Komentarai 1 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

2015 m. Liepos 15 d. Biržos apžvalga

2015 m. Liepos 15 d. Biržos apžvalga 2015 m. Liepos 15 d. Biržos apžvalga

Trečiadienį Baltijos rinkose prekiavome pasyviai. Pusė visos apyvartos teko Tallinna Kaubamaja Grupp akcijoms. Likusi dalis beveik visa irgi atiteko estiškoms akcijoms.
Vilniuje neatsilikti nuo lyderio stengėsi Aprangos akcijos. Žodžiu, rinką šiandien judino tiesioginiai ir užbiržiniai sandoriai. Investuotojai atostogauja.
Vilniuje ir Rygoje bent jau nuotaikos optimistinės. Talino akcijų indeksas šiandien raudonavo.

 

 


1 pav. Investicijų į informacijos technologijų verslus bendrovė „INVL Technology“ po pasibaigusio viešo akcijų platinimo skelbia naują akcininkų struktūrą.
„INVL Technology“ valdybos narys Alvydas Banys pasibaigus platinimui valdo 5,1 proc., o jo kontroliuojama įmonė „LJB investments“ – dar 19,9 proc. „INVL Technology” akcijų. Viena didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ valdo 15,7 proc., Irena Ona Mišeikienė – 12 proc. „INVL Technology” akcijų.
Tarp naujų įmonės akcininkų – didžiausia šalies draudimo įmonė „Lietuvos draudimas“ , kuriai priklauso 7,5 proc. akcijų paketas.
„INVL Technology“ valdybos pirmininkas bei direktorius Kazimieras Tonkūnas valdo 5,6 proc. akcijų.
„INVL Technology“ valdybai bei susijusiems asmenims priklauso iš viso 33,4 proc. akcijų.
„INVL Technology“ liepą per naujų akcijų platinimą pritraukė 10 mln. eurų. Esami akcininkai įsigijo naujų „INVL Technology” akcijų už 4,5 mln. eurų, instituciniai investuotojai – už 1,7 mln. eurų, o fiziniai ir juridiniai asmenys – už 3,8 mln. eurų.
Akcininkų struktūra pasibaigus platinimui ir po 2015 m. liepos 9 d. sandorių.
UAB „LJB investments“ - 19,91%
AB „Invalda INVL“ - 15,65%
Irena Ona Mišeikienė - 12,04%
AB „Lietuvos draudimas“ - 7,47%
Kazimieras Tonkūnas - 5,55%
Alvydas Banys 618 - 5,08%
Iš viso 12 175 321

 


2 pav. 2015 m. liepos 13 d. Šiaulių bankas gavo paskutinį reikiamą leidimą planuojamam 100 procentų AB banko „Finasta“ bei 100 procentų AB finansų maklerio įmonės „Finasta“ akcijų ir balsavimo teisių įsigijimui.
Gauti šie leidimai:
- 2015 m. liepos 13 d. sprendimą neprieštarauti, kad Šiaulių bankas įsigytų 100 proc. AB finansų maklerio įmonės „Finasta“ akcijų ir balsavimo teisių, priėmė Lietuvos bankas;
- 2015 m. liepos 10 d. sprendimą neprieštarauti, kad Šiaulių bankas įsigytų banką „Finasta“, priėmė Europos centrinis bankas;
- 2015 m. liepos 1 d. gautas Konkurencijos tarybos leidimas vykdyti koncentraciją Šiaulių bankui įsigyjant 100 proc. AB banko „Finasta“ akcijų ir 100 proc. AB finansų maklerio įmonės „Finasta“ akcijų;
- 2015 m. gegužės 7 d. Šiaulių bankas gavo Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos neprieštaravimą sandoriui.
Šios savaitės pabaigoje, kaip ir buvo planuota, įvyks sandorio užbaigimo veiksmai: AB „Invalda INVL“ pasirašys naujai išleidžiamą Šiaulių banko akcijų emisiją. Akcijų apmokėjimui bus įskaityta Šiaulių banko mokėtina už banką „Finasta“ ir FMĮ „Finasta“ suma, Šiaulių bankas taps 100 procentų AB banko „Finasta“ bei 100 procentų AB FMĮ „Finasta“ akcijų ir balsavimo teisių savininku.

 


3 pav. Olympic Entertainment Group 6 mėn. veiklos pajamos augo 12.1%.
Pozicijoje suveikė pirkimo signalas.

 


4 pav. Lietuvos ir Lenkijos elektros jungčiai „LitPol Link“ iš dalies finansuoti Europos Komisija ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės šiandien patvirtino 27,4 mln. eurų finansinę paramą. Parama šiam projektui bus skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ (CEF). Tai yra 67 proc. sumos, dėl kurios kompensavimo „Litgrid“ kreipėsi į CEF. Iš viso šiame kvietime CEF lėšomis ES energetikos projektams finansuoti išdalinta daugiau kaip 149 mln. eurų. Šis kvietimas pirmiausia buvo skirtas įvairioms energetikos projektų studijoms finansuoti, lėšos konkretiems projektų įgyvendinimo darbams teko tik trims projektams, o „LitPol Link“ įvertintas kaip tinkamiausias CEF lėšomis finansuoti šio kvietimo projektas.
„Bendromis pastangomis pavyko pasiekti pagrindinį tikslą – sumažinti investicijų į naująją jungtį įtaką elektros tarifui. Todėl sprendimo skirti paramą „LitPol Link“ projektui naudą pajus visi elektros vartotojai.
„LitPol Link“ darbų finansavimui užsitikrinti buvo labai svarbus sutelktas daugybės žmonių ir šalies institucijų darbas. Pirmąjį žingsnį žengėme 2013 metais, kai projektas pateko į Europos Sąjungos Bendrojo intereso projektų sąrašą. Tolesniame etape nacionalinis reguliuotojas – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – derino projekto finansavimo galimybes su Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ACER, o pagrindinis veiksmų koordinavimo vaidmuo teko Energetikos ministerijai“, – sako energetikos ministras Rokas Masiulis.
CEF programos lėšomis finansuojami ES energetikos, susisiekimo ir telekomunikacijų infrastruktūros projektai, kurie yra įtraukti į ES bendrojo intereso projektų sąrašą. Pagal CEF reglamentą „Litgrid“ dar 2014 metais kreipėsi į Švediją, Norvegiją ir Vokietiją – šalis, kurioms šis projektams taip pat bus naudingas. Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), atlikdama nepriklausomą kaštų ir naudų įvertinimą, pirmą kartą monetizavo Lietuvos elektros sistemos patikimumo kainą, konstatuodama, kad dėl „LitPol Link“ projekto Lietuvos patiriamos naudos viršys investicijas. Dėl projekto sąnaudų kompensavimo į CEF kreiptasi siekiant sumažinti investicijų įtaką elektros perdavimo tarifui.
„Nagrinėti galimybes, rengti paraišką, derinti interesus su kitomis naudą iš projekto gausiančiomis šalimis ir nacionaliniais reguliuotojais bei jų asociacija – tai buvo labai intensyvus, kompleksiškas ir sudėtingas darbas, kurį turėjome atlikti tuo pat metu, kai proceso reglamentas buvo kuriamas,“ – sako Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Lietuvai tenkanti „LitPol Link“ projekto kaštų dalis – 108 milijonai eurų, ji apima investicijas į elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Lenkijos sienos ir srovės keitiklių stotį prie Alytaus. Dalis šių Lietuvai tenkančių kaštų – 27,4 mln. eurų – negrąžintinai bus kompensuoti iš CEF.
„LitPol Link“ projektas yra Baltijos energijos rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis, kuriuo siekiama iki 2015 metų pabaigos sujungti ES Baltijos jūros regiono valstybių energetikos sistemas. Kartu siekiama įgyvendinti vieną svarbiausių ES strateginių tikslų – panaikinti energetinių salų izoliaciją Europos Sąjungoje. Jau 2015 metų gruodžio pabaigoje ši jungtis pirmą kartą sujungs Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemas.

 


5 pav. Tallinna Kaubamaja Grupp 6 mėn. pajamos augo 2.5%.
Suveikė pirkimo signalas.

 


6 pav. Aprangos pozicijoje suveikė pirkimo signalas.


Apžvalgą parengė: Nojus.

 

Taip pat skaitykite

Vakar dienos JAV akcijų biržos sesija privertė sunerimti

Kokiomis nuotaikomis rinkos gyvens šią savaitę?

Kodėl dabar krenta aukso kaina?

Eilinė prognozė – rimtos korekcijos sulauksime jau greitai. Ar išsipildys?

2017-03-22 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-20 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-08 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-06 | Spekuliantai.lt apžvalgos

Komentarai



2018 10 11 15:25     #40430
 You finished a couple fine focuses there. I did an inquiry on the subject and discovered about all persons will oblige with your online journal.
http://www.bestsoccertop.com/why-is-sports-important/


Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2018 Tipro Group UAB