Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

2013 m. Vasario 28 d. Biržos apžvalga

2013 m. Vasario 28 d. Biržos apžvalga 2013 m. Vasario 28 d. Biržos apžvalga

 

Priiminėjant rezultatų skelbimus, investuotojai Vilniuje pardavinėjo akcijas. Kiti indeksai žaliavo. Prekiavome aktyviai. Optimizmas laikosi Vakarų ir Rytų rinkose. Tikėsimės, kad išsilaikys iki savaitės pabaigos.

 

 

 

 

 


1 pav. 2013 m. vasario 27 d. AB „Linas“ valdyba patvirtino auditorių netikrintas AB „Linas“ 2012 metų dvylikos mėnesių konsoliduotas tarpines finansines ataskaitas, parengtas pagal ES priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
AB „Linas“ 2012 metų pardavimo pajamos sudarė 38,87 mln. litų (11,26 mln. eurų). 2011 metų pardavimo pajamos buvo 33,06 mln. litų (9,57 mln. eurų). Faktinės 2012 metų pardavimo pajamos, palyginus su 2011 metų pajamomis yra 5,81 mln. litų (1,68 mln. eurų) arba 17,57 % didesnės.
AB „Linas“ įmonių grupės 2012 metų pardavimo pajamos sudarė 39,62 mln. litų (11,47 mln. eurų). 2011 metų pardavimo pajamos buvo 33,75 mln. litų (9,77 mln. eurų). Faktinės 2012 metų pardavimo pajamos, palyginus su 2011 metų pajamomis yra 5,87 mln. litų ( 1,70 mln. eurų) arba 17,39 % didesnės.
AB „Linas“ 2012 metų pelnas prieš apmokestinimą –2,60 mln. litų (0,75 mln. eurų), kai 2011 metų pelnas prieš apmokestinimą sudarė 1,29 mln. litų (0,37 mln. eurų).
AB „Linas“ įmonių grupės 2012 metų pelnas prieš apmokestinimą – 3,01 mln. litų (0,87 mln. eurų), kai 2011 metų pelnas prieš apmokestinimą sudarė 1,60 mln. litų (0,46 mln. eurų).
AB „Linas“ įmonių grupės eksporto apimtys 2012 metais sudarė 86 % produkcijos pardavimų, kai 2011 metais buvo eksportuota 88 % produkcijos.
2013 metais AB „Linas“ įmonių grupė planuoja ir toliau plėsti eksporto apimtis, pritaikyti savo gaminamai produkcijai naujų technologijų pasiekimus, išlaikyti pasiektą pardavimų pelningumą, įsigyjant pigesnių žaliavų bei optimizuojant veiklos sąnaudas, tame tarpe ir išsinuomojant kitas patalpas savo veiklai vystyti.
Pateikiame AB "Linas" atsakingų asmenų patvirtinimą ir 2012 metų dvylikos mėnesių tarpines konsoliduotas neaudituotas finansines ataskaitas.

 


2 pav. AB "Klaipėdos baldai" neaudituotas 2012 m. veiklos rezultatas:
Pardavimai 2012 metais sudarė 186 578 tūkst. Lt (54 037 tūkst. EUR). 2011 metų pardavimai buvo - 188 672 tūkst. Lt (54 643 tūkst. EUR).
Pelnas iki apmokestinimo 2012 metais buvo 5 708 tūkst. Lt (1 653 tūkst. EUR). 2011 m. pelnas iki apmokestinimo sudarė 6 167 tūkst. Lt (1 786 tūkst. EUR).

 


3 pav. AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduotos neaudituotos 2012 metų pajamos buvo 295,7 mln. LTL (85,6 mln. EUR), arba 2% didesnės 2011 metais. Konsoliduotas 2012 metų pelnas – 7,7 mln.LTL (2,2 mln.EUR), per 2011 metus įmonių grupė uždirbo 10,6 mln.LTL (3,1 mln.EUR).
Rinka teigiamai įvertino rezultatus.

 


4 pav. „Aprangos“ grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą per 2012 m. dvyliką mėnesių sudarė 44,0 mln. Lt (12,7 mln. eurų), kai 2011 m. atitinkamu laikotarpiu „Aprangos“ grupė uždirbo 29,7 mln. Lt (8,6 mln. eurų) konsoliduoto pelno prieš apmokestinimą (augimas – 48,0%). Grupės neaudituotas konsoliduotas 2012 m. ketvirto ketvirčio pelnas prieš apmokestinimą sudarė 12,5 mln. Lt (3,6 mln. eurų), kai 2011 m. ketvirtą ketvirtį pelnas siekė 12,0 mln. Lt (3,5 mln. eurų), t.y. per metus išaugo 4,7%.
„Aprangos“ grupės EBITDA per 2012 m. dvyliką mėnesių sudarė 61,4 mln. Lt (17,8 mln. eurų) ir, lyginant su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, išaugo 29,0%. 2012 m. ketvirto ketvirčio EBITDA sudarė 17,2 mln. Lt (5,0 mln. eurų), t.y. išaugo 4,9%, lyginant su 2011 m. ketvirtu ketvirčiu.
Pozicijoje suveikė pildymosi signalas ir išprovokavo meškas.

 


5 pav. „Litgrid“ grupės 2012 m. pajamos buvo 508,4 mln. litų arba 17 proc. didesnės nei 2011 m. pajamos. Pajamos už elektros energijos perdavimą sudarė 43 proc. visų grupės pajamų.
2012 m. „Litgrid“ grupės pelnas prieš mokesčius siekė 31 mln. litų. Per 2011 m. buvo patirtas 19,7 mln. litų nuostolis. 2012 m. „Litgrid“ grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 155,3 mln. litų, EBITDA marža buvo 30,5 proc.
Per 2012 m. elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ investicijos siekė 140,3 mln. litų. Didžioji investicijų dalis – 69 proc. skirta šalies perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai, 31 proc. investicijų skirta strateginių energetikos projektų įgyvendinimui.
„Litgrid“ įgyvendina strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus – tarptautines elektros jungtis „NordBalt“ (Lietuva-Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva-Lenkija), atsako už visavertę šalies elektros energetikos sistemos integraciją į kontinentinės Europos tinklus ir bendrą Europos elektros rinką.
„Litgrid“ grupę sudaro elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“, energijos išteklių rinką organizuojanti UAB „Baltpool“ ir elektros įrenginių techninę priežiūrą atliekanti UAB „Tetas“.

 


6 pav. Lietuvos energijos įmonių grupės grynasis pelnas 2012 m. siekė 36 mln. Lt ir buvo 18 kartų didesnis nei 2011 m., kuomet buvo 2 mln. Lt. Grupės pajamos, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 14 mln. Lt ir sudarė 1 444 mln. Lt (2011 m. – 1 430 mln. Lt), o sąnaudos sumažėjo 27 mln. Lt iki 1 389 mln. Lt.
„Lietuvos energijos“ pelno didėjimas pirmiausia sietinas su sėkminga komercine veikla laisvoje rinkoje ir efektyviu veiklos valdymu, padėjusiu sumažinti reguliuojamos veiklos nuostolius. Nors konkurencija laisvoje rinkoje smarkiai didėjo, Grupės įmonių pardavimai joje paaugo daugiau nei penktadaliu, o tai kompensavo sumažėjusius pardavimus „Lesto“, – sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Grupės pelnas iš komercinės veiklos 2012 m. siekė 58 mln. Lt prieš mokesčius, nuostolis iš reguliuojamos veiklos prieš mokesčius – 13 mln. Lt.
2012 m., palyginti su 2011 m., Grupės EBITDA padvigubėjo ir sudarė 137 mln. Lt. Du kartus pagerėjus pelningumo rodikliams, EBITDA marža pasiekė 9,5 proc.
Elektrėnai užtikrino elektros tiekimo saugumą
Bendra 2012 m. elektros rinkų tendencija – kainų mažėjimas. Tai ypač lėmė „Nord Pool Spot“ (NPS) Estijos bei Suomijos kainų zonose besiformavusios kainos.
NPS Suomijos kainų zonoje vidutinė elektros kaina 2012 m. siekė tik 126,98 Lt/MWh ir buvo 26 proc. mažesnė nei 2011 m. NPS Estijos kainų zonoje praėjusiais metais kaina siekė 135,53 Lt/MWh ir, palyginti su 2011 m. vidutine kaina, buvo beveik 10 proc. žemesnė.
Tuo metu Lietuvos elektros biržoje šiuo laikotarpiu kainos buvo gana stabilios (vidutinė elektros kaina buvo 1 proc. mažesnė nei 2011 m ir siekė 154,21 Lt/MWh). Nuo 2012 m. birželio 18 d. Lietuvos biržos administratoriumi tapus NPS, Lietuvos ir Latvijos įmonės prekiauja nebe Estijos biržoje, bet Estijos ir Latvijos energetinių sistemų pjūvio taške ELE. 2012 m. birželio–gruodžio mėnesiais NPS ELE zonoje vidutinė kaina siekė 144,05 Lt/MWh.
Vis dėlto, pasak D. Misiūno, nors kainos ir mažėjo, netikėtų jų šuolių 2012 m. vis tiek nebuvo išvengta. Užtikrinti tiekimo saugumą ir suvaldyti kainų svyravimus tokiais atvejais leido patikimas „Lietuvos energijai“ priklausančių elektrinių, ypač rezervinės elektrinės Elektrėnuose, darbas.
Pavyzdžiui, tiek 2010 m., tiek 2011 m. sausio–vasario rekordus sumušė dėl žymaus atšalimo ir padidėjusio elektros energijos poreikio 2012 m. vasario pirmąją dekadą iki 348,72 Lt/MWh pašokusi kaina Lietuvos biržoje. Vėliau Elektrėnuose daugiau nei įprasta gaminta vasaros pabaigoje, kuomet rugpjūčio 20 d. kaina Lietuvos elektros biržoje tapo aukščiausia per visus biržos veikimo metus ir pasiekė 692,60 Lt/MWh. Tokį kainos šuolį, perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, lėmė neplanuotas perdavimo linijos Rusijoje, turinčios reikšmingos įtakos elektros energijos importo galimybėms į Lietuvą ir Latviją, atjungimas.
Pagaminta daugiau elektros
Iš viso 2012 m. „Lietuvos energijos“ valdomos elektrinės pagamino 2,21 TWh elektros energijos arba 9 proc. daugiau nei 2011 m. Visas elektros energijos poreikis Lietuvoje šiuo laikotarpiu stipriai nesikeitė ir siekė 10,6 TWh.

Elektrėnuose 2012 m. pagaminta 1,42 TWh remtinos gamybos elektros energijos arba 29 proc. daugiau elektros energijos negu 2011 m. Tuo metu gamyba kitose bendrovei priklausančiose elektrinėse šiuo laikotarpiu mažėjo.
Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės gamyba, palyginti su 2011 m., sumažėjo 12 proc. Elektros gamybos apimtys Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE) minimu laikotarpiu krito 20 proc., nes vidutinis debitas Nemuno upėje buvo gerokai mažesnis už vidutinį daugiametį.
Daugiau parduota laisvoje rinkoje
Grupė sėkmingai išnaudojo 2012 m. sausio 1 d. pasibaigusio dar vieno elektros rinkos atvėrimo etapo galimybes, kai vartotojai, kurių leistinoji galia viršija 30 kW, galėjo rinktis nepriklausomus tiekėjus. Laisvoje rinkoje parduotos elektros energijos kiekis 2012 m., palyginti su 2011 m., padidėjo 19 proc. – iki 2,45 TWh. Tuo metu elektros energijos pardavimai „Lesto“, sumažėjo 16 proc. dėl vis didėjančio nepriklausomus elektros energijos tiekėjus pasirinkusių vartotojų skaičiaus. Grupei priklausanti įmonė „Energijos tiekimas“ aptarnavo daugiausiai, t. y. apie 35-40 proc., laisvos rinkos vartotojų.
Per 2012 m. taip pat išaugo Kauno HE pagamintos „Žalios lietuviškos energijos“ vartotojų skaičius. „Energijos tiekimas“ elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių, tiekė dešimčiai juridinių ir vienam fiziniam asmeniui, kurie kartu sunaudojo apie 20 proc. Kauno HE pagamintos „žalios“ elektros energijos kiekio.
Baigtas didžiausias investicinis projektas
2012 m. „Lietuvos energija“ laiku ir numatyto biudžeto rėmuose baigė kombinuoto ciklo bloko statybos Elektrėnuose projektą. Statybos truko daugiau nei trejus metus, bendra projekto vertė siekė 1,3 mlrd. Lt. Planuojama, kad 30 proc. mažiau gamtinių dujų nei senieji elektrinės blokai sunaudojantis blokas 2013 m. gamins didžiąją dalį Elektrėnuose pagaminamos elektros energijos. Dėl didesnio naujojo bloko efektyvumo ir sumažintos gamybos kvotos, 2013 m. bus sutaupyta daugiau viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų.
Grupės investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą 2012 m. siekė 181 mln. Lt (2011 m. buvo 271 mln. Lt). Abiem laikotarpiais pagrindinę dalį investicijų sudarė investicijos į kombinuoto ciklo bloko projektą.
Pozicijoje suveikė pirkimo signalas.

 


7 pav. Atsistatydinus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ Valdybos pirmininkui Arūnui Štarui, Stebėtojų taryba 2013-02-15 išrinko Valdybos nariu Saulių Girdauską, Susisiekimo ministerijos viceministrą. 2013-02-27 AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ Valdyba išrinko Saulių Girdauską Valdybos pirmininku.

Neaudituotas 2012 m. dvylikos mėnesių bendrovės nuostolis
prieš apmokestinimą sudarė : 16.839.849 Lt (4.877.157 EUR );
Pardavimo pajamos : 84.478.063 Lt ( 24.466.538 EUR ) .

 


8 pav. AB "Gubernija" 2012 m. dvylikos mėnesių pajamos sudarė 43,305 mln. Lt (12,542 mln. EUR), padidėjo 3,2 proc., lyginant su 2011 m. pajamomis – 41,96 mln. Lt (12,15 mln. EUR).
2012 m. EBITDA rodiklis 2,76 mln. Lt (0,80 mln. EUR), lyginant su 2011 m. EBITDA - 2,24 mln. Lt (0,65 mln. EUR), išaugo 23,21 proc. 2012 m. dvylikos mėnesių nuostolis, neatskaičiavus mokesčių, sudaro 1,24 mln. Lt (0,36 mln. EUR), 2011 m. dvylikos mėnesių nuostolis buvo 0,64 mln. litų (0,185 mln. EUR).
Pagrindinės nuostolio susidarymo priežastys – 2012 metų gruodžio mėnesį kritusi apyvarta dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų, uždraudusių nuo 2013 metų alkoholinius gėrimus pardavinėti didesnėje negu 1 litro taroje, žaliavų kainų augimas rinkoje, apskaitos politikos taikymo pakeitimai, amortizacinių atskaitymų išaugimas perkainuotiems pastatams ir statiniams.

 

9 pav. Neaudituotais duomenimis, konsoliduotas AB „Sanitas“ grupės 2012 metų 12 mėnesių pelnas prieš mokesčius sudarė 31.488 tūkst. litų (9.120 tūkst. eurų). Tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais Grupės pelnas prieš mokesčius siekė 322.771 tūkst. litų (93.481 tūkst. eurų).
Skirtumą tarp 2011 ir 2012 metų Grupės pelno prieš mokesčius nulėmė 2011 metais pripažintas 332.882 tūkst. litų (96.409 tūkst. eurų) pelnas, gautas perleidus turtą įnašu į asocijuotą įmonę Valeant IPM sp. z o.o. Be to, 2011 metais Grupė patyrė nuostolius dėl 56.331 tūkst. litų (16.315 tūkst. eurų) vienkartinių išlaidų, susijusių su Sanito akcijų pardavimu. Jei šie vienkartiniai sandoriai būtų eliminuoti, Grupės pelnas prieš mokesčius 2011 metais būtų sudaręs 46.220 tūkst. litų (13.386 tūkst. eurų).
2012 metų 12 mėnesių Grupės pardavimai sudarė 336.471 tūkst. litų (97.449 tūkst. eurų), lyginant su 333.433 tūkst. litų (96.569 tūkst. eurų) pardavimais tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais.

 


10 pav. AB „Limarko laivininkystės kompanija” (LLK) auditorių netikrinti 2012 m. veiklos rezultatai yra parengti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
2012 m. LLK pajamos buvo 49,7 mln. Lt (14,4 mln. eurų) ir, palyginti su 2011 m. dvylikos mėnesių pajamomis pajamomis - 86,7 mln. Lt (25,1 mln. eurų), sumažėjo 43 procentais. Pagrindinė pajamų mažėjimo priežastis – sumažėjęs įmonės laivynas bei laivų įdarbinimo specifika – 2012 metais dauguma laivų dirbo gaudami grynąsias reiso pajamas (išskaičiavus kurą ir uostų išlaidas).
LLK 2012 m. dvylikos mėnesių EBITDA pasiekė 14,1 mln. Lt (4,1 mln. eurų), o EBITDA marža sudarė 28 procentus. 2011 m. sausio – gruodžio mėnesių EBITDA (prieš laivų perkainavimo rezultatą) pasiekė 7,4 mln. Lt (2,1 mln. eurų), o EBITDA marža sudarė 9 procentus.
2012 m. dvylikos mėnesių LLK nuostolis - 28,0 mln. Lt (8,1 mln. eurų). 2011 m. sausio – gruodžio mėnesių nuostolis (po laivų perkainavimo rezultato) buvo 44,4 mln. Lt (12,8 mln. eurų).
Pagrindinės priežastys, neigiamai įtakojusios 2012 metų rezultatą:
4 laivų pardavimo rezultatas;
aukštos kuro kainos;
žemos šaldytų krovinių jūrinių pervežimų kainos 2012 m. pirmame pusmetyje.
Nors, lyginant su 2011-12-31, bendrovės laivynas sumažėjo nuo 11 iki 7 laivų, mažiausiai efektyvių laivų pardavimas bei šaldytų krovinių jūrinių pervežimų įkainių augimas 2012 m. antrajame pusmetyje leido pagerinti įmonės pagrindinės veiklos efektyvumą.

 

11 pav. Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO grupės grynasis nuostolis, neaudituotais duomenimis, 2012 m., lyginant su 2011 m., sumažėjo 26 proc. ir sudarė 45,62 mln. litų. Grupės pajamos lyginamuoju laikotarpiu išaugo 1,7 proc. ir siekė 2,284 milijardo litų. LESTO įgyvendinant pernai patvirtintą ilgalaikę strategiją, gerėjo visi pagrindiniai veiklos rodikliai.
Itin reikšmingą teigiamą įtaką finansiniams rezultatams darė sumažėjusios technologinės sąnaudos – 2012 m. dvylikos mėnesių technologinės sąnaudos sudarė 7,8 procentus nuo gauto elektros energijos kiekio į skirstomąjį tinklą, palyginimui, 2011 m. persiunčiant buvo prarandama 8,3 proc. elektros energijos.
Per dvylika 2012 m. mėnesių LESTO savo klientams persiuntė 8 113 mln. kWh elektros energijos. Elektros energijos pardavimai sudarė 44,5 proc. persiųstos elektros energijos.
„Bendrovės pajamas augina išaugęs naujų vartotojų skaičius bei pagerėjusi ekonominė padėtis Lietuvoje. Geresnį grynąjį LESTO veiklos rezultatą lėmė nuosekliai diegiami pokyčiai – centralizuojama įmonės veikla, mažinamos veiklos sąnaudos, kryptingai planuojamos investicijos lemia efektyvesnę tinklo veiklą. LESTO pernai patvirtino ilgalaikę strategiją, pagal ją numatomi tolimesni pokyčiai įmonės viduje iki 2020 m.“, – teigia Arvydas Tarasevičius, AB LESTO generalinis direktorius.
LESTO grupės veiklos efektyvumo didėjimą atspindi didėjanti EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) marža – 2012 m. ji siekė 17,12 proc., kai 2011 m. – 16,13 proc. Grupės EBITDA pernai, lyginant su 2011 m., išaugo 7,9 proc., iki 390,964 mln. Lt. LESTO grynasis nuostolis susidaro dėl reguliavimo ypatumų – bendrovė patiria daug didesnes nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas finansinėje atskaitomybėje, negu rinkos reguliuotojo leistinos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos nustatant skirstymo tarifus.
2012 m. LESTO investicijos siekė 322,8 mln. litų. Tai 9,3 proc. daugiau, lyginant su 2011 m. Per 2012 m., palyginus su 2011 m., daugiausiai (24,8 proc.) augo investicijos, skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros tinklų rekonstravimui ir kapitaliniam remontui. Investicijos į 110/35/10 kV transformatorių pastočių, 10 kV skirstomųjų punktų rekonstravimą ir kapitalinį remontą augo 2,0 proc.
2013 metais Bendrovė numato darbus, kuriems bus skiriamas dalinis finansavimas iš ES struktūrinių fondų. 2012 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašytos trys finansavimo ir administravimo sutartys tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, LVPA ir LESTO šiems projektams įgyvendinti: iki 4,64 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų numatyta elektros tinklų modernizavimui ir plėtrai sodininkų bendrijose, iki 7,8 mln. Lt – orinių elektros linijų keitimui požeminėmis kabelinėmis, taip pat iki 15 mln. Lt skirta transformatorių pastočių modernizavimui.
LESTO – viena didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją bendrovių „NASDAQ OMX Vilnius“ biržoje. 2012 m. per dvylika mėnesių didžiausia akcijų kaina buvo pasiekta 2012 m. gegužės 3 d. – 2,22 lito. Per dvylika 2012 metų mėnesių LESTO akcijos pabrango 9,44 proc.

 


12 pav. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šiandien, 2013 m. vasario 28 d., išnagrinėjusi AB „Lietuvos dujos“ valdybos 2013 m. sausio 30 d. patvirtintas AB „Lietuvos dujos“ atskyrimo sąlygas (toliau – Atskyrimo sąlygos), konstatavo, kad:
1. AB „Lietuvos dujos“ pateikė Atskyrimo sąlygas AB „Lietuvos dujos“ valdybos 2012 m. gegužės 28 d. protokolu Nr. 5 patvirtintame Bendrovės atskyrimo veiksmų plane numatytais terminais;
2. Atskyrimo sąlygos, patvirtintos AB „Lietuvos dujos“ valdybos 2013 m. sausio 30 d. protokolu Nr. 1, sudaro sąlygas tinkamai pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo vykdymo plano 8.1 punktą įgyvendinti gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimą, kad ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d. AB „Lietuvos dujos“ būtų teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu atskyrusi gamtinių dujų perdavimo veiklą;
3. Gamtinių dujų perdavimo veiklą vykdysiančiai bendrovei perduodamo turto sudėtis atitinka:
3.1. AB „Lietuvos dujos“ veiklų apskaitos tvarkos aprašo, suderinto Komisijos 2011 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-363 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklų apskaitos tvarkos aprašo“ turto paskirstymo principus;
3.2. investicijas, suderintas Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-293 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ investicijų projekto „Investicijos, skirtos perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) atskyrimui ir naujos įmonės įkūrimui“.
Numatoma, kad 2013 m. kovo 7 d. Atskyrimo sąlygos bus viešai paskelbtos LR teisės aktais nustatyta tvarka – Bendrovės tinklalapyje www.dujos.lt, Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos tinklalapyje www.nasdaqomxbaltic.com.

 


13 pav. 2012 metais įmonių grupė, kurią sudaro AB „GRIGIŠKĖS“, UAB „Baltwood“, AB „Klaipėdos kartonas“, OAO „Mena Pak“ bei UAB „Klaipėda recycling“, pasiekė 290 mln. Litų (84 mln. EUR) konsoliduotą pardavimo apyvartą. Tai yra tiek pat, kiek buvo skelbiama 2012 m. prognozėse.
Per tą patį laikotarpį AB „Grigiškės“ pardavimai siekė 111,0 mln. litų (32,1 mln. EUR) ir yra tokie, kokie buvo prognozuojami.
Per 2012 metus AB „Grigiškės“ įmonių grupė uždirbo 9,97 mln. Lt (2,9 mln. EUR) konsoliduoto pelno prieš apmokestinimą. Tai yra 3 mln. Lt (0,9 mln. EUR) mažiau, nei buvo prognozuojama. Grupės konsoliduoto pelno prieš apmokestinimą sumažėjimą, palyginti su paskelbtomis prognozėmis, pagrinde nulėmė paskutinėmis metų savaitėmis dėl šventinio laikotarpio klientų užsakyto transporto vėlavimas, perkėlęs dalį suplanuotų pelningiausio – popieriaus gaminių segmento pardavimų į 2013 m. Šis pardavimo mažėjimas buvo kompensuotas didesniais nei prognozuota kitų Grupės segmentų produkcijos pardavimais.
Bendrovė uždirbo 8,7 mln. Lt (2,5 mln. EUR) pelno prieš apmokestinimą. Tai yra 0,8 mln. Lt (0,2 mln. EUR) mažiau, nei buvo prognozuojama.

 


14 pav. Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB “Pieno žvaigždės“ pardavimai per 2012 metus buvo 769,1 mln. litų (222,7 mln. EUR), arba 9,7% didesni nei prieš metus (2011 metais pardavimų pajamos siekė 700,9 mln. litų, arba 203,0 mln. EUR). Pardavimai augo tiek vietos, tiek ir eksporto rinkose. Pardavimų apimtys eksporto rinkose padidėjo 13,5%, o vietos rinkoje augimas sudarė 5,2%.
Bendrovės 2012 metų EBITDA sudarė 70,1 mln. litų (20,3 mln. EUR) ir buvo 5,5% didesnis, palyginti su 2011 metais, kai EBITDA siekė 66,4 mln. litų (19,2 mln. EUR).
Per 2012 metus bendrovė uždirbo 29,1 mln. litų (8,4 mln. EUR) grynojo pelno, arba 14,4% daugiau nei prieš metus, kai buvo gauta 25,4 mln. litų (7,4 mln. EUR) grynojo pelno.

 


15 pav. AB "Dvarčionių keramika"
2012 m. veiklos rezultatas-nuostolis 4,903 tūkst. Lt (1,420 tūkst. Eurų ).
Plius už lakonišką pranešimą.

 


16 pav. AB „Snaigė“ neaudituotais nekonsoliduotais duomenimis per 2012 metus pasiekė didesnę kaip 150 mln. Lt apyvartą (t. y. 31 proc. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu). Bendrovė uždirbo 4,6 mln. Lt neaudituoto nekonsoliduoto pelno, t. y. beveik 5 kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovės 2012 metų neaudituota nekonsoliduota EBITDA viršijo 13 mln. Lt, t. y., buvo 36 proc. didesnis nei pernai per tą patį laikotarpį.
Toks ženklus apyvartos ir EBITDA augimas pasiektas bendrovės sėkmingai vykdyto eksporto dėka. 2012 m. AB „Snaigė“ eksportavo savo gaminius į 33 Europos ir Azijos šalis, eksportas augo 35 proc., jo dalis bendrovės pardavimuose sudarė 97 proc.

Už pasiekimus eksporto srityje AB „Snaigė“ pripažinta „2012 metų eksportuotoja“ ir apdovanota Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prizu.
G. Čeika pastebi: „Konkuruoti Europos rinkose su pasaulinio lygio buitinės technikos gigantais nėra lengva, tačiau „Snaigės“ 2012 metų rezultatai rodo, jog tai įmanoma.“ Pasak G.Čeikos, šiuos rezultatus lėmė keletas veiksnių – kokybiškas produktas, sėkminga rinkodaros ir prekybos strategija, bendrovės lankstumas ir patikimumas.
AB „Snaigė“ sėkmė tiesiogiai susijusi su bendrovės prisijungimu prie Rusijos verslo grupės „Polair“. Pirmiausia bendrovė įgavo daugiau pasitikėjimo priimta svarbius strateginius sprendimus, tokius kaip prabangios šaldytuvų linijos Snaigė Glassy stiklo paviršiumi vystymas, rinkodaros kampanijos Ukrainoje bei Moldovoje, turėjusios didžiulį pasisiekimą ir užtikrinusios ženklų pardavimo bei rinkos dalies augimą.
Padedama „Polair“, bendrovė pagamino ir pardavė 4,9 tūkst. vnt. komercinės paskirties šaldytuvų Rusijos rinkai. AB „Snaigei“, būnat „Polair“ grupės dalimi pavyko optimizuoti kai kurių medžiagų bei komponentų pirkimo kaštus.
2012 m. bendrovė daug nuveikė kurdama naujus gaminius bei tobulindama esamus, teigia G.Čeika. Pasak jo, jau metų pradžioje buvo atnaujinti Snaigė Ice Logic šaldytuvai, įdiegtos naujos technologijos, tokios kaip Touch screen elektroninis valdymas, Air Active oro cirkuliacinė sistema, 0 ̊C Fresh Zone šaltasis skyrius, bei pristatyti keli nauji šaldiklių modelai. Šie šaldytuvai susilaukė daug vartotojų dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Rytų bei Vakarų Europoje.
2012 m. į naujų gaminių vystymą ir esamų atnaujinimą AB „Snaigė“ investavo 2 mln. Lt. Iš viso bendrovės investicijos siekė 3 mln. Lt
AB “Snaigė“ neaudituotais konsoliduotais duomenimis per 2012 metus pasiekė 148,4 mln. Lt konsoliduotą neaudituotą apyvartą, ir uždirbo 1 mln. Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo pelno.

 


17 pav. AB „Vilniaus degtinė“ 2012 m. sausio–gruodžio mėn. pardavimo pajamos, palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 36,2 procentais. 2012 m. sausio–gruodžio mėn. pardavimo pajamos sudarė 55 943 614 Lt (16 202 391 EUR), 2011 m. sausio–gruodžio mėn. 41 062 173 Lt (11 892 427 EUR).
2012 m. sausio – gruodžio mėn. įmonė pardavė alkoholinių gėrimų 17,9 procentais daugiau lyginant su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu. AB ,,Vilniaus degtinė‘‘ 2012 m. sausio–gruodžio mėn. 36,0 procentais padidino pardavimus į Europos Sąjungos ir trečiąsias šalis lyginant su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu.
Stipriųjų gėrimų rinka 2012 m. Lietuvoje beveik nekito. Nepaisant to, vidaus rinkoje AB „Vilniaus degtinės“ augimas sudarė 15.4 procentų. Tokį pardavimų šuolį labiausiai įtakojo atnaujinto prekinio ženklo „Bajorų degtinė“ pardavimų augimas.
„2013 m. tikimės išlaikyti panašius augimo tempus. Vidaus rinkoje augimas bus nuosaikesnis, tačiau didžiausias augimo galimybes matome eksporto rinkose. 2012 m. įmonė eksportavo produkciją į 20 pasaulio šalių. Vien 2012 m. IV ketvirtį pradėjom produkciją vežti į Vietnamą, JAV. Populiariausi prekės ženklai ekporto rinkose: „Shotka vodka“, „Litvak Vodka“, „Renaissance brandy“,“ – teigė AB ,,Vilniaus degtinė‘‘ generalinis direktorius Juozas Daunys.
2012 m. sausio–gruodžio mėn. pelnas siekė 495 tūkst. Lt (143 tūkst. EUR), kai 2011 m. atitinkamu laikotarpiu nuostoliai sudarė 3 194 tūkst. Lt ( 925 tūkst. EUR).
„Sąnaudų ir procesų optimizavimas, išteklių valdymo sistemos LEAN diegimas bendrovei leido metus pabaigti pasiekus geresnių rezultatų. AB „Vilniaus degtinės“ rezultatams įtakos turėjo ir Obeliuose veikiančioje spirito varykloje įgyvendintas projektas. Čia pradėjo veikti biodujų jėgainė, kurioje gamybos atliekos naudojamos šilumai ir elektrai gaminti“,- teigė įmonės vadovas J. Daunys.
2012 m. sausio–gruodžio mėn. EBITDA siekė 4 287 tūkst. Lt (1 242 tūkst. EUR) ir padidėjo 27,5 procentais, lyginant su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu 3 362 tūkst. Lt (974 tūkst. EUR). 2012 m. IV ketvirčio EBITDA siekė 1 514 tūkst. Lt (438 tūkst. EUR) ir padidėjo 69,5 procentais, lyginant su 2011 m. IV ketvirčio EBITDA 893 tūkst. Lt (259 tūkst. EUR).

 


18 pav. AB „ANYKŠČIŲ VYNAS“ 2012 m. veiklos rezultatas pagal Tarptautinius apskaitos standartus – 2,4 mln. Lt (0,7 mln. EUR) nuostolis prieš apmokestinimą.
2012 m. pardavimų pajamos sudaro 12,4 mln. Lt (3,6 mln. EUR) ir lyginant su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 38 procentais.

AB “ANYKŠČIŲ VYNAS“ praneša, kad su Swedbank, AB pasirašė 2004 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutarties pakeitimą, kuriuo 8.632 tūkst. Lt kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2013 m. birželio 30 d.

 


19 pav. AB “Žemaitijos pienas“ grupės neaudituota 2012 metų konsoliduota apyvarta – 500,5 mln.lt ( 144,9 mln. EUR ) , palyginus su 2011 metais apyvarta padidėjo 1,23 proc.
AB „Žemaitijos pienas“ grupės neaudituotas 2012 metų grynasis pelnas sudaro 4,8 proc. nuo apyvartos.
Pozicijoje suveikė pirkimo signalas.


Apžvalgą parengė: Nojus.

Taip pat skaitykite

Vakar dienos JAV akcijų biržos sesija privertė sunerimti

Kokiomis nuotaikomis rinkos gyvens šią savaitę?

Kodėl dabar krenta aukso kaina?

Eilinė prognozė – rimtos korekcijos sulauksime jau greitai. Ar išsipildys?

2017-03-22 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-20 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-08 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-06 | Spekuliantai.lt apžvalgos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital