Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

2016 m. Vasario 29 d. Biržos apžvalga

2016 m. Vasario 29 d. Biržos apžvalga 2016 m. Vasario 29 d. Biržos apžvalga

Šiandien apyvartos nebuvo adekvačios naujienų srautui. Turėjome eilinę prekybą likvidumo požiūriu. Užtat naujienos tvenkė eterį.
Aktyviausiai šiandien buvo prekiauta tik Tallink Grupp akcijomis. Kaina nepakito.
O bendrovių metinių veiklos rezultatų dar neskubėjome vertinti.

 

 


1 pav. Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB “Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per 2015 metus buvo 163,79 mln. eurų, arba 31,6% mažesnės nei prieš metus (2014 metais pardavimų pajamos siekė 239,62 mln. eurų).
Per 2015 metus bendrovės uždirbo 2,66 mln. eurų grynojo pelno arba 46,5% mažiau nei per praėjusius metus. 2014 metais grynasis pelnas buvo 4,98 mln. eurų.
Ženklų pardavimo pajamų ir pelno smukimą įtakojo jau daugiau kaip metus besitęsiantis pieno produktų kainų ir paklausos kritimas visose eksporto rinkose. Panašių rinkų tendencijų laukiama ir per 2016 metus.
Tačiau nepaisant krentančių rinkų, bendrovė numačiusi per 2016 ir 2017 metus investuoti į gamybos atnaujinimą apie 17 mln. eurų. Planuojame, kad dėka naujų investicijų, per 2016 metus pavyks pasiekti pardavimų augimą nuo 5% iki 10%.

 


2 pav. Šiaulių banko grupė uždirbo 23,8 mln. eurų, bankas – 21,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Grupės kapitalo grąža – 19 proc.
Grupės paskolų ir išperkamosios nuomos portfelis per metus padidėjo 17 proc., augo ir grupės indėlių portfelis
Per nepilnus metus įgyvendintas banko „Finasta“ ir FMĮ „Finasta“ įsigijimo sandoris
Šiaulių bankas pripažintas geriausiu 2015-ųjų metų banku Lietuvoje
2015 metais Šiaulių bankas svariai prisidėjo įgyvendinant visai šaliai svarbias permainas: metų pradžioje – įvedant eurą, pabaigoje – jungiantis prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA). Iššūkių netrūko, tačiau sutelktos pastangos padėjo bankui pasiekti išskirtinių veiklos rezultatų.
2015 metais Šiaulių banko grupė uždirbo 23,8 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – daugiau nei dukart, palyginti su 2014-aisiais, kai grynasis pelnas siekė 11,8 mln. eurų. Šiaulių banko 2015 metų neaudituotas grynasis pelnas – 21,2 mln. eurų, t. y. taip pat du kartus didesnis negu 2014 metais. Grupės kapitalo grąža išaugo iki 19 proc., o turto grąža pasiekė 1,4 proc.
„2015 metus galime drąsiai vadinti rekordiniais, ketvirtas metų ketvirtis, kaip ir ankstesni, pasižymėjo reikšmingu augimu. Per praėjusius metus bankas vykdė aktyvią plėtrą – įsigijo dvi bendroves, teikiančias investicines paslaugas, ir taip išplėtė banko teikiamų paslaugų spektrą. Tuo pačiu metu bankas atliko savo struktūros pokyčius, didelis įdirbis padarytas formuojant organizacinę kultūrą, besiremiančią banko vertybėmis. Ir tai buvo sėkminga, į klientus orientuota banko strategija – banko klientų skaičius bei aptarnavimo kokybė stabiliai auga. Tikiu, kad padėtas stiprus pagrindas tolesnei tvariai ir atsakingai banko veiklai, kuri prisidės prie mūsų klientų iniciatyvų ir augimo potencialo realizavimo“, – sako Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.
Kaina kilo su apyvarta ir gap‘u. Pildomės, kainai toliau kylant.

 


3 pav. AB „INVL Technology“ 2015 m. gavo 2,490 tūkst. eurų grynojo pelno. Bendrovės valdomų įmonių vertė per 2015 metus išaugo iki 16,931 tūkst. eurų. Vertės augimas dėl investicijų perkainojimo buvo teigiamas ir siekė 2,223 tūkst. eurų. Tikrosios vertės vertinimas yra paremtas preliminariu nepriklausomu vertinimu. Nepriklausomą investicijų vertinimą Bendrovė atlieka vieną kartą metuose, rengdama metines finansines ataskaitas.
Taip pat Bendrovė gavo 598 tūkst. eurų dividendų iš valdomų įmonių. Bendrovės nuosavas kapitalas 2015 m. gruodžio 31 d. siekė 24,324 tūkst. eurų.

 


4 pav. 2015 metų AB „INVL Baltic Farmland“ įmonių grupės audituotas konsoliduotas grynasis pelnas ir AB „INVL Baltic Farmland“ akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 838 tūkst. eurų.
Papildoma informacija:
Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovės „INVL Baltic Farmland“ valdyba siūlo išmokėti 217 tūkst. eurų dividendų arba po 0,066 euro akcijai. Tokį pasiūlymą bendrovės valdyba pateikė „INVL Baltic Farmland“ akcininkų susirinkimui, kuris vyks kovo 25 dieną. Jei akcininkų susirinkimas jį patvirtins, išmokami dividendai, lyginant su praėjusiais metais, padidės 10 proc.
„Vadovaujamės patvirtinta dividendų politika ir siūlome laisvas bendrovės lėšas išmokėti akcininkams“, - sakė „INVL Baltic Farmland“ valdybos pirmininkas Alvydas Banys.
„INVL Baltic Farmland“ taip pat paskelbė 2016 metų veiklos prognozes. Numatoma, kad bendrovės nuomos pajamos sieks 530 tūkst. eurų, o grynasis pelnas – 300 tūkst. eurų. Prognozės parengtos atsižvelgiant į šiuo metu sudarytas žemės nuomos sutartis, įvertinus prielaidą, kad „INVL Baltic Farmland“ valdomos žemės vertė 2016 metais nesikeis, taip pat nebus žemės pardavimo sandorių.
„Derlingose vietose esančios žemės ūkio paskirties žemės nuomos paklausa išlieka didelė, todėl tikimės, kad 2016 metais nuomos pajamos iš hektaro vidutiniškai augs 15 procentų, priklausomai nuo žemės derlingumo“, - sakė „INVL Baltic Farmland“ žemes administruojančios „INVL Farmland Management“ direktorė Kristina Urbonienė.
Pasak jos, atsižvelgdama į tai, kad veikla žemės ūkio srityje dažniausiai remiasi daugiamečiais planais, bendrovė šiuo metu siekia pereiti prie abiem pusėms palankesnių ilgalaikių nuomos sutarčių. Tokiu būdu, įvertinus augantį rinkos poreikį, pasirinkusiems ilgalaikes sutartis kainos kasmet indeksuojamos nuosaikiai, o besirenkantiems trumpalaikes nuomos sutartis jos auga sparčiau.
„INVL Baltic Farmland“ per 2015 metus gavo 460 tūkst. eurų pajamų bei uždirbo 838 tūkst. eurų audituoto grynojo pelno. Per metus, įskaitant išmokėtus už 2014 metus dividendus, nuosavi aktyvai, tenkantys vienai akcijai, išaugo nuo 3,02 iki 3,27 Eur arba 8,4 proc.
NASDAQ Vilnius biržoje listinguojamos „INVL Baltic Farmland“ antrinės įmonės valdo 3 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, kuri yra nuomojama žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams. „INVL Baltic Farmland“ nuosavas kapitalas 2015 metų pabaigoje siekė 10,57 mln. eurų arba 3,21 euro akcijai. „INVL Baltic Farmland“ dividendų politika numato, kad akcininkams išmokami dividendai turėtų būti ne mažesni nei 0,06 euro akcijai.

Akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ valdybos iniciatyva ir sprendimu 2016 m. kovo 25 d. 8.30 val. patalpose, esančiose Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Gynėjų g. 14, šaukiamas visuotinis akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ (įmonės kodas 303299781, buveinės adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Gynėjų g. 14) akcininkų susirinkimas.
Akcininkų registravimo pradžia nuo 8:00 val.
Visuotiniame akcininkų susirinkime teisę dalyvauti ir balsuoti turi tie asmenys, kurie yra akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje (apskaitos diena yra 2015 m. kovo 18 d.). Visuotinio akcininkų susirinkimo teisių apskaitos diena nustatyta 2016 m. balandžio 11 d.
Akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:
1. Supažindinimas su akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ konsoliduotu metiniu pranešimu.
2. Supažindinimas su nepriklausomo auditoriaus išvada apie akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ finansines ataskaitas.
3. Konsoliduoto ir akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas.
4. Dėl akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ pelno paskirstymo.
Akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai:
Supažindinimas su akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ konsoliduotu metiniu pranešimu.
Akcininkai supažindinami su akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ konsoliduotu metiniu pranešimu (šiuo darbotvarkės klausimu sprendimas nepriimamas).
Supažindinimas su nepriklausomo auditoriaus išvada apie akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ finansines ataskaitas.
Akcininkai supažindinami su nepriklausomo auditoriaus išvada apie akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ finansines ataskaitas (šiuo darbotvarkės klausimu sprendimas nepriimamas).
Konsoliduoto ir akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo.
Patvirtinti konsoliduotą ir akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinius.
Dėl akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ pelno paskirstymo.
Akcinės bendrovės „INVL Baltic Farmland“ pelną paskirstyti taip:
Straipsniai (tūkst. EUR)
Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai) – ataskaitinių finansinių metų pradžioje 4.180
Grynasis ataskaitinių finansinių metų rezultatas – pelnas (nuostoliai) 838
Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai) (1)
Akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti -
Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje 5.017
Pervedimai iš rezervų -
Paskirstytinas pelnas (nuostoliai) iš viso 4.377
Pelno paskirstymas: -
- į įstatymo numatytus rezervus -
- į rezervą savoms akcijoms įsigyti -
- į kitus rezervus -
- dividendai* (217)
- metinės išmokos (tantjemos), premijos ir kiti tikslai -
Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje 4.800
*Skiriama 0,066 EUR vienai akcijai

Į žemės ūkio paskirties žemę investuojančios AB “INVL Baltic Farmland” valdyba patvirtino 2016 m. veiklos prognozes. Numatoma, kad “INVL Baltic Farmland” grupės konsoliduotos pajamos sieks 530 tūkst. eurų, o grynasis pelnas sieks 300 tūkst. eurų.
Ši prognozė parengta darant prielaidą, kad per 2016 metus turimų sklypų vertė nepakis bei nebus sudaryta jokių žemės pirkimo/pardavimo sandorių.
AB “INVL Baltic Farmland” per grupės įmones valdo apie 3 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, kuri nuomojama ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

 


5 pav. AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduotos neaudituotos 2015 m. dvylikos mėnesių pajamos buvo 84,4 mln. EUR, arba 23% mažesnės lyginant su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu.
2015 m. devynių mėnesių konsoliduotas grynasis pelnas – 1,2 mln. EU, per 2014 m. dvylika mėnesių įmonių grupės konsoliduotas grynasis pelnas sudarė 3,2 mln. EUR.
Akcijos kainos palaikymas ties 1.60 dar stiprus.

 


6 pav. Per 2015 m. dvylika mėnesių įmonių grupė, kurią sudaro AB „Grigeo Grigiškės“, UAB „Grigeo Baltwood“, AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“, PAT „Mena Pak“ bei UAB „Grigeo Recycling“, pasiekė 103,3 mln. EUR konsoliduotą pardavimo apyvartą. Tai yra 3,8 mln. EUR arba 4 % daugiau nei per dvylika 2014 m. mėnesių.
Per tą patį laikotarpį Bendrovės pardavimas siekė 54,1 mln. EUR ir tai yra 5,7 mln. EUR, arba 12 % daugiau nei prieš metus.
Ataskaitiniu laikotarpiu Grupė uždirbo 8,4 mln. EUR pelno prieš mokesčius ir tai yra 0,9 mln. EUR arba 13 % daugiau nei per dvylika 2014 m. mėnesių.
Per 2015 m. dvylika mėnesių Bendrovė uždirbo 2,9 mln. EUR pelno prieš apmokestinimą ir tai yra 0,7 mln. EUR arba 19 % mažiau nei per dvylika 2014 m. mėnesių.
Grupės ir Bendrovės EBITDA rodiklis – pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo,- palyginti su 2014 m. dvylika mėnesių, augo atitinkamai 15 % ir 5 %. T.y., 2015 m. dvylikos mėnesių Grupės EBITDA – 18,3 mln. EUR, Bendrovės – 8,4 mln. EUR.
Grupė ir Bendrovė pasiekė prognozuotus finansinius rodiklius.

2015 metais sėkmingai užbaigusi ne vieną investicinį projektą AB “Grigeo Grigiškės” 2016 m. pradžią pasitinka naujomis geromis žiniomis.
Įvertinusi rinkos perspektyvas ir galimybes, atsižvelgdama į klientų poreikius, siekdama pagerinti gaminamų produktų kokybę bei padidinti gamybos našumą, bendrovė sėkmingai įgyvendino dar vieną projektą, kurio vertė – 3,8 mln. Eur. Šį kartą AB „Grigeo Grigiškės“ investavo į gamybos, sandėliavimo ir administracijos patalpų plėtrą bei gofravimo agregato modernizavimą, kas sudaro galimybes, dirbant trimis pamainomis, išauginti pagaminamo gofruotojo kartono kiekius iki kiek daugiau nei pusantro karto.
Greta išaugusių kiekių taip pat įgyvendinti itin svarbūs – produkto kokybės gerinimo tikslai, kurie leis dar labiau auginti klientų pasitenkinimą ir pasitikėjimą, o padidintas kartono atpjovimo tikslumas bei sunaudojamų žaliavų kiekio optimizavimas itin teigiamai įtakos kasdienės veiklos efektyvumą.
AB “Grigeo Grigiškės” – socialiai atsakinga bendrovė. Ji nuolat rūpinasi savo darbuotojų sauga ir sveikata darbe, todėl įgyvendinami investiciniai projektai yra orientuoti ne tik į verslo, tačiau ir darbuotojų gerovės didinimo rodiklius. Šis modernizacijos projektas – ne išimtis. Sumontavus atnaujintą įrangą buvo sumažinti triukšmo lygis bei gamybos patalpų temperatūra. Gamybos proceso valdymas tapo paprastesnis, o dėl įrangos gamintojo garantuojamų itin aukštų įrangos veiklos standartų, linija tapo dar saugesnė darbuotojams kasdieniame darbe.
Džiaugiamės, jog atsakingo pasiruošimo ir intensyvaus kompetentingos komandos darbo dėka projektas buvo įgyvendintas laiku ir itin sėkmingai – atnaujintas kartono gofravimo agregatas jau pasiekė projektinius rodiklius bei sukasi pilnu pajėgumu.
Pirkimo signalas @1.07.

 


7 pav. AB „Utenos trikotažas“ pardavimai 2015 metais sudarė 16,0 mln. EUR ir buvo 0,2% mažesni lyginant su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu. Konsoliduoti ,,Utenos trikotažo“ grupės pardavimai 2015 metais sudarė 18,9 mln. EUR ir buvo 4,3% mažesni lyginant su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu.
AB „Utenos trikotažas“ grupė per 2015 m. uždirbo 0,3 mln. EUR veiklos pelno, kai per 2014 m. buvo uždirbta 1,6 mln. EUR veiklos pelno. Grupė patyrė 0,3 mln. EUR nuostolio iki mokesčių, kai per 2014 metų uždirbta 0,1 mln.EUR pelno iki mokesčių.
AB „Utenos trikotažas“ per 2015 m. patyrė 0,1 mln. EUR veiklos nuostolio, kai per 2014 m. buvo uždirbta 0,5 mln. EUR veiklos pelno. Bendrovė patyrė 0,2 mln. EUR nuostolio iki mokesčių, kai per 2014 metų patirta 0,3 mln. EUR nuostolio iki mokesčių.
„2015 metais mums pavyko ne tik kompensuoti Rusijos mažmeninės prekybos rinkos, kur veikia nemaža dalis didžiųjų „Utenos trikotažo“ klientų, susitraukimą, bet ir padėti tvirtus pamatus tolesniam augimui. Tai, kad net tokiomis sudėtingomis rinkos sąlygomis „Utenos trikotažo“ grupė pernai veikė pelningai rodo, kad mūsų pasirinkta ilgalaikė strategija, kurios svarbiausios kryptys yra inovacijų diegimas ir kūrimas, aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamyba ir nuosavų prekės ženklų vystymas, yra tvari“, - sako AB „Utenos trikotažas“ generalinis direktorius Eimundas Mačiulis.
Svarbiausias žingsnis, kuris pernai buvo įgyvendintas AB „Utenos trikotažas“ – tai gamybos modernizavimo programa, investicijos į kurią sudarė apie 600 000 EUR. Bendrovė įsigijo vienintelę Baltijos šalyse ištisinio skaitmeninio marginimo įrangą, kuri leidžia ant natūralių pluoštų perkelti itin ryškius ir smulkius vaizdus bei išsaugo ypatingą medžiagos minkštumą. Taip pat nupirktos 3 naujos mezgimo mašinos trikotažo fabrikui leido dar labiau išplėsti technologines galimybes.
„Drabužių kolekcijos mažmeninėje prekyboje šiandien keičiamos kur kas dažniau nei anksčiau. Klientai nori didesnės įvairovės, gaminių partijos yra mažesnės, tačiau užsakomos kur kas dažniau. Modernios technologijos, kurias šiemet įsigijome, leis kiekvienam užsakovui pasiūlyti tiek audeklo marginimo variantų, kiek jis pageidaus. Naujoji įranga padės padidinti pardavimus bei atvers naujas galimybes kuriant inovatyvius sprendimus klientams“, - sako E.Mačiulis.
Investicijos į AB „Utenos trikotažas“ modernizavimo programą buvo daromos bendrovės bei DNB banko papildomai suteikto ilgalaikio finansavimo lėšomis. AB „Utenos trikotažas“ vadovas pastebi, kad veiksmų, kurių bendrovė ėmėsi 2015 metais, teigiamas poveikis jau akivaizdus. „Šiuo metu, lyginant su 2015 m., užsakymų pirmajam metų ketvirčiui turime apie 15 proc. daugiau. Šį augimą skatina nauji klientai, su kuriais bendradarbiavimą pradėjome dar pernai metais“, - sako E.Mačiulis.
Šiandien akcijomis neprekiauta.

