Komentarai 1 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

2015 m. Gegužės 29 d. Biržos apžvalga

2015 m. Gegužės 29 d. Biržos apžvalga 2015 m. Gegužės 29 d. Biržos apžvalga

Naujienų buvo sočiai. Apyvartos irgi neapvylė. Optimizmo tik pritrūko. Kilusių ir kritusių akcijų kainų balansas minimalus bulių naudai.
Šiandien krito daugiausiai Vilniaus akcijos. OMXV vertė sumažėjo 0.04%. Labiausiai kilo latviškos akcijos.
Per visą savaitę kilo Vilniaus ir Rygos akcijos kainų indeksai. Talino indeksas krito. Palyginamojo indekso vertė sumažėjo 1.46%.

 


1 pav. Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ neaudituotas 2015 m. 3 mėn. grynasis pelnas siekia 4.473 tūkst. Eur arba 124 proc. daugiau, lyginant su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 1.997 tūkst. Eur. Pelnas prieš mokesčius, palūkanas bei nusidėvėjimą (EBITDA) už 2015 m. 3 mėn. didesnis 117,1 proc. nei už atitinkamą 2014 m. periodą ir sudaro 9.061 tūkst. Eur.
Pardavimo pajamos už 2015 m. 3 mėn. siekia 26.614 tūkst. Eur arba 197,6 proc. daugiau, lyginant su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 8.944 tūkst. Eur.
2015 m. I ketvirčio finansiniai rezultatai bei pelningumas, lyginant su 2014 m. tuo pačiu periodu, išaugo dėl prasidėjusios Suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos bei dėl didesnės naftos produktų krovos.
Savaitinis pildymosi signalas @0.407.

 


2 pav. „INVL Technology“ – investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė, listinguojama NASDAQ Baltic biržoje per pirmąjį 2015 metų ketvirtį investicijų neperkainavo, gavo 41 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 82 tūkst. eurų nuostolių.
Bendrovė yra investicinis subjektas, kuris buvo sukurtas sujungus dvi bendroves – AB BAIP grupė ir AB „INVL Technology“. 2015 m. vasario 9 d. užbaigtas AB „INVL Technology“ ir AB BAIP grupė reorganizavimas: prie AB BAIP grupė prijungta AB „INVL Technology“. AB BAIP grupė perėmė visas AB „INVL Technology“ teises ir pareigas ir tęsia veiklą nauju pavadinimu – akcinė bendrovė „INVL Technology“. Kadangi yra tęsiama veikla, kurios pagrindu Bendrovė atitinka TFAS 10 kriterijus, taikomus investiciniam subjektui, palyginamieji skaičiai yra pateikiami buvusios AB „INVL Technology”, kuri buvo prijungta prie AB BAIP grupė.
Papildoma informacija:
„INVL Technology“ veikia kaip į stambaus verslo ir valstybinius segmentus orientuotas IT įmonių klasteris, kurio 4 pagrindinės veiklos sritys yra: verslo klimato gerinimas ir e. valdymas, IT infrastruktūra, kibernetinė sauga ir sprendimai IT imlioms pramonės šakoms. Šiuo metu didžiausios „INVL Technology“ investicijos yra įmonės Lietuvoje, Norvegijoje, Tanzanijoje ir Ugandoje: Norway Registers Development AS su dukterinėmis UAB „NRD“, NRD East Africa Ltd bei Infobank Uganda Ltd, UAB BAIP, UAB „Acena“ ir UAB NRD CS.
Siekdama sukurti reikšmingą pritrauktų investicijų grąžą investuotojams, „INVL Technology“ investuoja į brandžias IT įmones, dirbančias sprendimų stambiam verslui ir valstybiniam sektoriui srityse, turinčias gamybinių pajėgumų Baltijos šalyse bei Rytų ir Vidurio Europoje ir sinergijos potencialą bendradarbiaujant su kitomis „INVL Technology“ įmonėmis. „INVL Technology“ siekia padidinti valdomų įmonių vertę suteikdama jų augimui ir papildomiems įsigijimams finansinį ir intelektinį kapitalą bei vadovybės paramą, taip pat – padėdama globalizuoti veiklą per pardavimų kanalus Rytų Afrikos ir Pietryčių Azijos rinkose.
„INVL Technology“ taip pat planuoja kreiptis į Lietuvos banką uždaro tipo investicinės bendrovės (UTIB) licencijos ir savo esme tapti panašia į fondą bei ruošiasi 21,66 mln. eurų vertės akcijų emisijos išleidimui.
Po reorganizavimo AB „INVL Technology“ valdyba nesikeitė: joje liko Kazimieras Tonkūnas (pirmininkas), Gytis Umantas, Alvydas Banys, Vytautas Plunksnis bei Nerijus Drobavičius. AB „INVL Technology“ direktoriumi liko Kazimieras Tonkūnas.
2014 metų pabaigoje „INVL Technology“ valdomas įmones (2014 m. gruodžio 31 d. įmonės buvo valdomos AB BAIP grupė) įvertino nepriklausomas vertintojas - „Deloitte verslo konsultacijos“. Nustatyta bendrovės „Vitma“, kuri valdo 100 proc. kritinės IT infrastruktūros įmonės UAB BAIP akcijų, sąlyginė vertė – 12,8 mln. eurų, kibernetinės saugos bendrovės UAB NRD CS – 1 mln. eurų, Norvegijos Norway Registers Development grupės – 0,7 mln. eurų, o programinės įrangos licencijavimo bendrovės „Acena“ – 0,4 mln. eurų. Skaičiuojant „INVL Technology“ nuosavą kapitalą, iš šių verčių atimami 3 mln. eurų „INVL Technology“ turimi įsipareigojimai.
Bendrovės vertinimu, nuo atlikto vertinimo datos iki 2015 m. kovo 31 d. finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, tikroji vertė iš esmės nepasikeitė, nes Bendrovės valdomų dukterinių įmonių veikla atitiko planuotą ir neįvyko jokių reikšmingų pokyčių dukterinių bendrovių veikloje.
Per pirmąjį 2015 metų ketvirtį INVL Technology valdoma UAB BAIP gavo 2.325 tūkst. eurų pajamų – 6,5 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais (2.183 tūkst. eurų), o įmonės EBITDA sumažėjo iki 143 tūkst. eurų (tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais EBITDA siekė 332 tūkst. eurų). UAB Acena pajamos išaugo 56 proc. iki 103 tūkst. eurų, tačiau įmonės EBITDA buvo neigiamas (24 tūkst. eurų). NRD grupės pajamos pasiekė 686 tūkst. eurų – 1,6 proc. daugiau negu praėjusiais metais. NRD grupės EBITDA per pirmąjį 2015 metų ketvirtį pasiekė 73 tūkst. eurų (tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais EBITDA buvo neigiamas - 34 tūkst. eurų). NRD CS pajamos per pirmąjį 2015 metų ketvirtį siekė 89 tūkst. eurų – 66,8 proc. mažiau negu 2014-aisiais, kada jos sudarė 268 tūkst. eurų. Įmonės EBITDA neigiamas - 86 tūkst. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais NRD CS EBITDA siekė 22 tūkst. eurų.
Pirmojo ketvirčio rezultatus įtakojo sezoniškumas, todėl rezultatai neturės didesnio poveikio metiniams įmonių rezultatams.
Norway Registers Development AS (NRD) 2015 m. balandžio mėn. pasirašė sutartį dėl investicijų į elektroninės bankininkystės, mobiliojo parašo, elektroninių transporto bilietų bei mažmeninės prekybos sprendimus kuriančią bendrovę UAB „ETRONIKA“. Numatoma, kad NRD investuodama į naują akcijų emisiją įsigis iki 80 proc. UAB „ETRONIKA“ akcijų. Bendra investicijų, įskaitant skolintą kapitalą, suma sieks iki 400 tūkst. eurų.
NRD taip pat pradėjo veiklą Ugandoje. 2015 m. kovo 23 d. pasirašyta „Infobank Uganda“, kurioje Norway Registers Development turi 30 proc. akcijų, akcininkų sutartis. „Infobank Uganda“ ketina bendradarbiauti su registrais, kurie šiuo metu veikia popierinių bylų pagrindu, bei per elektroninę sistemą teikti registrų informaciją finansinio sektoriaus klientams. Siūlomi inovatyvūs sprendimai leis verslams gauti reikalingą informaciją, užsisakyti oficialius dokumentus, bei naudotis elektroninėmis paslaugomis nelaukiant registrų sistemos modernizacijos. Įmonės veikla prisidės prie Ugandos verslo sąlygų gerinimo, palengvins ir pagreitins finansinių institucijų veiklą, dėl to - ir verslų galimybes skolintis.
Bendrovės akcijos yra kotiruojamos NASDAQ Vilnius akcijų biržoje nuo 2015 m. balandžio mėn. AB „INVL Technology” (buvusi AB BAIP grupė) įstatinis kapitalas yra padalintas į 6.114.714 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 0,29 euro. Pagrindiniai bendrovės akcininkai – Alvydas Banys (5%) bei jo valdoma „LJB Investments“ (20%), Irena Ona Mišeikienė (19%), Kazimieras Tonkūnas (13,7%), „Invalda INVL“ (8,3%), „Lucrum investicija“ (5%). Bendrovė iš viso turi daugiau kaip 3.500 akcininkų.

 


3 pav. 2015 m. gegužės 29 d. įvykusiame AB LESTO neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimti šie sprendimai:
1. Darbotvarkės klausimas „Dėl pritarimo reorganizavimo sąlygų rengimui ir pavedimo parengti reorganizavimo sąlygas“:
1.1. Pritarti AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo sujungimo būdu sąlygų parengimui.
1.2. Pavesti AB LESTO valdybai kartu su AB „Lietuvos dujos" valdyba parengti AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos" reorganizavimo sujungimo būdu sąlygas bei atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus, reikalingus šio sprendimo įgyvendinimui.

Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros skirstymo bendrovė LESTO pirmąjį šių metų ketvirtį didino investicijas į tinklo atnaujinimą ir modernizavimą, efektyvino veiklą ir klientams pasiūlė dar patogesnes paslaugas.
Pirmąjį 2015 metų ketvirtį LESTO investicijos į tinklo atnaujinimą ir modernizavimą siekė 17,3 mln. eurų – tai 44,2 proc. daugiau nei 2014-ųjų tuo pat metu. Tai iki šiol didžiausios per pirmąjį ketvirtį atliktos investicijos į tinklą.
LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius teigia, jog atliktos investicijos į tinklą leis užtikrinti patikimesnes ir kokybiškesnes paslaugas, mažins dėl įrenginių priežiūros ir remonto patiriamas sąnaudas. Palyginti su 2014 metų pirmuoju ketvirčiu, šiemet labiausiai – 3,8 karto iki 8,8 mln. eurų – išaugo investicijos į tinklo atnaujinimą ir rekonstrukciją.
„Dabartinė elektros tinklo būklė reikalauja reikšmingų investicijų. Siekiame, kad tinklas užtikrintų ne tik patikimas, bet ir saugias, klientų poreikius atitinkančias paslaugas. Svarbu ir tai, kad investuodami į pažangias technologijas mes mažiname veiklos sąnaudas ir didiname veiklos efektyvumą“, – sakė A. Ignatavičius.
LESTO vadovo teigimu, pirmąjį ketvirtį bendrovė naujiems klientams pasiūlė dar paprastesnį ir patogesnį elektros įvedimą, o nuo kovo pabaigos septyniuose didžiuosiuose miestuose elektros ir dujų vartotojai aptarnaujami LESTO klientų aptarnavimo centruose. Pirmąjį ketvirtį LESTO prijungė daugiau kaip 5,3 tūkst. naujų vartotojų – 36 proc. daugiau nei 2014 metų atitinkamu laiku. Naujų vartotojų prijungtų objektų leistinoji naudoti galia siekė 84 tūkst. kW ir buvo 52 proc. didesnė.
LESTO grupė sausį-kovą uždirbo 42,3 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 4,6 proc. daugiau nei 2014-ųjų pirmąjį ketvirtį. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 3,72 proc. punkto iki 26,59 procento.
Grupės veiklos sąnaudos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2014-ųjų tuo pat metu, sumažėjo 1,2 proc. iki 21,64 mln. eurų. Labiausiai – beveik ketvirtadaliu – sumažėjo išlaidos, skirtos patalpų nuomai ir komunalinėms paslaugoms.
LESTO grupės grynasis pelnas 2015 metų pirmąjį ketvirtį siekė 27,9 mln. eurų ir buvo 2,4 karto didesnis nei 2014 metų sausio-kovo mėnesiais, kai grynasis pelnas buvo 11,6 mln. eurų. Grynojo pelno augimui įtakos turėjo ženkliai mažesnės nusidėvėjimo ir amortizacinės sąnaudos. Jos apskaičiuotos, remiantis naujai įvertinta bendrovės ilgalaikio materialaus turto verte.
Elektros energijos įsigijimo ir susijusių paslaugų sąnaudos per metus sumažėjo 17 proc. iki 95,2 mln. eurų. Pirmąjį šių metų ketvirtį LESTO klientams persiuntė 2,2 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) – 1,1 proc. daugiau nei 2014 metų pirmąjį ketvirtį.
„Nord Pool Spot“ elektros biržoje LESTO įsigijo 575 mln. kWh elektros energijos, kurios vidutinė kWh kaina siekė apie 4 euro centus. Iš trijų didžiausių tuo metu veikusių elektros gamintojų Lietuvoje įsigyta 293 mln. kWh elektros energijos, o vidutinė elektros pardavimo kaina buvo dukart didesnė – 8,7 euro cento už kWh. Mažiau elektros energijos įsigijusi iš remiamų termofikacinių jėgainių LESTO prisidėjo prie VIAP lėšų taupymo.
LESTO įmonių grupės pajamos pirmąjį ketvirtį siekė 159,2 mln. eurų – jos buvo 10,1 proc. mažesnės nei pernai tuo pat metu. Tam įtakos turėjo nuo šių metų sumažėjusios elektros energijos kainos.
„Nuo sausio 1 dienos elektros energijos kainos vidutiniškai sumažėjo daugiau nei 6 procentais. Džiaugiamės, jog mažesnes kainas iš dalies lėmė ir mūsų efektyvesnė veikla – stengiamės taupyti tiek bendrovės, tiek elektros vartotojų lėšas. Dėl mažesnių elektros kainų statistinis Lietuvos namų ūkis šiemet, palyginti su pernai, sutaupys 14 eurų per metus“, – sakė LESTO vadovas.
2015 metų sausį-kovą vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) su stichinių reiškinių („force majeure“ ) įtaka vienam vartotojui siekė 37,65 minutės, kai pernai tuo pat metu ji siekė 51,07 minutės. Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius, įskaitant gamtos reiškinių įtaką, vienam vartotojui (SAIFI) palyginamuoju laiku sumažėjo nuo 0,33 iki 0,32 karto.
Šių metų vasario pabaigoje „Lietuvos energijos“ valdyba patvirtino grupės įmonių vertės išgryninimo programos koncepciją, kurioje numatoma sujungti LESTO ir dujų skirstymo bendrovę „Lietuvos dujos“.
Suveikė dieninis pirkimo signalas. Savaitinis pirkimo signalas @1.00

 


4 pav. 2015 m. gegužės 29 d. AB „Linas“ valdyba patvirtino auditorių netikrintas AB „Linas“ 2015 metų trijų mėnesių konsoliduotas tarpines finansines ataskaitas, parengtas pagal ES priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
AB „Linas“ 2015 metų sausio-kovo mėnesių pardavimo pajamos sudarė 2,40 mln. eurų, kai 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 2,61 mln. eurų.
AB „Linas“ įmonių grupės 2015 metų pirmo ketvirčio pardavimo pajamos sudarė 2,44 mln. eurų, kai 2014 m. jos sudarė 2,65 mln. eurų.
AB „Linas“ 2015 metų pirmo ketvirčio pelnas prieš apmokestinimą – 0,072 mln. eurų, o AB „Linas“ įmonių grupės pelnas prieš apmokestinimą – 0,053 mln. eurų. 2014 m. to paties laikotarpio Bendrovės rezultatas – pelnas 0,204 mln. eurų, o Grupės - pelnas 0,170 mln. eurų.

 


5 pav. AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduotos neaudituotos 2015 m. trijų mėnesių pajamos buvo 19,3 mln. EUR, arba 30% mažesnės lyginant su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu. Apyvartos sumažėjimą lėmė ženkliai kritusios pieno produktų kainos pasaulinėje rinkoje, sumažėjusi paklausa ir Rusijos Federacijos embargas.
2015 m. pirmųjų trijų mėnesių konsoliduotas grynasis pelnas – 108 tūkst. EUR, per 2014 m. tris mėnesius įmonių grupės konsoliduotas grynasis pelnas sudarė 70 tūkst. EUR
Pirkimo signalas @1.94.

 


6 pav. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė sutartį su UAB „Smurfit Kappa Baltic“ dėl naujo pakuočių gamybinio pastato statybos Savanorių prospekte, Vilniuje. Projektą, kurio vertė įskaitant PVM keli milijonai eurų, numatyta įgyvendinti iki šių metų gruodžio vidurio. Naujas pastatas įsikurs prie jau esamo gamybinio korpuso, kurį taip pat statė AB PST. Bendras naujo pastato plotas bus apie 6655 m2.

AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) grupė per tris šių metų mėnesius neaudituotais duomenimis uždirbo 26,3 mln. eurų pajamų – tai yra 49 proc. daugiau nei pernai. Pirmą 2015 metų ketvirtį PST įmonių grupės pelnas prieš mokesčius buvo 3,5 mln. eurų, tame tarpe 1,4 mln. eurų pelnas priskaičiuotas dėl UAB „PST investicijos“ įmonių UAB „Kauno erdvė“ ir UAB „ Sakališkės“ kontrolės netekimo (2015 m vasario 24 dieną Vilniaus apygardos teismo iškelta bankroto bylos). 2014 m. I ketv. įmonių grupės patyrė 0,171 mln. eurų nuostolį.
AB „Panevėžio statybos trestas“ neaudituotais duomenimis uždirbo 0,585 mln. eurų pelno prieš mokesčiu, tai yra 2,15 karto daugiau lyginant su 0,272 mln. eurų uždirbtu pelnu per 2014 m. I ketv., ir gavo 18,9 mln. eurų pajamų, tai yra 62 proc. daugiau nei 2014 metų I ketv.
Pildomės, kainai toliau kylant.

 


7 pav. 2015 m. gegužės 29 d. įvykusiame AB „Lietuvos dujos“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimti šie sprendimai:
1. Darbotvarkės klausimas „Dėl pritarimo reorganizavimo sąlygų rengimui ir pavedimo parengti reorganizavimo sąlygas“:
1.1. Pritarti AB „Lietuvos dujos“ ir AB LESTO reorganizavimo sujungimo būdu sąlygų parengimui.
1.2. Pavesti AB „Lietuvos dujos“ valdybai, kartu su AB LESTO valdyba, parengti AB „Lietuvos dujos" ir AB LESTO reorganizavimo sujungimo būdu sąlygas bei atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus, reikalingus šio sprendimo įgyvendinimui.
Informacija apie minėtus sprendimus taip pat pateikiama AB „Lietuvos dujos“ interneto tinklalapyje www.lietuvosdujos.lt ir AB „Lietuvos dujos“ patalpose, adresu Aguonų g. 24, Vilniuje, darbo valandomis (7.30-11.30 val. ir 12.15-16.30 val., penktadieniais 7.30-11.30 val. ir 12.15-15.15 val.).

Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti AB „Lietuvos dujos“ pirmąjį 2015 m. ketvirtį uždirbo 12 mln. EUR pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba 10,5 proc. daugiau nei 2014 m. sausio–kovo mėn., kai EBITDA buvo 10,8 mln. EUR. Šį pokytį lėmė mažesnės gamtinių dujų pirkimo technologinėms reikmėms sąnaudos.
Bendrovės sausio–kovo mėnesių pardavimo pajamos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 2 proc. ir sudarė 20,5 mln. EUR (2014 m. atitinkamai – 20,2 mln. EUR).
Trijų mėnesių „Lietuvos dujų“ grynasis pelnas, uždirbtas iš dujų skirstymo veiklos, buvo 21,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu ir sudarė 8,2 mln. EUR (2014 m. trijų mėnesių grynasis pelnas iš viso buvo 9,6 mln. EUR, tame tarpe tęsiamos dujų skirstymo veiklos pelnas sudarė 6,8 mln. EUR, nutrauktos tiekimo veiklos – 2,8 mln. EUR).
2015 m. trijų mėnesių Bendrovės sąnaudos sumažėjo 11,6 proc. ir sudarė 11,1 mln. EUR (2014 m. pirmą ketvirtį sąnaudos buvo 12,5 mln. EUR).
„Pirmasis šių metų ketvirtis buvo sėkmingas: sklandžiai įsitraukėme į didelių veiklos pokyčių etapą ir gerėjo įmonės finansiniai rezultatai. Veiklos sąnaudos buvo mažesnės nei planavome, išlaikėme stabilų pajamų lygį, didėjo grynasis pelnas ir EBITDA. „Lietuvos dujose“ vykstančius teigiamus pokyčius įvertina ir mūsų smulkieji akcininkai – bendrovės akcijų kaina per pirmąjį šių metų ketvirtį augo 20 procentų“, – sako Liudas Liutkevičius, „Lietuvos dujų“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Per pirmąjį ketvirtį prie skirstomojo dujų tinklo „Lietuvos dujos“ prijungė 736 naujus vartotojus, tai 49 procentais daugiau, nei pernai per tą laikotarpį. 2015 m. trijų mėnesių Bendrovės investicijos sudarė 1 529 tūkst. EUR, iš jų investicijos į naujų dujų sistemų statybą buvo 869 tūkst. EUR, o investicijos į dujų sistemų rekonstravimą ir modernizavimą buvo 652 tūkst. EUR.
Sausį–kovą „Lietuvos dujos“ skirstomaisiais dujotiekiais transportavo 2,6 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų – apie 16 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Dujų skirstymo apimtys labiausiai mažėjo dėl neįprastai šiltos žiemos, šilumos ir elektros gamybos įmonėse sumažėjusios elektros gamybos ir gamtinių dujų pakeitimo biokuru. „Aiškiai suprasdami gamtinių dujų vartojimo mažėjimo faktą, imamės veiksmų, leidžiančių įmonei prisitaikyti prie šiandienos realijų ir pagerinti veiklos rezultatus ateityje“, – sako Liudas Liutkevičius.
2015 m. pradžioje „Lietuvos dujos“ ėmėsi vidinių pertvarkų, lengvinančių bendrovės valdymą. Nuo birželio 1 d. bendrovės regioniniai padaliniai bus labiau integruoti ir veiks kaip regioniniai dujų tinklo departamentai. Tuo siekiama sukurti lankstesnę įmonę, plokštinti įmonės struktūrą ir didinti sprendimų priėmimo greitį, spartinti dujų vartotojų aptarnavimą bei efektyvinti visos įmonės veiklą.
Per pirmą 2015 m. ketvirtį „Lietuvos dujose“ buvo įgyvendinti pagrindinę veiklą aptarnaujančių funkcijų centralizavimo projektai. Įmonės viešųjų pirkimų ir darbo santykių administravimo funkcijos buvo sėkmingai perkeltos į „Lietuvos energijos“ grupės įmonę UAB „Verslo aptarnavimo centras“, į kurią artimiausiu metu bus iškelta ir buhalterinės apskaitos funkcija. ITT funkciją ruošiamasi iškelti į grupei priklausančią UAB „Technologijų inovacijų centras“. Siekiant didesnio veiklos efektyvumo, dalis veiklų buvo centralizuota pačioje įmonėje.
Veiklų ir procesų peržiūrėjimas „Lietuvos dujose“ pasitarnavo dar didesniam pokyčiui – kovo mėnesį paskelbtas dujų ir elektros skirstomųjų tinklų operatorių sujungimas į bendrą įmonę. „Lietuvos dujų“ ir LESTO sujungimo nauda grindžiama planuojamu veiklos kaštų mažėjimu, patogesniu klientų aptarnavimu bei naujų paslaugų sukūrimu. „Visų šių pokyčių tikslas – per veiklos išgryninimą, efektyvumo didinimą ir operacinių kaštų sumažinimą sukurti maksimalų patogumą vartotojui, kad tiek dėl elektros, tiek dėl dujų jam reikėtų bendrauti su viena organizacija bei sukurti prielaidas elektros ir dujų skirstymo tarifų mažėjimui“, – sako Liudas Liutkevičius.
Vienas reikšmingesnių klientų patogumui įgyvendintų naujovių – nuo kovo 30 d. paslaugos vartotojams pradėtos teikti bendruose „Lietuvos dujų“, „Lietuvos dujų tiekimo“ ir LESTO Klientų aptarnavimo centruose. Visas paslaugas, susijusias su dujomis ir elektra, klientai jau gali gauti iš vienų rankų, juos aptarnauja kompetentingi specialistai, konsultuojantys atsiskaitymo, dujų ir elektros įvedimo ir kitais susijusiais klausimais, tad vartotojai turi galimybę taupyti savo laiką ir paslaugas gauti kokybiškai ir greitai.
Pildomės, kainai toliau kylant.

 


8 pav. AB „Amber Grid“ skelbia 2015 m. I ketvirčio neaudituotus veiklos rezultatus parengtus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus:
Bendrovės 2015 m. sausio-kovo mėn. pajamos buvo 16,3 mln. eurų ir, palyginus su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 1,7 mln. eurų arba 11,9%.
2015 m. sausio-kovo mėn. pelnas prieš apmokestinimą sudarė 5,3 mln. eurų ir, palyginus su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 1,8 mln. eurų arba 53,4%.
2015 m. sausio-kovo mėn. grynasis pelnas sudarė 6,1 mln. eurų ir, palyginus su 2014 m. atitinkamu laikotarpi, padidėjo 3,0 mln. eurų arba 96,3%.
Didžiausią įtaką pelno padidėjimui turėjo dėl ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sumažėjusios nusidėvėjimo sąnaudos.
Savaitinis pildymosi signalas @1.24.

 


9 pav. AB „Kauno energija“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. gegužės 29 d., kuriame dalyvavo ir balsavo 9 akcininkai, nuosavybės teise valdantys 42 090 344 vienetų paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, kas sudaro 98,34 proc. visų balso teisę turinčių akcijų skaičiaus, nuspręsta:
1. Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos atšaukimo.
Priimtas sprendimas – atšaukti akcinės bendrovės „Kauno energija“ stebėtojų tarybą.
2. Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos išrinkimo.
Priimtas sprendimas – išrinkti ketveriems metams akcinės bendrovės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos nariais:
1. Visvaldą Matijošaitį;
2. Visvaldą Varžinską;
3. Tomą Bagdonavičių;
4. Povilą Mačiulį;
5. Rimantą Mikaitį;
6. Židrūną Garšvą;
7. Andrių Palionį.

 


10 pav. 2015 m. birželio 19 d. 14.00 val. šaukiamas neeilinis visuotinis AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” akcininkų susirinkimas, įmonės kodas 110865039, buveinės adresas Malūnininkų g.3, Klaipėda. Susirinkimo vieta – Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos aktų salė, Švyturio g. 2, Klaipėda. Dalyviai registruojami nuo 12.00 iki 13.30 val.
Susirinkimo darbotvarkė:
1. Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ilgalaikio turto perleidimo.
Neeilinio visuotinio AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” akcininkų susirinkimo sprendimo projektas :
„Pritarti akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ilgalaikio turto, laivo „Venta“, pardavimui už rinkos kainą, paliekant bendrovės valdybai pareigą priimti sprendimą dėl nurodyto laivo konkretaus pardavimo sandorio tvirtinimo bei leidimo bendrovės vadovui sudaryti konkretų sandorį.“
Susirinkimas šaukiamas pagrindinio akcijų valdytojo LR Susisiekimo ministerijos iniciatyva, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ valdybos sprendimu (2015-05-27 , protokolas Nr.4).
Šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2015 m. birželio 12 d. Dalyvauti šaukiamame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime gali tie akcininkai, kurie 2015 m. birželio 12 d. dienos pabaigoje turėjo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų.
Turtines teises turės asmenys , kurie dešimtos darbo dienos pabaigoje po atitinkamą sprendimą priėmusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcininkai. Teisių apskaitos diena -2015 liepos 7 d.

 


11 pav. Elektros energijos gamybos ir prekybos veiklą vykdančios „Lietuvos energijos gamybos“ įmonių grupės pastangos sklandžiai prisitaikyti prie sparčiai kintančių rinkos sąlygų duoda apčiuopiamą rezultatą akcininkams bei vartotojams. Grupės EBITDA per tris pirmuosius 2015 m. mėnesius, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 20,4 proc., iki 20,4 mln. Eur, o neaudituotose tarpinėse finansinėse ataskaitose matomą grynojo pelno mažėjimą lėmė sandorių dėl dukterinių įmonių pardavimo apskaitymas.
„Ryškiausi 2015 m. pirmojo ketvirčio akcentai, su kuriais susijusius darbus kokybiškai atlikome ir tęsiame toliau, tai – patikimos elektros ir šilumos energijos gamybos užtikrinimas „Lietuvos energijos gamybos“ valdomose elektrinėse bei siekis didėjančios konkurencijos sąlygomis išlikti tarp stipriausių elektros energijos biržos dalyvių. Elektrinės, naudojant modernius ir atsisakant neefektyvių įrengimų, veikė pagal suplanuotus grafikus ir be jokių incidentų, o prie gero rezultato svariai prisidėjo sėkminga prekybos elektros energija veikla“, – komentuoja Juozas Bartlingas, „Lietuvos energijos gamyba“, AB (toliau – Bendrovė) generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
Remiantis neaudituotomis finansinėmis ataskaitomis, Bendrovės 2015 m. sausio–kovo mėn. pardavimo pajamos, palyginti su 2014 m. sausio–kovo rezultatu, sumažėjo 10,9 proc. nuo 41,79 iki 37,23 mln. Eur. Grupės pardavimo pajamos per 2015 m. sausio–kovo mėn. pasiekė 42,8 mln. Eur ir buvo 1,7 proc. didesnės nei 2014 m. sausį–kovą (42,1 mln. Eur).
Viena iš pagrindinių pardavimo pajamų mažėjimo priežasčių – prekybos elektros energija portfelio struktūros pasikeitimai. Nuo tada, kai 2014 m. vasarą Bendrovė prisijungė prie išvestinių finansinių priemonių rinkos NASDAQ OMX Commodities, vis didesnę Bendrovės prekybos elektros energija portfelio dalį sudaro nebe prekyba fizine elektra, o prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (daugiausia – kainų skirtumo kontraktais).
Kita priežastis, padariusi ryškesnę įtaką Bendrovės pardavimo pajamų mažėjimui, yra dėl palyginti mažo Nemuno vandens debito sumažėjusios Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės (toliau – Kauno HE) gamybos apimtys. Šioje elektrinėje per 2015 m. sausį–kovą pagaminta 0,096 TWh elektros energijos – tai 14,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus (0,113 TWh).
Nepaisant sumažėjusios gamybos Kaune, bendras per 2015 m. tris mėnesius visų Bendrovės elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis nedaug skiriasi nuo pernykščio – iš viso pagaminta 0,247 TWh (2014 m. tuo pat metu – 0,245 TWh). Didžiausias čia – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau – Kruonio HAE) indėlis. Nuo pat metų pradžios efektyviai išnaudojant šios elektrinės išskirtinumą – pigesnės naktinės elektros energijos pavertimą į brangesnę dieninę – jos gamybos apimtys padidėjo 14,5 proc. (nuo 0,132 iki 0,151 TWh). Elektrėnų komplekse remtina elektros energija 2015 m. sausio–kovo mėnesiais, kaip ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, nebuvo gaminama – pagal su perdavimo sistemos operatoriumi suderintą planą ir siekiant efektyviai naudoti elektrinei skiriamas VIAP lėšas, kombinuoto ciklo blokas Elektrėnų komplekse veikia nuo balandžio vidurio ir veiks tik šiltuoju metų laiku.
Bendrovės pardavimai laisvojoje rinkoje mažėjo 25,9 proc.: 2014 m. sausio–kovo mėn. sudarė 0,414 TWh, o per tą patį šių metų laikotarpį – 0,307 TWh. Tačiau prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pelnas gana svariai prisidėjo prie Bendrovės EBITDA padidėjimo nuo 16,1 mln. Eur 2014 m. sausį–kovą iki 18,4 mln. Eur per tuos pačius šių metų mėnesius (14,2 proc. augimas). Grupės EBITDA didėjo dar daugiau – 20,4 proc. (nuo 16,9 iki 20,4 mln. Eur). Palyginti su 2014 m. sausio–kovo mėn. rezultatu, Grupės EBITDA marža padidėjo 12,2 proc. punkto – nuo 29,9 iki 42,1 proc.
Žymiai geresni negu atitinkamu 2014 m. laikotarpiu yra ir Bendrovės 2015 m. sausio–kovo mėn. grynojo pelningumo rodikliai: grynasis Bendrovės pelnas didėjo daugiau negu pusantro karto ir sudaro 14,82 mln. eurų arba 59,5 % daugiau nei 2014 m. sausio–kovo mėnesių grynasis pelnas (9,29 mln. eurų). Grynojo pelno augimui didžiausią įtaką padarė bendras Bendrovės turėtų Energijos tiekimas UAB (toliau – ET) ir UAB „Kauno energetikos remontas“ (toliau – KER) akcijų pardavimo 2015 m. kovo 31 d. rezultatas Bendrovės apskaitoje.
Vertinant konsoliduoto Grupės grynojo pelno rodiklio pokyčius tarp ketvirčių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. sausio–kovo mėn. tarpinėse neaudituotose Grupės ataskaitose pateikti perskaičiuoti to paties 2014 m. laikotarpio duomenys.
2014 m. kovo 31 d. parduotos dukterinės įmonės UAB Duomenų logistikos centro (toliau – DLC) pardavimas nebėra apskaitomas kaip nutraukta veikla, tad iki pardavimo dienos sukauptas DLC rezultatas (pelnas) atsispindi perskaičiuotuose 2014 m. sausio–kovo mėn. Grupės rezultatuose – padidėjęs šio laikotarpio Grupės grynasis pelnas siekia 16,6 mln. Eur.
2015 m. kovo 31 d. Grupė pardavė dukterinių įmonių KER ir ET akcijas, todėl 2015 m. sausio–kovo mėn. Grupės rezultatuose atspindėtas ankstesniais laikotarpiais iki pardavimo dienos KER sukauptas nuostolis ir ET pelnas. 2015 m. sausio–kovo mėn. Grupės grynasis pelnas siekė 7,6 mln. Eur.
„Geri finansiniai rezultatai atspindi mūsų įdirbį didinant vertę ir užtikrinant tinkamą grąžą akcininkams. Šių metų pirmąjį ketvirtį vykdyti ir naujai pradėti procesai įrodo, kad „Lietuvos energijos gamyba“ tvirtai laikosi savo ilgalaikėje strategijoje numatytų veiklos krypčių, – sako Bendrovės vadovas. – Siekdami išnaudoti efektyviausius turimus įrengimus daug dirbome Kruonio HAE, kombinuoto ciklo bloką paruošėme, kad patikimai gamintų elektros energiją šiltuoju metų laiku, atsisakėme neefektyvių rezervinės elektrinės 1 ir 2 blokų ir pradėjome jų demontavimo darbus, pradėjome eksploatuoti naują garo katilinę ir priartėjome prie biokuro katilinės statybos darbų užbaigimo Elektrėnuose.“
Visu tuo Bendrovė, pasak J. Bartlingo, mažina VIAP lėšų poreikį ir prisideda prie to, kad visi šalies elektros energijos vartotojai už elektros energiją mokėtų mažiau, taip pat siekia užtikrinti, kad Bendrovę supančios bendruomenės nariai – Elektrėnų gyventojai ir verslas – už šilumos energiją mokėtų konkurencingą kainą.
Papildoma informacija apie reguliuojamą ir komercinę veiklą
2015 metais Bendrovė ir toliau siekia, kad jos veikla būtų vertinama teisingai, atsižvelgiant į realias rinkos sąlygas, galiojančių teisės aktų ir anksčiau priimtų reguliavimo sprendimų nuostatas.
Bendrovės vertinimu, reguliuojama Grupės veikla apima elektros energijos ir šilumos gamybą Elektrėnų komplekse bei Kruonio HAE ir Elektrėnų komplekso teikiamas galios rezervavimo paslaugas. Šios veiklos pajamos 2015 m. sausio–kovo mėn. pasiekė 17,4 mln. Eur ir buvo šiek tiek (2,9 proc.) didesnės nei 2014 m. sausio–kovo mėn.
Komercinės veiklos, prie kurios Bendrovė priskiria elektros energijos gamybą Kruonio HAE ir Kauno A. Brazausko HE, taip pat elektros energijos didmeninę ir mažmeninę prekybą laisvoje rinkoje bei kitas komercines paslaugas, pajamos dėl jau minėto prekybos elektros energija principo pasikeitimo ir mažesnių gamybos Kauno A. Brazausko HE apimčių sumažėjo 22 proc. (nuo 39,7 mln. Eur 2014 m. sausį–kovą iki 30,9 mln. Eur 2015 m. sausį–kovą).
2015 m. sausio–kovo mėn. komercinės veiklos pajamos sudarė 64 proc. visų Grupės pajamų.

 

12 pav. Vadovaudamasis LR Vertybinių popierių įstatymo 25 str. 2 dalimi Šiaulių bankas informuoja, kad bendras banko išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių skaičius yra 293.220.000, banko įstatinis kapitalas yra 85.033.800 eurų, jis padalintas į 293.220.000 paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas.
2015 m. birželio 22 d. šaukiamas AB Šiaulių banko (buveinės adresas – Tilžės g.149, Šiauliai, įmonės kodas 112025254) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Susirinkimo vieta – Šiaulių J. Janonio gimnazijos aktų salė, Tilžės g. 137, Šiauliai.
Susirinkimo pradžia – 15.00 val. (registracija prasidės 14.00 val.).
Susirinkimo apskaitos diena – 2015 m. birželio15 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus banko akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).
Teisių apskaitos diena – 2015 m. liepos 8 d. (iš visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų kylančiomis akcininkų turtinėmis teisėmis akcininkai naudosis proporcingai teisių apskaitos dienos pabaigoje turimam akcijų skaičiui).
Susirinkimą inicijuoja ir šaukia AB Šiaulių banko valdyba.
Susirinkimo darbotvarkė
Dėl banko įstatų pakeitimų, nesusijusių su įstatinio kapitalo didinimu.
Dėl banko įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais.
Dėl akcininkų pirmumo teisės įsigyti naujos emisijos akcijų atšaukimo.
Dėl banko įstatų pakeitimo, susijusio su įstatinio kapitalo didinimu.
Dėl pritarimo reorganizavimo sąlygų rengimui ir pavedimo parengti reorganizavimo sąlygas.
Bankas nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.
Sprendimų projektai susirinkimo darbotvarkės klausimais, dokumentai, kurie bus pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informacija, susijusi su akcininkų teisių įgyvendinimu, ne vėliau kaip likus 21 dienai iki susirinkimo, bus paskelbta banko tinklalapyje www.sb.lt meniu punkte „Apie banką › Banko investuotojams › Visuotiniai akcininkų susirinkimai“. Su šia informacija akcininkai taip pat galės susipažinti banko buveinėje (Tilžės g.149, Šiauliai) 201 kabinete, nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Telefonas pasiteirauti (8 41) 595 653.
Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, gali siūlyti papildyti susirinkimo darbotvarkę, su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu pateikdami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektą, arba, kai sprendimo priimti nereikia, – paaiškinimą. Siūlymai papildyti darbotvarkę turi būti pateikiami raštu arba elektroniniu paštu.
Siūlymai raštu pristatomi darbo dienomis į banko sekretoriatą arba siunčiami registruotu laišku adresu AB Šiaulių bankui, Tilžės g.149, 76348 Šiauliai.
Siūlymai elektroniniu paštu pateikiami siunčiant juos el. paštu [email protected].
Siūlymai papildyti darbotvarkę papildomais klausimais gali būti pateikti iki 2015 m. birželio 8 d. 15.00 val. Jeigu susirinkimo darbotvarkė bus papildyta, apie jos papildymus bankas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo praneš tais pačiais būdais, kaip ir apie susirinkimo sušaukimą.

 


13 pav. Pirmojo 2015 m. ketvirčio „Litgrid“ grupės pelnas prieš mokesčius buvo 2,4 mln. eurų arba 1,5 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didesnį grupės pelną labiausiai lėmė dėl pernai atlikto ilgalaikio materialiojo turto vertinimo sumažėjusios nusidėvėjimo sąnaudos.
Grupės pajamos šių metų sausio-kovo mėnesiais siekė 25 mln. eurų - 18 proc. mažiau nei pirmąjį 2014 m. ketvirtį. Mažesnes pajamas lėmė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas beveik penktadaliu mažesnis elektros perdavimo tarifas ir 24 proc. mažesnis sisteminių paslaugų tarifas.
„Net ir esant ženkliam pajamų kritimui, racionalus sąnaudų valdymas leido pasiekti teigiamą pirmojo šių metų ketvirčio finansinį rezultatą,“- sakė Rimantas Busila, „Litgrid“ valdybos narys ir Finansų departamento direktorius.
Per 2015 m. sausio-kovo mėnesius „Litgrid“ aukštos įtampos elektros įrenginiais šalies poreikiams perdavė 2,4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos.
Pirmojo ketvirčio „Litgrid“ investicijos siekė 64,5 mln. eurų. Didžioji jų dalis - 95 proc., skirta strateginių elektros energetikos projektų įgyvendinimui, 5 proc. – šalies perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai. „Litgrid“ įgyvendina strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus – tarptautines elektros jungtis „NordBalt“ (Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija), atsako už visavertę šalies elektros energetikos sistemos integraciją į kontinentinės Europos tinklus ir bendrą Europos elektros rinką.
„Litgrid“ grupę sudaro elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, energijos išteklių biržos operatorius „Baltpool“, elektros įrenginių techninės priežiūros bendrovė „Tetas“ ir elektros jungčių valdymo ir eksploatacijos paslaugas teikiantis „Tinklo priežiūros centras“.
Suveikė savaitinis pirkimo signalas.

 


14 pav. AB „Snaigė“ per pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 8,5 mln. eurų apyvartą (neaudituotais konsoliduotais duomenimis) t.y. 12 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pasak AB „Snaigė“ generalinio direktoriaus G. Čeikos, bendrovės mažesnių pardavimų priežastis – ženkliai sumažėjęs eksportas į Ukrainą ir kai kurias NVS šalis. „Nestabili geopolitinė situacija bei vietinių valiutų silpnėjimas paveikė vartotojų pirkimo įpročius ne tik Ukrainoje, bet ir vidurinės Azijos šalyse,“- teigė G. Čeika. „Šie regionai sudarė svarbią dalį bendrovės pardavimuose.“
Tačiau kituose regionuose bendrovės pardavimai augo arba liko stabilūs. Pavyzdžiui pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais bendrovė ženkliai daugiau pardavė savo produkcijos į Šveicariją (4 kartus.), Portugalija (39 proc.), Moldova (36 proc.), Čekiją (16 proc.).
Pasak Gedimino Čeikos, ateinantys šių metų mėnesiai, įsibėgėjus šaldytuvų sezonui, turėtų būti daug sėkmingesni.

 


15 pav. 2015 metų 3 mėnesių AB „Invalda INVL“ įmonių grupės neaudituoti rezultatai:
- AB „Invalda INVL“ akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 1,225 mln. eurų, 2014 metų 3 mėn. pabaigoje siekė 0,786 mln. eurų.
- visas konsoliduotas grynasis pelnas siekia 1,225 mln. eurų, 2014 metų 3 mėn. pabaigoje siekė 0,792 mln. eurų.
Pačios AB „Invalda INVL“ 2015 metų 3 mėnesių pelnas sudaro 0,859 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. bendrovės pelnas sudarė – 0,287 mln. eurų.
Papildoma informacija:
Vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ nuosavas kapitalas 2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 45,4 mln. eurų, arba 3,83 euro akcijai. Pirmojo ketvirčio pelnas siekė 1,2 mln. eurų.
Valdymo verslas
„Invaldos INVL“ valdomos turto valdymo įmonės Lietuvoje „INVL Asset Management“, „MP Pension Funds Baltic“ ir Latvijos„Finasta Asset Management, pirmojo ketvirčio pabaigoje valdė 304,8 mln. eurų turto, arba 10,7 proc. daugiau nei 2014 metų pabaigoje (275,3 mln. eurų).
„Turto augimą lėmė kylančios akcijų rinkos bei augantis pensijų fondų klientų skaičius. Pirmąjį ketvirtį taip pat pradėjome Lietuvoje veikiančių turto valdymo įmonių pertvarkos procesą - po „MP Pension Funds Baltic“ ir „INVL Asset Management“ susijungimo turėsime didžiausią investavimo profesionalų komandą Lietuvoje, o jungtinėje įmonėje dirbs daugiau kaip 50 specialistų. Orientuodamiesi į klientų interesus sieksime pasiūlyti plačiausią kaupimo bei investavimo sprendimų pasirinkimą“, - sakė „Invaldos INVL” prezidentas Darius Šulnis.
Pasak jo, jungtinė įmonė veiks „INVL Asset Management” vardu. Siekiant atspindėti tai, kad turto valdymo verslas yra pagrindinis, pavadinimą iš „Invalda LT“ į „Invalda INVL“ pakeitė ir pagrindinė įmonė.
2015 m. pirmojo ketvirčio pajamos iš turto valdymo verslo siekė 0,8 mln. eurų. Sausio pradžioje „Invalda INVL“ baigė Latvijos „Finasta Asset Management“ įsigijimą.
Kitas turtas
Investicijos į susijusias įmones
2015 m. kovo pabaigoje į „INVL Baltic Real Estate“ akcijas buvo investuota 1,652 mln. eurų. Investicijos į „INVL Technology“ akcijas sudarė 807 tūkst. eurų.
„Šiuo metu „INVL Technology“ rengiasi naujos akcijų emisijos platinimui – „Invalda INVL“ ketina dalyvauti šioje akcijų emisijoje. Esame įsitikinę, kad „Invaldos INVL“ verslų įsigijimo ir pardavimo bei „INVL Technology“ vadovų kompetencija leis sukurti dar vieną sėkmės istoriją“, - sakė D. Šulnis.
Žemės ūkis
Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje veikiančios „Litagros“ akcijų paketas (36,9 proc.) ketvirčio pabaigoje buvo įvertintas 15 mln. eurų – beveik tiek pat, kiek metų pradžioje. Šiuo metu „Litagros“ grupė pertvarko savo struktūrą ir sujungia prekybos bei elevatorių versluose veikiančias įmones - tai turėtų padidinti įmonių efektyvumą.
Bankininkystės veikla
„Invalda INVL“ gegužės 11 d. pasirašė sutartis dėl jos valdomų banko „Finasta“ ir finansų maklerio įmonės „Finasta“ akcijų pardavimo Šiaulių bankui. Sandoriui užbaigti Šiaulių bankas išleis naują akcijų emisiją, kurią įsigis „Invalda INVL“.
Galutinė kaina priklausys nuo „Finastos” įmonių nuosavo kapitalo ir iki išpirkimo laikomų vertybinių popierių rinkos kainos pokyčio iki sandorio užbaigimo. Susitarta, kad naujos Šiaulių banko akcijų emisijos kaina – 0,29 euro už akciją.
„Koncentruodamiesi į pagrindinį turto valdymo verslą, turimą „Finastos“ banko kontrolę iškeičiame į mažumos paketą augančiame Šiaulių banke. Tikime, kad tolimesnė Šiaulių banko plėtra didins akcijų vertę , - sakė D. Šulnis.
Sandoriui užbaigti dar reikia Šiaulių banko akcininkų sprendimo, Lietuvos banko bei Konkurencijos tarybos leidimų.
Pirmojo ketvirčio pabaigoje „Finastos“ banko bei finansų maklerio įmonės „Finasta“ akcijos „Invaldos INVL“ atskaitomybėje buvo įvertintos 4,759 mln. eurų.
Pastatų priežiūros sektorius
„Invalda INVL” valdo 100 proc. pastatų priežiūros grupės „Inservis” (kartu su įmonėmis „Priemiestis”, „Jurita”, „Advima”,„ Naujosios Vilnios turgavietė” ). Ketvirčio pabaigoje šios įmonės buvo įvertintos 3,767 mln. eurų.
2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje pastatų priežiūros sektoriaus įmonės buvo įvertintos 3,1 mln. eurų, arba 6 proc. mažiau nei 2014 m. pabaigoje. „Invalda INVL“ buvo paskirta 0,2 mln. eurų dividendų iš „Inservis“ kovo mėnesį.
Kitos investicijos
Pirmojo ketvirčio pabaigoje „Invalda INVL“ turėjo 1,2 mln. eurų investicijų į biržoje kotiruojamas akcijas, taip pat 1,3 mln. eurų kitų investicijų, taip buvo suteikusi 7,4 mln. eurų paskolų. Visi „Invaldos INVL“ įsipareigojimai kovo pabaigoje siekė 0,8 mln. eurų.

 


16 pav. Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB “Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per pirmus tris 2015 m. mėnesius buvo 39,8 mln. EUR, arba 40% mažesnės nei prieš metus (2014 m. trijų mėnesių pardavimų pajamos siekė 65,9 mln. EUR).
Bendrovės pirmųjų trijų mėnesių EBITDA sudarė 1,8 mln. EUR ir buvo 43% mažesnis lyginant su 2014 metais, kai EBITDA siekė 3,2 mln. EUR.
Per 2015 m. pirmus tris mėnesius bendrovė patyrė beveik 0,4 mln. EUR nuostolio. Per 2014 m. pirmus tris mėn. buvo uždirbta beveik 0,7 mln. EUR grynojo pelno.
Suveikė savaitinis pirkimo signalas.


Gražaus savaitgalio!


Apžvalgą parengė: Nojus.
 

Taip pat skaitykite

Vakar dienos JAV akcijų biržos sesija privertė sunerimti

Kokiomis nuotaikomis rinkos gyvens šią savaitę?

Kodėl dabar krenta aukso kaina?

Eilinė prognozė – rimtos korekcijos sulauksime jau greitai. Ar išsipildys?

2017-03-22 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-20 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-08 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-06 | Spekuliantai.lt apžvalgos

Komentarai



2018 10 20 15:44     #40755
 Your content is nothing short of brilliant in many ways. I think this is engaging and eye-opening material. Thank you so much for caring about your content and your readers.
http://investigateclaims.com/what-are-characteristics-of-a-business/


Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital