekia 20,4% (per verslo ciklo kreivę bankai dažniausiai siekdavo ~15% grąžos). 6. Lyginant istorinius duomenis, ar galima teigti, kad šiuo metu bankai kainuoja labai pigiai? Vienareikšmiškai galima sakyti kad bankai kainuoja labai pigiai. Visiškai priešinga situacija buvo 2005-2007 metais. Tuomet bankai Lietuvoje buvo pervertinti. Jei bus išvengta likvidumo problemų, būtų galima sugeneruoti įspūdingą grąžą... 7. Ar 2008-10-02 d. Snoro euroobligacijų 22 proc. palūkanų norma adekvačiai atspindi dabartinę banko būklę? Vargu ar tai susiję su pačiu Snoro banku. Tiesiog rinkos situacija tokia, kad pasitikėjimas bankais ir viskuo, kas su jais susiję, yra smarkiai smukęs. Dėl to išaugo rizikos premija. 8. Kaip vertinate SAB1L, UKB1L ir SRS1L vadovų veiksmus perkant savo kontroliuojamų bankų akcijas? Vertinčiau teigiamai, nes jei vadovai perka ir investuoja savo uždirbtus pinigus į akcijas, vadinasi vadovai tiki banko ateitimi. Tiki, kad bankas gali išvengti likvidumo problemų; juo labiau tiki, kad gali įvykdyti ir kapitalo pakankamumo reikalavimus. 9. Ar iš tiesų bankų kapitalo bazės stiprinimas investuotojams duoda jau tokią naudą? 2005-2007 m. investuotojai tarsi išprotėdavo, kuomet sužinodavo, kad bus didinamas kurio nors banko įstatinis kapitalas. Banko kapitalo didinimas duoda nauda investuojamas tuomet, kai tas kapitalas yra realizuojamas, o ne stovi balanso eilutėje. Reiktų investuotojams visada galvoti apie tai, kad jei kapitalas didinimas, tai jis ir turėtų būti realizuotas. O mokėti už tą kapitalą verta tik tiek, kiek tas bankas efektyviai gali jį panaudoti. Šiuo atveju reiktu galvoti: kiek gi verta man mokėti už kapitalą (tai yra kokį P/Bv santykį) ir kokia bus šio kapitalo nuosavybės grąža (Return on Equity= ROE). 2005-2007 investuotojai tikėjo, kad jei bankas didina įstatinį kapitalą, tai bankas uždirbs daug. Istorija parodė, kad ne visi bankai sėkmingai realizavo kapitalo padidėjimą ir investuotojai liko tik su “atskiestais” EPS, kas sąlygojo aukštus P/E rodiklius. Kita vertus, P/Bv lyg ir sumažėjo, bet varganas kai kurių bankų ROE nebedengė išaugusių kapitalo kainų. 10. Kaip manote, ar LB pakankamai stebi ir kontroliuoja komercinių bankų veiklą? Kiek teko bendrauti su bankų vadovais, tai vadovai pabrėždavo, kad LB smarkiai stebi situaciją. Ir jau 2007 metais LB bankus ragino turėti kapitalo pakankamumus žymiai didesnius nei 8%. To rezultatas, kad dauguma Lietuvos banku turi solidžią kapitalo bazę šiai dienai. 11. Kaip įsivaizduojate bankų pelningumą 2009 m.? Ar galima įtikėti, kad pelnas bus panašus į uždirbtą 2008 m.? Manau, kad negalima tikėtis 2009 metais panašių pelningumų kaip 2008. Aš manau, kad viena iš to priežasčių bus blogų paskolų atidėjimai. Kita priežastis- išaugę bankų skolinimosi kaštai. Greičiausiai vis sunkiau bus tuos išaugusius skolinimosi kaštus perkelti klientams. To pasėkoje, turėtumėm išvysti grynųjų palūkanų pajamų maržos spaudimą žemyn. Dėl visų šių priežasčių turėtumėm matyti pelningumo mažėjimą 2009 metais. Bet dar kartą norėčiau pasakyti, kad toks scenarijus neturėtų ir neturėjo būti staigmena. 12. Ko palinkėtumėte Lietuvos investuotojams turintiems savo portfeliuose bankinio sektoriaus akcijų? Kantrybės. Spekuliantai.lt nuoširdžiai dėkoja Aurelijui už išsamius atsakymus.
|