2016 m. lapkričio 17 d. Biržos apžvalga
Spekuliantai.lt
|
2016-11-17
|
Spekuliantai.lt apžvalgos | perskaitė: 15874
Raktiniai žodžiai:
OMXV,
techninė analizė,
Apranga,
TEO LT,
Olympic Entertainment Group,
Žemaitijos pienas,
Klaipėdos nafta,
Tallink Grupp,
Šiaulių bankas,
Silvano Fashion Group,
Merko Ehitus,
INVL Technology,
Tallinna Kaubamaja Grupp
2016 m. lapkričio 17 d. Biržos apžvalga
2016 m. lapkričio 17 d. Biržos apžvalga
Ketvirtadienį Baltijos rinkose prekiavome aktyviai. Indeksai rinkosi priešingas kryptis. Vilniaus akcijos šiandien buvo pardavinėjamos.
OMXV indeksas vienintelis šiandien pasikoregavęs indeksas, -0.24%. Labiausiai kilo Rygos akcijų indeksas, 1.80%.
1 pav. AB „INVL Baltic Real Estate“ pasirašė valdymo sutartį su turto valdymo bendrove „INVL Asset Management“, taip pat depozitoriumo paslaugų sutartį su AB SEB bankas.
Šios sutartys įsigalios AB „INVL Baltic Real Estate“ gavus Lietuvos banko suteikiamą uždarojo tipo investicinės bendrovės licenciją.
2016 m. lapkričio 10 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti specialiosios uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinės bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ įstatai.
Šių įstatų projektą bendrovės akcininkai patvirtino 2016 m. lapkričio 10 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Įstatuose numatyta, kad bendrovės teisinė forma yra akcinė bendrovė, tipas – uždarojo tipo investicinė bendrovė (UTIB). Bendrovės pavadinimas – specialioji uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinė bendrovė „INVL Baltic Real Estate“. Bendrovė veiks 30 metų nuo UTIB licencijos gavimo, bendrovės veiklos terminas gali būti papildomai pratęstas ne ilgiau kaip 20 metų. Bendrovės akcijos įtrauktos į prekybą NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje.
2016 m. lapkričio 10 d. Juridinių asmenų registre įregistravus specialiosios uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinės bendrovės „INVL Baltic Real Estate” įstatus, bendrovės valdymo organas – valdyba – neteko savo įgaliojimų.
Lietuvos bankui išdavus uždarojo tipo investicinės bendrovės (UTIB) licenciją „INVL Baltic Real Estate” valdymas bus perduotas valdymo įmonei „INVL Asset Management“. Iki šiol „INVL Baltic Real Estate“ direktoriaus ir valdybos nario pareigas ėjęs Egidijus Damulis „INVL Baltic Real Estate“ gavus investicinės bendrovės licenciją prisijungs prie „INVL Asset Management“ komandos. Iki tol jis bendrovėje užims direktoriaus pareigas. Buvę valdybos nariai nuo šiol LR vertybinių popierių įstatymo taikymo tikslais bus laikomi veikiančiais atskirai.
„INVL Baltic Real Estate“ gavo buvusių valdybos narių Alvydo Banio, Indrės Mišeikytės ir Egidijaus Damulio pranešimus apie akcijų paketų netekimą.
2 pav. Prie investicijų į informacijos technologijų verslus bendrovės „INVL Technology“ įmonės „Algoritmų sistemos“ prisijungs „Microsoft SharePoint“ pagrindu sprendimus kurianti ir diegianti bendrovė „Profectus novus“. Sutartis dėl 100 proc. „Profectus novus“ akcijų įsigijimo pasirašyta lapkričio 16 dieną.
Sandorį, kurio suma neskelbiama, planuojama užbaigti 2017 m. pirmąjį ketvirtį, gavus Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos leidimą.
„Džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungia stipri „Microsoft SharePoint“ sprendimų komanda. Tikimės, kad sujungę savo patirtį ir kompetenciją padidinsime siūlomų produktų pasirinkimą ir kokybę, taip pat rasime naujų rinkos plėtros galimybių“, - sakė „Algoritmų sistemų“ generalinė direktorė Elena Vengrienė.
„Profectus novus“ toliau vadovaus vienas bendrovės įkūrėjų Deimantas Mažukėlis. „Tikime, kad prisijungę prie „INVL Technology“ valdomų įmonių grupės, tapsime konkurencingesni ir galėsime įgyvendinti sudėtingesnius sprendimus bei plėsti veiklos geografiją“ - sakė D. Mažukėlis.
„Profectus novus“ kuria, audituoja, projektuoja įvairias „SharePoint“ sistemas. Tai dokumentų valdymo sistemos, intraneto sprendimai, daugiafunkciniai išoriniai portalai ir sistemos, automatizuojančios pasirinktus procesus: projektų valdymą, vidinius pirkimus, komandiruočių, atostogų organizavimą, personalo mokymus ir egzaminavimą, kokybės standartų valdymą, resursų valdymą.
Pagrindiniai veiklos sektoriai, kuriems įmonė teikia paslaugas yra energetika, švietimas, žemės ūkis, sveikatos apsauga, finansai ir verslo įmonės bei įmonių grupės. Tarp didžiausių įmonės klientų yra „Modus“ grupė, „Invalda INVL“, „Fima“, „General Financing“, Nacionalinė mokėjimų agentūra, „Litgrid“, LR Krašto apsaugos ministerija, Technologijų ir inovacijų centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. „Profectus novus“ pajamos 2015 metais siekė 441 tūkst. Eurų
„Algoritmų sistemos“ kuria informacines sistemas didelėms ir vidutinio dydžio organizacijoms bei programas įmonių verslo procesams automatizuoti. Pagrindinės įmonės veiklos kryptys yra el. valdžia, el. sveikata, finansai, socialinė apsauga, aplinkos apsauga, transporto valdymas ir sprendimai švietimo sektoriui.
3 pav. Olainfarm spalio pardavimai augo 22%.
4 pav. Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė ESO, kuri veiklą pradėjo nuo 2016 metų sausio 1 dienos sujungimo būdu reorganizavus AB LESTO (toliau – LESTO) ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ (toliau – „Lietuvos dujos&ldquo, per devynis 2016 metų mėnesius, remiantis preliminaria neaudituota finansine atskaitomybe, uždirbo 72,4 mln. eurų grynojo pelno.
Palyginti su LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotu 2015 metų devynių mėnesių grynuoju pelnu, kuris siekė 65,2 mln. eurų, tai 11,1 proc. daugiau. Grynojo pelno augimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos sąnaudos.
ESO pajamos 2016 metų sausio-rugsėjo mėnesiais siekė 478,8 mln. eurų ir buvo 2,3 proc. didesnės nei 2015 metais atitinkamu laiku, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotos pajamos buvo 468 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
2016 metų sausio-rugsėjo mėnesiais ESO uždirbo 122,9 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 9,2 proc. daugiau nei 2015 metais tuo pat metu, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduota EBITDA buvo 112,6 mln. eurų.
„Trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekėme dar įspūdingesnių rezultatų. Pagrindinė priežastis, kuri lėmė dar geresnius finansinius rodiklius, – vis didesnį teigiamą efektą generuojanti dviejų įmonių sujungimo sinergija. ESO veiklos efektyvumo didinimas yra nuolatinis procesas, kurio galutiniais rezultatais kuriame pridėtinę vertę klientams užtikrindami patikimas, patogias ir kokybiškas paslaugas. Ir toliau ieškome neišnaudoto veiklos efektyvumo potencialo – tuo tikslu nuo rudens darbą pradėjo universalios – elektros ir dujų – operatyvinės brigados, o nuo kitų metų pradžios bendrovėje startuoja Lean principais grįsta Veiklos meistriškumo programa“, – sakė laikinai ESO generalinio direktoriaus pareigas einanti Dalia Andrulionienė.
2016 metų devynių mėnesių ESO tarpinis pranešimas bus skelbiamas lapkričio 30 dieną.
5 pav. „Lietuvos energijos gamyba“, AB (juridinio asmens kodas 302648707, registruotos buveinės adresas Elektrinės g. 21, Elektrėnai, toliau – Bendrovė) skelbia preliminarius neaudituotus Bendrovės 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesių finansinius rodiklius:
Preliminariais neaudituotais duomenimis, 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesių Bendrovės pardavimo pajamos sudaro 100,88 mln. eurų ir yra 40,0 proc. mažesnės nei 2015 m. sausio–rugsėjo mėnesių pardavimo pajamos (168,06 mln. eurų).
Preliminarus neaudituotas Bendrovės 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesių pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), nevertinant vienkartinio verslo dalies pardavimo efekto, sudaro 31,60 mln. eurų ir yra 19,4 proc. mažesnis nei 2015 m. sausio–rugsėjo mėnesių EBITDA (39,19 mln. eurų). Preliminariais duomenimis, Bendrovės EBITDA marža 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. siekia 31 proc. ir yra 8,2 proc. punkto didesnė negu 2015 m. sausį–rugsėjį.
Preliminarus neaudituotas Bendrovės 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesių grynasis pelnas, palyginti su 2015 m. sausio–rugsėjo rezultatu, sumažėjo 16,8 proc. ir sudaro 22,01 mln. eurų. 2015 m. sausio–rugsėjo mėnesių grynasis pelnas sudarė 26,46 mln. eurų.
Bendrovės valdomi elektros energijos gamybos pajėgumai Elektrėnuose šiais metais veikia be elektros energijos gamybos kvotų. Tokiomis aplinkybėmis 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. Elektrėnuose pagaminta triskart mažiau elektros energijos negu 2015 m. sausį–rugsėjį (atitinkamai 0,308 TWh ir 0,953 TWh), Bendrovė gavo mažiau reguliuojamos veiklos pajamų, tačiau kombinuoto ciklo blokas atliko itin svarbų visai sistemai vaidmenį – įjungiamas tuomet, kai elektros kaina rinkoje buvo didžiausia, KCB galėjo prisidėti prie elektros energijos kainų stabilumo užtikrinimo. Todėl, priešingai nei 2015 m., kai KCB nuo balandžio vidurio veikė beveik nenutrūkstamai iki pat spalio, 2016 m. šis įrenginys dažnai ryte buvo įjungiamas, o vakare išjungiamas. Per 2016 m. sausį¬–rugsėjį KCB buvo įjungtas net 45 kartus (2015 m. per visus metus – tik 14 kartų). Nepaisant tokių dažnų paleidimų, KCB veikė patikimai, o per 2016 m. sausį–rugsėjį Bendrovei pavyko gana reikšmingai sumažinti elektros energijos gamybos sąnaudas.
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. pagamino 0,411 TWh elektros energijos – tai 15,5 proc. mažiau, negu 2015 m. sausį–rugsėjį, kai šioje elektrinėje buvo pagaminta 0,487 TWh elektros energijos, tačiau ji veikė pelningiau. Tuo metu Kauno A. Brazausko hidroelektrinė dėl didesnio negu pernai Nemunu pritekančio vandens kiekio 2016 m per sausio–rugsėjo mėn. pagamino penktadaliu (21,6 proc.) daugiau elektros energijos negu 2015 m. sausį–rugsėjį (atitinkamai 0,257 TWh ir 0,212 TWh).
Iš viso per 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. Bendrovės valdomose elektrinėse pagaminta 0,977 TWh elektros energijos. 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. visose Bendrovės elektrinėse bendrai pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 1,652 TWh.
Bendrovei 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. pavyko reikšmingai sumažinti veiklos sąnaudas: optimizuojant veiklą ir atsisakant senų neefektyvių įrenginių mažėja remontų ir priežiūros sąnaudos. Taip pat 2016 m. sausį–rugsėjį santykinai didesnė senų elektros energijos gamybos įrenginių demontavimo darbų dalis buvo vykdoma specialiai į susitvarkymo darbų grupę suburtų Bendrovės darbuotojų. 2015 m. tam dažniau buvo pasitelkiami rangovai.
Preliminariuose Bendrovės pelno rodikliuose matyti didelė įtaka, kurią vis dar daro Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. neskundžiama nutartimi panaikino Bendrovę didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje pripažinusį VKEKK nutarimą, tačiau teismo sprendimas dar nėra pradėtas įgyvendinti. 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. rezultatuose VKEKK nutarimo įtaka vis dar reikšmingai atsispindi. Šiuo nutarimu Kruonio HAE ir Kauno HE komercinės veiklos pelno dalis (preliminariais skaičiavimais 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. tai sudarė 10,2 mln. eurų) buvo nukreipiama Bendrovės pastoviųjų sąnaudų, patiriamų vykdant reguliuojamą veiklą teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), dengimui. Iš viso, atmetus šio ir kito VKEKK sprendimo dėl Bendrovės 2010–2012 m. veiklos patikrinimo įtaką, Bendrovės EBITDA 2016 m. sausio–rugsėjo mėn., preliminariais skaičiavimais, būtų 13,0 mln. eurų didesnė (2015 m. sausio–rugsėjo mėn. šių veiksnių įtaka siekė 10,7 mln. eurų).
Bendrovės 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. grynajam rezultatui teigiamą įtaką daręs veiksnys – didmeninės elektros prekybos verslo dalies pardavimas, už kurį, jei bus įgyvendintos visos sutartyje numatytos sąlygos, iki 2019 m. Bendrovė gali gauti 21,1 mln. eurų. Kita vertus, neigiamą įtaką grynajam rezultatui padarė dėl reikšmingai kritusios apyvartinių taršos leidimų (ATL) rinkos kainos pripažintas 6,8 mln. eurų nuostolis dėl ATL ir apskaitytos teisės gauti ATL vertės pokyčio.
2016 m. sausio–rugsėjo mėnesių Bendrovės tarpinės finansinės ataskaitos bei tarpinis pranešimas bus skelbiamas 2016 m. lapkričio 30 d.
Pirkti rizikinga, kaina korekcijoje.
6 pav. AB „Amber Grid“ Valdyba 2016 m. lapkričio 15 d. protokolu Nr. 13 patvirtino gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas, įsigaliosiančias nuo 2017 m. sausio 1 d. AB „Amber Grid“ Valdybos patvirtintos kainos pateiktos suderinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016 m. lapkričio 17 d. patvirtino AB „Amber Grid“ valdybos 2016 m. lapkričio 15 d. protokolu Nr. 13 nustatytas gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas, įsigaliosiančias nuo 2017 m. sausio 1 d.
Naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos yra paskelbtos AB „Amber Grid“ tinklalapyje www.ambergrid.lt.
7 pav. 2016 m. gruodžio 9 d. šaukiamas AB „Snaigė“, buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).
Susirinkimo vieta – AB „Snaigė“ ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.
Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).
Susirinkimo apskaitos diena – 2016 m. gruodžio 2 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).
Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.
Susirinkimo darbotvarkė:
1 darbotvarkės klausimas: AB „Snaigė“ Įstatinio kapitalo mažinimas;
Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti Susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.
Sprendimų projektai Susirinkimo darbotvarkės klausimais, dokumentai, kurie bus pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informacija, susijusi su akcininkų teisių įgyvendinimu, patalpinti Bendrovės tinklalapyje www.snaige.lt, meniu punkte „Investuotojams“. Su šia informacija akcininkai taip pat galės susipažinti Bendrovės buveinėje (Pramonės g. 6, Alytus) darbo dienomis nuo 9:00 val. iki 16:00 val. (penktadienį iki 14 val.). Telefonai pasiteirauti: (8-315) 56206, (8-5) 2361970.
8 pav. AB „Klaipėdos nafta“ informuoja, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 17 d. posėdyje priėmė sprendimus dėl SGD terminalo gamtinių dujų skystinimo kainos viršutinės ribos pastoviosios dalies (toliau – SGDT tarifas) 2017-iems metams.
Komisija nustatė SGDT tarifą 2017 metams – 361,84 Eur / (MWh/para/metai), taikomą Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų mokėtojams. SGDT tarifas yra apskaičiuota įvertinus lėšas, reikalingas SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms padengti pagal planuojamus vartojimo pajėgumus 2017-ais metais. Atitinkamai, Komisija nustatė bendrą SGDT skystinimo veiklos pajamų lygį 2017-iems metams, kuris atsižvelgiant į patvirtintą SGDT tarifą sudarys 67.784.519 Eur ir lyginant su 2016-ais metais yra 2.576.924 Eur, arba 3,5% procento mažesnis.
Komisija taip pat nustatė gamtinių dujų skystinimo (išdujinimo) paslaugos kainą 2017 metams, taikomą Klaipėdos SGD terminalo įleidimo taške – 0,10 EUR / MWh (be pridėtinės vertės mokesčio), kuri liko nepakitusi.
8 pav. Šiaulių banko pildymosi signalas @0.470. Nors korekcija gali kiek ir užsitęsti.
9 pav. LHV Group pelno fiksavimo signalas @8.69.
10 pav. Rokiškio sūrio pildymosi signalas @1.74.
Apžvalgą parengė: Nojus.