 


8 pav. 2015 m. AB „Snaigė“ demonstravo gebėjimą greitai veikti ir auginti pelną bei pardavimus besikeičiančiomis verslo sąlygomis: smukus krizės apimtoms Ukrainai, Rusijai, Vidurinei Azijai, bendrovė per trumpą laiką sugebėjo persiorientuoti, sustiprinti pardavimus Vakarų bei Centrinėje Europoje, bei įsitvirtinti naujosiose rinkose.
AB „Snaigė“ 2015 m. neaudituotais konsoliduotais duomenimis pasiekė 3,2 mln. eurų EBITDA bei uždirbo 0,7 mln. eurų neaudituoto konsoliduoto pelno prieš mokesčius.
Bendrovės neaudituota konsoliduota apyvarta viršijo 44 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnė palyginus su 2014 metais.
Pasak AB „Snaigė“ generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos šis rezultatas yra puikus bendrovės darbo efektyvumo ir lankstumo įrodymas. „Sugebėjome ne tik kompensuoti dėl geopolitinės situacijos sumažėjusius pardavimus svarbiose Ukrainos, Rusijos, Vidurinės Azijos rinkose, bet ir daugiau uždirbti“,- teigė G. Čeika.
2015 m. didžiausiomis bendrovės rinkomis buvo Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Portugalija, Ukraina, Čekija bei Lietuva. Šiose šalyse buvo parduota beveik 78 proc. visos „Snaigė“ produkcijos. Pernai bendrovė pradėjo prekiauti ir sėkmingai įsitvirtino Norvegijoje, Izraelyje, Gruzijoje bei Azerbaidžane.
Pasak AB „Snaigė“ generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos išaugę bendrovės pardavimai tokiose kokybei reikliose rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys rodo aukštą lietuviškų šaldytuvų kokybę bei europietiškų standartų atitikimą.
„Esu laimingas, kad mūsų produkcijos kokybę ir privalumus vertina ne tik lietuvaičiai, bet ir didelio pasirinkimo labiau išlepinti prancūzai, vokiečiai, skandinavai“,- teigė G.Čeika. „Didžiuojuosi mūsų, pasauliniu mastu labai mažos bendrovės gebėjimu konkuruoti su industrijos gigantais.“
Kaip ir kiekvienais metais AB „Snaigė“ išleido keletą naujų bei patobulino jau esamus gaminius. Rinkai pristatyti šaldytuvai su be šerkšne šaldymo sistema NO FROST, elektroniniu valdymu bei naujasis šaldytuvas-vitrina.

 


9 pav. AB “Žemaitijos pienas“ grupės neaudituota 2015 metų konsoliduota apyvarta – 149,1 mln.eurų , palyginus su 2014 metais apyvarta sumažėjo 7,5 proc.
AB „Žemaitijos pienas“ grupės neaudituotas 2015 metų grynasis pelnas sudaro 4,05 proc. nuo apyvartos.

 


10 pav. Pildomės Tallinna Vesi, kainai toliau kylant.

 


11 pav. Aprangos pozicijoje suveikė pirkimo signalas.

 


12 pav. Amber Grid pildymosi signalas @1.26.

 


13 pav. Energijos Skirstymo Operatoriaus pozicijoje suveikė pirkimo signalas.


Apžvalgą parengė: Nojus.

 

Taip pat skaitykite

Vakar dienos JAV akcijų biržos sesija privertė sunerimti

Kokiomis nuotaikomis rinkos gyvens šią savaitę?

Kodėl dabar krenta aukso kaina?

Eilinė prognozė – rimtos korekcijos sulauksime jau greitai. Ar išsipildys?

2017-03-22 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-20 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-08 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-06 | Spekuliantai.lt apžvalgos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital