Komentarai 1 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

2014 m. Rugpjūčio 29 d. Biržos apžvalga

2014 m. Rugpjūčio 29 d. Biržos apžvalga 2014 m. Rugpjūčio 29 d. Biržos apžvalga

Penktadienį investuotojai įmonių rezultatus vertino blaiviai ir neskubėjo atverti piniginių. Apyvartos buvo vidutiniškos, nė vienos bendrovės akcijos šiandien nepasiekė 100K eurų apyvartos.
Užtat pesimizmo rinkoje netrūko nei šiandien, nei per visą savaitę. Per savaitę OMXV indeksas krito 0.76%, o OMXT kilo 0.37%. Šiandien žaliavo tik Rygos akcijų indeksas. Jis pakilo net 2.59%.

 


1 pav. 2014 m. pirmo pusmečio „Litgrid“ grupės pajamos buvo 217,5 mln. litų, 15 proc. mažesnės lyginant su 2013 m. pirmuoju pusmečiu. Didžiąją dalį grupės pajamų, 47 proc. arba 102,6 mln. litų, sudarė pajamos už elektros energijos perdavimą. Beveik 17 proc. mažėjo balansavimo – reguliavimo elektros energijos pardavimo pajamos, daugiau nei per pusę, 54 proc., mažėjo pajamos už sistemines paslaugas.
„Sumažėjusios pajamos iš balansavimo – reguliavimo elektros energijos pardavimo rodo atsakingesnį balansavimo elektros energijos tiekėjų elgesį ir išmoktas praėjusių metų pamokas, - balansavimo tiekėjai tik labai retai perka balansavimo energiją iš sistemos operatoriaus ir vietoj to stengiasi užsitikrinti šias paslaugas biržoje,“ - sako Rimantas Busila, „Litgrid“ valdybos narys ir Finansų departamento direktorius.
Grupės sąnaudos ataskaitiniu laikotarpiu taip pat sumažėjo, labiausiai, po 11 proc., lyginant su 2013 m. pirmu pusmečiu, sumažėjo elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos, taip pat išlaidos telekomunikacijų ir IT sistemoms. Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį Grupės sąnaudų – 86 mln. litų arba 38 proc. 2014 m. pirmo pusmečio grupės EBITDA buvo 63,2 mln. litų, EBITDA marža sumažėjo nuo 37,6 proc. 2013 m. pirmąjį pusmetį iki 29 proc.
Pirmojo 2014 m. pusmečio „Litgrid“ grupės nuostoliai iki apmokestinimo buvo 9,2 mln. litų. Nuostolingi buvo sisteminių paslaugų ir perdavimo veiklos segmentai.
„Atskirų veiklos segmentų rezultatus lemia reguliuojamos veiklos ypatumai, kai praėjusių metų rezultatas yra įvertinamas nustatant ateinančių metų reguliuojamų perdavimo ir sisteminių paslaugų kainas. Kitaip sakant, mūsų ankstesnių metų pelnas vėlesniais laikotarpiais virsta nuostoliu, nes nacionalinis kainų reguliuotojas (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) nustato tokį tarifą vėlesniajam ataskaitiniam laikotarpiui, kad pelno dalis per mažesnį tarifą „sugrįžtų“ elektros vartotojams“, – sako R. Busila.
„Manau, kad esamas elektros infrastruktūros reguliavimo mechanizmas, kuris galios iki šių metų pabaigos, yra nesubalansuotas, ir automatiškai užprogramuoja įmonės veiklos nuostolius, nepriklausomai nuo to, kiek efektyviai organizuojama įmonės veikla ir kokios vertės yra įmonės valdomas ir kuriamas turtas. Reikalinga išsami ir profesionali diskusija dėl reguliavimo tobulinimo,“ – sako Daivis Virbickas, „Litgrid valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
2014 m. pirmą pusmetį „Litgrid“ aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 4 541 mln. kilovatvalandžių elektros energijos arba 1,8 proc. mažiau nei buvo perduota 2013 m. pirmą pusmetį.
Didžiausia pirmojo pusmečio investicijų dalis teko strateginių projektų įgyvendinimui – 62,3 mln. litų, arba 67 proc. visų investicijų. Investicijos į perdavimo tinklo rekonstrukciją ir plėtrą siekė 31,3 mln. litų ir sudarė 33 proc. visų investicijų.
Savaitinis pildymosi signalas @0.738. Bet prie tokių rezultatų gali pasirodyti signalas žemiau.

 


2 pav. AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) grupė per šešis šių metų mėnesius neaudituotais duomenimis gavo 139,07 mln. litų (40,3 mln. EUR) pajamų – tai yra 5,8 procentais mažiau nei pernai. 2014 metų pirmą pusmetį grupė uždirbo 5,95 mln. litų (1,7 mln. EUR) pelno prieš mokesčius.
Įmonė per pirmąjį šių metų pusmetį gavo 100 mln. Lt (28,96 mln. EUR) pajamų ir uždirbo 5,54 mln. litų (1,6 mln. EUR) pelno prieš mokesčius.
Dieninis pirkimo signalas @1.25. Savaitinis pirkimo signalas @1.29. Laukiam signalų žemiau.

 


3 pav. AB „Linas Agro Group“ 2013–2014 finansinių metų dvylikos mėnesių konsoliduotos pajamos siekė 2 019 mln. Lt ir išliko iš esmės nepakitusios, lyginant su ankstesniais metais (2 043 mln. Lt). Ketvirtojo ketvirčio prekybos pajamos siekė 439 mln. Lt ir išaugo 14 proc., jei palyginti su ankstesniais metais (385 mln. Lt).
Grupė pardavė rekordinį kiekį – 2,3 mln. tonų įvairių grūdų ir prekių žemės ūkiui bei kitos produkcijos, arba 32 proc. daugiau nei ankstesniais metais (1,7 mln. tonų).
Bendrasis pelnas siekė 150 mln. Lt palyginus su 158 mln. Lt ankstesniais metais, o bendrojo pelno marža išliko beveik nepakitusi ir siekė 7,4 proc. Paskutiniojo ketvirčio bendrasis pelnas siekė 52 mln. Lt ir išaugo 48 proc., palyginus su 2012–2013 metais (35 mln. Lt).
Grupės konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) sumažėjo iki 123 mln. Lt, jei palyginti su ankstesniais metais gautais 127 mln. Lt. Ketvirtojo ketvirčio EBITDA siekė 48 mln. Lt ir buvo daugiau nei 4 kartus didesnė, jei palyginti su ankstesniais metais (10 mln. Lt).
Grupė uždirbo 94 mln. Lt veiklos pelno arba 9,7 proc. mažiau nei per atitinkamą praėjusių finansinių metų laikotarpį (104 mln. Lt), grynasis pelnas prieš mokesčius siekė 87 mln. Lt (palyginti su 101 mln. Lt ankstesniais metais). Grynasis pelnas, tenkantis Grupei, siekė 76 mln. Lt (ankstesniais metais – 90 mln. Lt).
Per ataskaitinį laikotarpį AB „Linas Agro Group“ įsigijo Latvijos paukštininkystės įmones AS „Putnu fabrika Kekava“, SIA „Broileks“, SIA „Cerova“ ir SIA „Lielzeltini“, Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovę bei pardavė lignino telkinį kartu su viena iš jį valdžiusių įmonių.
„Rezultatai rodo, kad AB „Linas Agro Group“ investicijos ir pasirinkta veiklos kryptis pasiteisina. Grupė ir toliau didina savo pardavimo apimtis, sėkmingai diversifikuojasi, įsigydama pagrindinei veiklai artimas ir pelningas įmones ir išlieka Baltijos šalių agroverslo lyderiu,“ – sako AB „Linas Agro Group“ finansų direktorius Tomas Tumėnas.
Pirkimo signalas @0.728.

 


4 pav. Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros skirstymo bendrovė LESTO pirmąjį 2014 metų pusmetį toliau didino veiklos efektyvumą bei investicijas į skirstomojo tinklo modernizavimą. Per šešis šių metų mėnesius prie tinklo prijungta 11,8 tūkst. naujų vartotojų objektų– tai 37 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laiku. Tam įtakos turėjo šalies ūkio plėtra.
LESTO grupė šiemet sausį-birželį uždirbo 250 mln. litų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – tai 4,2 proc. daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį. EBITDA marža palyginamuoju laiku padidėjo 2,22 proc. punkto iki 21,87 procento. Pirmąjį pusmetį LESTO grupės konsoliduotas grynasis pelnas siekė 53,4 mln. litų – 2,3 karto daugiau nei 2013 metų sausį-birželį, kai jis siekė 22,8 mln. litų. Didžiausią įtaką grynojo pelno augimui turėjo elektros energijos įsigijimo ir susijusių paslaugų sąnaudų sumažėjimas – jos minėtu laiku siekė 740,1 mln. litų ir buvo 12,3 proc. mažesnės nei 2013 metų pirmąjį pusmetį.
„Nuoseklūs veiklos efektyvumo didinimo žingsniai ir pasverti strateginiai sprendimai toliau gerina LESTO veiklos rodiklius. Ambicingų finansinių veiklos rezultatų siekiame, atsižvelgdami į sukuriamą pridėtinę vertę savo klientams. Tai darome didindami investicijas į tinklo modernizavimą, tobulindami naujų vartotojų prijungimo procesus ir plėtodami nuotolinius aptarnavimo kanalus. Pirmasis šių metų pusmetis ypatingas ir tuo, kad buvo patvirtinta 2014-2020 metų LESTO veiklos strategija, kurioje sau išsikėlėme konkrečius ilgalaikius tikslus, tarp jų - įmonės vertės didinimas“, - sako Aidas Ignatavičius, LESTO generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
LESTO įmonių grupės pajamos 2014 metų pirmąjį pusmetį siekė 1,143 mlrd. litų ir buvo 6,3 proc. mažesnės nei pernai tuo pat metu. Pajamos sumažėjo dėl mažesnės nei 2013 metais galutinės elektros energijos kainos vartotojams. Persiųstos elektros energijos kiekis palyginamuoju laiku padidėjo 0,5 proc. iki 4,2 mlrd. kWh. Pirmąjį šių metų pusmetį 32 proc. LESTO persiunčiamos elektros energijos kiekio suvartojo gyventojai. Pramonės objektai ir paslaugų įstaigos suvartojo atitinkamai 28 proc. ir 11 proc. elektros energijos, kiti objektai – 29 procentus.
Per šešis šių metų mėnesius LESTO į tinklo plėtrą ir palaikymą investavo 120 mln. litų – tai 6 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laiku. Palyginti su 2013 m. tuo pat metu, šiemet investicijos labiausiai padidėjo (36,9 proc.) į 0,4-10 kV elektros tinklų rekonstravimą, siekiant užtikrinti didesnį tinklo patikimumą bei saugumą.
Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI), įskaitant stichinių reiškinių („force majeure“ ) įtaką, 2014 m. sausį-birželį vienam vartotojui siekė 76,57 minutės, kai pernai tuo pat metu ji buvo 50,41 minutės. Šis rodiklis išaugo dėl nepalankių oro sąlygų pavasarį – 78,4 proc. skirstomųjų tinklų sudaro oro linijos, todėl elektros energijos tiekimo patikimumas tebėra labai priklausomas nuo oro sąlygų. Be stichinių reiškinių poveikio, SAIDI rodiklis sumažėjo ir siekė 32,16 min. (2013 m. pirmąjį pusmetį – 32,58 min.).
Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI), įskaitant „force majeure“ poveikį, 2014 m. pirmąjį pusmetį siekė 0,63 karto, kai pernai jis buvo 0,58 karto. Be stichinių reiškinių poveikio, SAIFI rodiklis palyginamuoju laiku šiek tiek sumažėjo ir siekė 0,42 karto.
Pozicijoje suveikė pildymosi signalas.

 


5 pav. Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti elektros energijos gamybos ir prekybos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ 2014 m. pirmąjį pusmetį mažėjusias gamybos apimtis kompensavo sėkminga veikla laisvojoje rinkoje ir, kartu su dukterinėmis įmonėmis, uždirbo 121,9 mln. litų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA).
Pirmasis 2014 m. pusmetis elektros energijos rinkoje buvo ramus: elektros energijos poreikį pastebimai mažino gerokai aukštesnė už vidutinę sausio–balandžio oro temperatūra, nebūta ir didesnių elektros energijos pralaidumų iš kitų šalių ribojimų, tad kainos biržoje išliko gana žemos. Gegužės mėnesio temperatūrai svyruojant apie šiam mėnesiui įprastą ribą, kainos biržoje, kaip įprasta šiltuoju metų laiku, ėmė kiek kilti, tačiau išliko palyginti stabilios. Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos kainų zonoje 2014 m. sausį–birželį buvo vos 0,8 proc. didesnė nei 2013 m. sausio–birželio mėnesiais ir siekė 159,8 Lt/MWh. Palyginimui, 2013 m. rugsėjį ir spalį, kai importo galimybės buvo smarkiai apribotos, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje buvo didesnė 36 proc.
Atsižvelgiant į tokią situaciją rinkoje, pirmaisiais šių metų mėnesiais, priešingai nei 2013 m., kai kovo mėnesį smarkiai atšalo, Elektrėnų komplekso blokų įjungti neprireikė. Tad, laikantis su perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ suderinto plano, elektra kombinuoto ciklo bloku pradėta gaminti tik balandžio pradžioje, ir iki birželio pabaigos jos pagaminta 40 proc. mažiau nei per pirmąjį praėjusių metų pusmetį. Be to, dėl sauso pavasario penktadaliu mažėjo ir Kauno HE gamyba. Mažesnės pirmojo pusmečio elektrinių gamybos apimtys – viena iš priežasčių, dėl kurių „Lietuvos energijos gamybos“ įmonių grupės (toliau – Grupė) pajamos sumažėjo nuo 498 mln. litų 2013 m. pirmąjį pusmetį iki 367,7 mln. litų atitinkamu laikotarpiu šiemet (26 proc. mažiau).
Kita pajamų mažėjimo priežastis – sumažėjęs Grupės elektros energijos pardavimų kiekis. Per 2014 m. sausį–birželį vidaus rinkai Grupė pardavė 0,926 TWh elektros energijos – tai 45 proc. mažiau negu per tą patį 2013 m. laikotarpį, kai buvo parduota 1,689 TWh. Pagrindinė tokį sumažėjimą lėmusi priežastis yra tai, kad nuo 2014 m. pradžios nebebuvo sudaromi dvišaliai kontraktai skirstomojo tinklo opera¬toriaus LESTO poreikio užtikrinimui. Tuo metu Grupės pardavimai laisvojoje rinkoje per 2014 m. pirmąjį pusmetį didėjo.
„Lietuvos energijos gamyba“ pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pardavimus laisvojoje rinkoje padidino daugiau nei trečdaliu. Sėkminga prekybinė veikla, išnaudotos galimybės palankiai įsigyti ir parduoti elektros energiją padėjo kompensuoti dėl rinkos ir gamtos sąlygų sumažėjusią elektros energijos gamybą bendrovės valdomose elektrinėse ir pirmąjį pusmetį pasiekti gerų rezultatų“, – komentuoja „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Juozas Bartlingas.
2014 m. pirmojo pusmečio Grupės EBITDA marža buvo 33,2 proc. Palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, EBITDA marža padidėjo 5,9 procentinio punkto (nuo 27,3 proc.). Visgi dėl mažėjusių elektros energijos gamybos ir prekybos apimčių absoliučiu dydžiu EBITDA mažėjo nuo 135,7 mln. litų iki 121,9 mln. litų. Grynasis Grupės pelningumas padidėjo 9,5 procentinio punkto: 2013 m. pirmojo pusmečio grynojo pelningumo rodiklis siekė 11 proc., šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 20,5 proc. Grupė 2014 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 75,5 mln. litų grynojo pelno arba 37 proc. daugiau negu 2013 m. tuo pačiu metu, kai grynasis pelnas siekė 55,2 mln. litų. Pelno rodiklius didino ir palanki situacija apyvartinių taršos leidimų (ATL) rinkoje (nuo metų pradžios ATL pabrango nuo 16,95 Lt/vnt. iki 20,06 Lt/vnt), todėl didėjo bendrovės turimų ATL vertė.
Pasak J. Bartlingo, tokie rezultatai – puikus atspirties taškas įgyvendinant pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje patvirtintą „Lietuvos energijos gamybos“ veiklos strategiją 2014–2020 metams. Strategijoje numatyta didinti bendrovės vertę, užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą klientams, didinti veiklos efektyvumą, formuoti vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą.
„Visų bendrovės darbuotojų veikla per pirmąjį šių metų pusmetį rodo, kad užsibrėžtų tikslų tikrai galime pasiekti: per šį laikotarpį smarkiai į priekį pasistūmėjo naujų šilumos energijos gamybos pajėgumų Elektrėnuose statyba, buvo numatytas opti¬malus Elektrėnų komplekso veiklos scenarijus. Šilumą iš biokuro gaminti pradėsime jau šių metų pabaigoje, o Elektrėnų komplekso konkurencingumas ir efektyvumas didės atsisakant perteklinių pajėgumų ir elektrą po jungčių atsiradimo gaminant moderniu kombinuoto ciklo bloku bei 7 ir 8 rezervinės elektrinės blokais“, – sako bendrovės vadovas.

 


6 pav. „City Service“ skelbia neaudituotą 2014 metų šešių mėnesių tarpinę konsoliduotą finansinę atskaitomybę, parengtą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, ir 2014 metų šešių mėnesių tarpinį konsoliduotą pranešimą.
„City Service“ grupės tęstinės veiklos konsoliduotos pajamos per šešis šių metų mėnesius sudarė 335,1 mln. litų. Lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, pajamos padidėjo 31,1 proc. 2013-aisiais per pirmus šešis mėnesius „City Service“ tęstinės veiklos pajamos sudarė 255,6 mln. litų.
Laikotarpio tęstinės veiklos EBITDA sudarė 23,1 mln. litų, 14 proc. daugiau palyginus su 20,3 mln. litų tęstinės veiklos rezultatu 2013 metais. Laikotarpio tęstinės veiklos grynasis pelnas sudarė 13,6 mln. litų ir padidėjo 49 proc., lyginant su 2013 metais, kai šešių mėnesių tęstinės veiklos pelnas siekė 9,1 mln. litų.
„Aktyvūs veiksmai pardavimų srityje ir veiklos efektyvumo didėjimas praeitą pusmetį gerino Grupės rezultatus visose rinkose. Svarbiausiu uždaviniu artimiausioje ateityje bus Grupės įmonių Ispanijoje veiklos reorganizavimas, efektyvumo didinimas ir pritaikymas prie Grupės standartų“, - sakė „City Service“ generalinis direktorius Jonas Janukėnas.
Pozicijoje suveikė dieninis pirkimo signalas. Savaitinis pirkimo signalas @1.82.

 


7 pav. Per 2014 m. I pusmetį AB GUBERNIJA patyrė neaudituotą 604,43 tūkst. litų (175,06 tūkst. EUR) nuostolį. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu Bendrovė patyrė 712,51 tūkst. litų (206,36 tūkst. EUR) nuostolį. Nuostolis per ataskaitinį laikotarpį patirtas dėl sumažėjusių eksporto apimčių.

 


8 pav. Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB “Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per pirmus šešis 2014 m. mėnesius buvo 467,8 mln. litų (135,5 mln. EUR), arba 17% didesnės nei prieš metus (2013 m. šešių mėnesių pardavimų pajamos siekė 399,1 mln. litų, arba 115,6 mln. EUR). Pardavimų apimtys eksporto rinkose padidėjo 21%, o vietos rinkoje augimas sudarė 13%.
Bendrovės pirmųjų šešių mėnesių EBITDA sudarė 20,7 mln. litų (6,0 mln. EUR) ir buvo 20,8% mažesnis lyginant su 2013 metais, kai EBITDA siekė 26,2 mln. litų (7,6 mln. EUR).
Per 2014 m. pirmus šešis mėnesius bendrovė uždirbo 3,6 mln. litų (1,1 mln. EUR) grynojo pelno arba 63% mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Per 2013 m. pirmus šešis mėn. buvo uždirbta 9,9 mln. litų (2,9 mln. EUR) grynojo pelno.
Pozicijoje testuojamas palaikymas ties 1.65.

 


9 pav. AB „Snaigė“ per pirmąjį 2014 metų pusmetį pasiekė 3,3 mln. Lt EBITDA. Bendrovės apyvarta dėl dramatiškų įvykių Ukrainoje siekė 74,4 mln. Lt (neaudituotais konsoliduotais duomenimis). Apyvartos mažėjimas sudarė 18 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais.
Pasak AB „Snaigė“ generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos prastesnį rezultatą nulėmė ženkliai sumažėję pardavimai Ukrainos rinkoje. „Ukraina yra viena didžiausių ir pelningiausių mūsų rinkų, - teigė G. Čeika. „Praradimus, patirtus Ukrainoje kompensuoti kitose rinkose pirmąjį pusmetį pavyko tik iš dalies.“
AB „Snaigė“ pastangos išlaikyti stabilius pardavimus daugiau parduodant kitose rinkose buvo vaisingos: Portugalijoje bendrovės pardavimai augo beveik tris kartus, Vidurinėje Azijoje - 71 proc. Lenkijoje – 52 proc. Vokietijoje 6 proc. palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Bendrovės vadovą ypač džiugina pardavimų augimas Lietuvos rinkoje. „Per pirmąjį šių metų pusmetį AB „Snaigės“ pardavimai išaugo net 74 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais,“ – teigia G.Čeika. „Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau lietuvių renkasi lietuvišką šaldytuvą.“
Pirmąjį pusmetį bendrovė pristatė naująjį savo gaminį – A+++ energijos suvartojimo klasės šaldytuvą. Tai taupiausios klasės šaldytuvas, sunaudojantis itin mažai elektros energijos.
Nepaisant sumažėjusių pardavimų strateginėje rinkoje, AB „Snaigė“ dirbo pelningai – i šių metų pusmetį gavo 24 tūkst. Lt konsoliduoto neaudituoto pelno.

 


10 pav. AB „Vilniaus degtinė“ 2014 m. sausio–birželio mėn. pardavimo pajamos, palyginus su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 14,9 procentais. 2014 m. sausio–birželio mėn. pardavimo pajamos sudarė 29 164 tūkst. Lt (8 446 tūkst. EUR), 2013 m. sausio–birželio mėn. 25 382 tūkst. Lt (7 351 tūkst. EUR).
Pagamintų alkoholinių gėrimų pardavimo pajamos padidėjo 27,9 procentais arba 5 480 tūkst. Lt (1 587 tūkst. EUR) per 2014 m. sausio–birželio mėn., palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
Pagamintų alkoholinių gėrimų pardavimo pajamos į Europos Sąjungos šalis padidėjo 22,3 procentais, į trečiąsias šalis padidėjo 4,2 kartus per 2014 m. sausio–birželio mėn., palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. 2014 m. prekinio ženklo „Shotka vodka“ produktai eksportuoti į 16 šalių, o brendžio „Renaissance“ į 13.
2014 m. pirmąjį pusmetį įmonė pagamino 57 naujus produktus, skirtus vidaus ir užsienio rinkoms. Iš jų 24 pagaminti pagal specialius klientų užsakymus, kaip privačios etiketės.
Vidaus rinkoje įmonė susitelkė į savo pagrindinių prekinių ženklų palaikymą. Sausio mėnesį rinkai pasiūlyti limituoto kiekio produktai „Bajorų senovinis butelaitis“ ir „Gedimino plieninė“ degtinė. Bajorų prekinis ženklas išplėstas į trauktinių kategoriją, brendis „Renaissance“ pasipildė nauju skoniniu gėrimu „Renaissance Fleur“. Gegužės mėnesį su reklaminės kampanijos palaikymu atnaujintos Sobieski produktų pakuotės. Siekdama išplėsti degtinės vartotojų rinką, birželio mėnesį įmonė pristatė visiškai naujo tipo degtinę - „Gedimino salyklinė“. Ši degtinė iš kitų išsiskiria tuo, jog ji yra skirta ne tik degtinės, bet ir viskio žinovams.
2014 m. sausio–birželio mėn. pelnas iki mokesčių siekė 831 tūkst. Lt (241 tūkst. EUR), 2013 m. atitinkamu laikotarpiu pelnas iki mokesčių sudarė 145 tūkst. Lt (42 tūkst. EUR).
2014 m. sausio–birželio mėn. EBITDA siekė 2 697 tūkst. Lt (781 tūkst. EUR), 2013 m. sausio–birželio mėn. EBITDA sudarė 2 215 tūkst. Lt (642 tūkst. EUR).

 


11 pav. AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduotos neaudituotos 2014 m. šešių mėnesių pajamos buvo 192 mln. LTL (55,7 mln. EUR), arba 22% didesnės negu per tą patį laikotarpį 2013 m.
2014 m. pirmojo pusmečio EBITDA – 8,5 mln.LTL (2,5 million EUR), 2013 m. šešių mėnesių EBITDA - 6,4 mln.LTL (1,8 mln.EUR).
2014 m. pirmojo pusmečio konsoliduotas pelnas – 3,8 mln.LTL (1,1 mln.EUR), per 2013 m. šešis mėnesius įmonių grupė uždirbo 1,8 mln.LTL (0,5 mln.EUR).
AB Vilkyškių pieninės 2014 m. šešių mėnesių tarpinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys bei veiklos rezultatų pristatymas pateikti prieduose.

 


12 pav. 2014 metų 6 mėnesių AB „Invalda LT“ įmonių grupės neaudituoti rezultatai:
- AB „Invalda LT“ akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 18,8 mln. litų (5,4 mln. eurų), 2013 metų pirmąjį pusmetį siekė 92,2 mln. litų (26,7 mln. eurų).
- visas konsoliduotas grynasis pelnas siekia 18,8 mln. litų (5,4 mln. eurų), 2013 metų pirmąjį pusmetį siekė 93,2 mln. litų (27 mln. eurų).
Pačios AB „Invalda LT“ 2014 m. 6 mėnesių pelnas sudaro 75,5 mln. litų (21,9 mln. eurų), 2013 metų pirmąjį pusmetį AB „Invalda LT” pelnas sudarė – 69,5 mln. litų. (20,1 mln. eurų)
Papildoma informacija:
„Invaldos LT“ grynųjų aktyvų vertė 2014 metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 158,5 mln. litų, (45,9 mln. eurų) arba 13,36 lito (3,87 euro) akcijai.
Po 2014 metų antrąjį ketvirtį įvykusio atskyrimo „Invalda LT“ pristatoma kaip investicinis subjektas (pagal 10-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą).
„Tai reiškia, kad visas „Invaldos LT“ turtas vertinamas tikrąja verte, o konsoliduojamas tik pagrindinis valdymo verslas“, - sakė „Invaldos LT“ vyriausiasis finansininkas Raimondas Rajeckas.
2014 metų birželio pabaigoje investicija į pagrindinį turto valdymo verslą (licencijos siekiančią „Invalda LT Investments“ ) siekė 1,4 mln. litų (0,4 mln. eurų).
Pusmečio pabaigoje „Invalda LT“ turėjo 41,2 mln. litų (11,9 mln. eurų) grynųjų pinigų bei jų ekvivalentų.
Investicija į 12,42 proc. „INVL Baltic Real Estate” biržos kaina buvo vertinama 5,7 mln. litų (1,65 mln. eurų), o valdomas 12,42 proc. „INVL Technology” akcijų paketas – 2,3 mln. litų (0,7 mln. eurų).
Paskolos „INVL Baltic Real Estate“ ir „INVL Technology“ grupės įmonėms sudarė 25,9 mln. litų (7,5 mln. eurų).
2014 metų birželio pabaigoje „Invaldos LT“ investicija į „Litagrą“ buvo vertinama 51,6 mln. litų (14,9 mln. eurų). Akcijos įvertintos pagal 2014 metų gegužę užbaigtą sandorį, kurio metu „Invalda LT“ pasididino valdomą „Litagros“ akcijų paketą iki 36,9 proc.
Investicija į pastatų priežiūros sektoriaus įmones „Inservis”, „Priemiestis”, „Jurita” bei „Naujosios Vilnios turgavietė“ birželio pabaigoje buvo vertinama 9,1 mln. litų (2,6 mln. eurų). Akcijos vertintos pagal kitos analogiška veikla NASDAQ OMX Vilnius biržoje listinguojamos bendrovės EBITDA daugiklį.
Kitos investicijos sudarė 6,5 mln. litų (1,9 mln. eurų), iš jų į listinguojamas akcijas – 4,4 mln. litų (1,3 mln. eurų).
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 2014 metų birželio pabaigoje sudarė 7,1 mln. litų (2,1 mln. eurų).
Atskiros bendrovės „Invalda LT“ pirmojo pusmečio pelnas sudarė 75,5 mln. litų (21,9 mln. eurų), o konsoliduotas pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams - 18,8 mln. litų (5,4 mln. eurų).
2014 metų balandžio pabaigoje užbaigtas „Invaldos LT“ atskyrimas, po kurio veiklą pradėjo naujos bendrovės „INVL Baltic Farmland“, „INVL Baltic Real Estate“ bei „INVL Technology“, kurių akcijos listinguojamos NASDAQ OMX Vilnius biržoje.

 


13 pav. AB „Utenos trikotažas“ grupė per 2014 m. I pusmetį uždirbo 1,2 mln. Lt (0,4 mln. EUR) veiklos pelno, kai per 2013 m. tą patį laikotarpį patirta 0,8 mln. Lt (0,2 mln. EUR) veiklos nuostolio. AB „Utenos trikotažas“ per 2014 m. I pusmetį uždirbo 0,2 mln. Lt (0,1 mln. EUR) veiklos pelno, kai per 2013 m. buvo patirta 1,5 mln. Lt (0,4 mln. EUR) veiklos nuostolio.
„Pelningumo didinimas yra viena svarbiausių bendrovės užduočių. Pakeitę strategiją sąmoningai atsisakėme dalies užsakymų, kad galėtume orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą. Tai, kad per pirmąjį pusmetį grupė uždirbo daugiau veiklos pelno nei per 6 pirmuosius praėjusių metų mėnesius, rodo, jog esame teisingame kelyje“, - sako AB „Utenos trikotažas“ generalinis direktorius Gintautas Bareika.
Finansinėje veikloje apskaitytas Ukrainos valiutos kurso (UAH) nuvertėjimo nuostolis dėl politinės situacijos Ukrainoje iš esmės neturėjo įtakos nei grupės, nei bendrovės pinigų srautams, tačiau per 2014 metų I pusmetį konsoliduotus grupės rezultatus pablogino 6,4 mln. Lt (1,8 mln. EUR), kai tuo tarpu 2013 m. analogišku laikotarpiu Ukrainos valiutos kurso (UAH) pokytis buvo teigiamas ir lygus 0,1 mln. Lt (0,04 mln. EUR).
Tai pagrinde ir lėmė, jog per 2014 metų I pusmetį AB ,,Utenos trikotažas“ grupė patyrė 6,4 mln. Lt (1,9 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių, kai per 2013 metų I pusmetį patirta 1,9 mln. Lt (0,6 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių. Per 2014 m. I pusmetį AB ,,Utenos trikotažas“ patyrė 1,0 mln. Lt (0,3 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių, kai per 2013 metų I pusmetį patirta 2,6 mln. Lt (0,8 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių.

 


14 pav. Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (toliau – Bendrovė) neaudituotas 2014 m. 6 mėn. grynasis pelnas siekia 12,7 mln. Lt (3,7 mln. EUR) arba 40,7 proc. mažiau, lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu – 21,4 mln. Lt (6,2 mln. EUR).
Pardavimo pajamos per 2014 m. pirmus 6 mėn. siekia 57,8 mln. Lt (16,7 mln. EUR) arba 19,8 proc. mažiau, lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu – 72,1 mln. Lt (20,9 mln. EUR).
2014 m. šešių mėn. mažesnius grynojo pelno rodiklius lėmė tai, kad Bendrovės pagrindinis klientas AB „Orlen Lietuva“ dėl sumažėjusių naftos produktų perdirbimo pelningumo maržų sumažino naftos produktų perdirbimą ir atitinkamai krovą terminale.
Pateikiame 2014 m. 6 mėn. sutrumpintas neaudituotas tarpines finansines ataskaitas, tarpinį pranešimą ir finansinių rezultatų pristatymą.

 


15 pav. „Lietuvos dujos“ 2014 m. I pusmečio audituoti veiklos rezultatai parengti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus:
2014 m. I pusmečio pardavimo pajamos – 699,0 mln. Lt (202,4 mln. EUR). 2013 m. I pusmečio tęsiamos veiklos pardavimo pajamos – 870,8 mln. Lt (252,2 mln. EUR).
2014 m. I pusmečio pelnas prieš apmokestinimą – 149,8 mln. Lt (43,4 mln. EUR). 2013 m. I pusmečio tęsiamos veiklos pelnas prieš apmokestinimą – 43,0 mln. Lt (12,5 mln. EUR).
2014 m. I pusmečio grynasis pelnas – 126,2 mln. Lt (36,5 mln. EUR). 2013 m. I pusmečio grynasis pelnas: grynasis pelnas iš viso – 49,0 mln. Lt (14,2 mln. EUR), tęsiamos veiklos grynasis pelnas – 38,0 mln. Lt (11,0 mln. EUR), nutrauktos (perdavimo) veiklos grynasis pelnas – 11,0 mln. Lt (3,2 mln. EUR).

 


16 pav. INVL Baltic Farmland pozicijoje suveikė pirkimo signalas.

 


17 pav. Dieninis Baltikos pildymosi signalas @0.484.

Ramaus savaitgalio!


Apžvalgą parengė: Nojus.

 

Taip pat skaitykite

Vakar dienos JAV akcijų biržos sesija privertė sunerimti

Kokiomis nuotaikomis rinkos gyvens šią savaitę?

Kodėl dabar krenta aukso kaina?

Eilinė prognozė – rimtos korekcijos sulauksime jau greitai. Ar išsipildys?

2017-03-22 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-20 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-08 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-06 | Spekuliantai.lt apžvalgos

Komentarai



2018 11 01 15:01     #40997
 Excellent and very exciting site. Love to watch. Keep Rocking.http://www.successallabout.com

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2022 UAB All Media Digital