Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Praėjusios savaitės apžvalga

Orion Securities | 2012-05-28 | Spekuliantai.lt apžvalgos | perskaitė: 1153
Raktiniai žodžiai: Rinkos
Praėjusios savaitės apžvalga Praėjusios savaitės apžvalga

 Praėjusią savaitę po savaitgalį vykusio G8 susitikimo, kuriame lyderiai sutarė dėl to, kad euro zonos ardymas pradedant Graikijos atskyrimu yra niekam nenaudingas ir neprotingas sprendimas, pirmadienį akcijų rinkos šoktelėjo aukštyn. Tačiau netrukus prieaugiai buvo eliminuoti, nes G8 susitikime nebuvo pasiūlyta jokių konstruktyvių sprendimų, kaip spręsti susidariusią padėtį.
TVF rekomendavo Jungtinei Karalystei imtis papildomo fiskalinio skatinimo: mažinti mokesčius ir didinti vyriausybės išlaidas, nes augimas dabar turėtų būti svarbiausias tikslas, kurio reikėtų siekti. Tai tik paaštrina taupymo priemonių ir augimo skatinimo prieštarą, sukeliančią daugiausiai ginčų Europos politinėje arenoje. Ypač keistai fiskalinis stimulas skamba Jungtinės Karalystės atveju, kurios biudžeto deficitas ir taip vienas aukščiausių ES: -8,3 proc. Anglijos bankui TVF siūlė kartoti monetarinio skatinimo programą ir apsvarstyti galimybę sumažinti palūkanų normą. Ketvirtadienį patikslintas Jungtinės Karalystės pirmojo ketvirčio BVP augimo įvertis: ekonomika susitraukė 0,3 proc. vietoje anksčiau skelbtų 0,2 proc. Taigi, pakartotinė recesija gali būti gilesnė nei manyta anksčiau.
Antradienį, Graikijos radikalių kairiųjų partijos „Syriza“ lyderis A. Tsipras spaudos konferencijoje Vokietijoje teigė palaikąs vieningos valiutos idėją ir jei jo partija būtų išrinkta birželio 17 d. vyksiančiuose Graikijos parlamento rinkimuose, jis pasistengtų išsaugoti eurą. Trečiadienį Briuselyje įvyko Europos aukščiausiojo lygio vadovų suvažiavimas. Dar prieš prasidedant susitikimui vokiečiai pradėjo formuoti prieštarų kupiną nuotaiką: kanclerė A. Merkel pasakė, kad ji nesitiki jokių sprendimų, o Vokietijos centrinis bankas pareiškė, kad Graikijos išstojimas būtų mažiau kenksmingesnis euro zonai nei leidimas Graikijai nevykdyti taupymo programos. Susitikimas baigėsi lauktu Vokietijos ir Prancūzijos interesų susikirtimu: naujasis Prancūzijos prezidentas F. Hollande siūlė įtraukti bendrų euro zonos obligacijų išleidimą tarp galimų krizės sprendimo būdų, tačiau A. Merkel paprieštaravo, kad tam reiktų pakeisti tiek Vokietijos konstituciją, tiek dar apie 10 skirtingų teisės aktų. Vokietijos nenoras tempti visos pinigų sąjungos skolų naštą gali būti aiškinamas tuo, kad tuomet jai tektų mokėti didesnes palūkanas nei ji šiuo metu moka už savo skolą. Tokiu atveju euro zonoje galėtų išliktų esama neigiamų biudžetų deficitų tendencija ir valstybių skolos nemažėtų. Vis dėlto skatinimas skolinantis iš kitų, kaip norėtų daryti F. Hollande, bent jau Vokietijos požiūriu nėra tas sprendimas, kurio reikia Europai.
Ketvirtadienį paskelbti euro zonos PMI rodikliai (skaičiuojami apibendrinant už įsigijimus atsakingų vadovų apklausos duomenis) – šie rodikliai statiškai yra vienas geriausių išankstinių BVP indikatorių. Euro zonos gamybos sektoriaus PMI krito iki 45, paslaugų sektoriaus iki 46,5 – abu pasirodė gerokai esą gerokai blogesni nei prognozuota. PMI reikšmė žemesnė nei 50 reiškia ekonomikos susitraukimą. Vokietijos gamybos PMI, kuriam buvo prognozuojamas augimas, krito iki 45, o paslaugų PMI, kuriam buvo prognozuojamas smukimas, nepasikeitė ir išlieka ties 52,2.
Savaitę, kuri investuotojams sukėlė kiek mažiau streso nei prieš tai buvusios euro krizės savaitės, trys didžiausios Vakarų Europos akcijų rinkos užbaigė su teigiamais 1,1-1,6 proc. prieaugiais. Kita vertus Graikijos akcijos rinka, per savaitę nukritusi dar 11,8 proc., užsidarė žemiausiame lygyje nuo 1990 m. sausio. Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas pasiekė naujas rekordines žemumas, o naujai išplatintos 2 m. trukmės obligacijos kainuos Vokietijai tik 0,07 proc. - dar vienas rekordiškai žemas lygis.

Šią savaitę:
Šią savaitę kur kas daugiau ekonominių rodiklių nei Europa skelbs JAV: antrąjį BVP įvertį, gamybos PMI, darbo rinkos duomenis. Tiek euro zona, tiek JAV penktadienį skelbs nedarbo lygį. Šią savaitę Europoje taip pat bus palyginti mažai obligacijų aukcionų, šiandien Italija pasiskolino 3,5 mlrd. eurų dvejiems metams už 4,037 proc. – pajamingumas smarkiai išaugo palyginti su 3,355 proc. nustatytų panašaus aukciono metu praėjusį mėnesį. Paaiškėjo, kad Ispanijos bankui Bankia reikia 19 mlrd. eurų naujo kapitalo, tačiau vis dar neaišku, kaip ši poreikis bus finansuotas. Vienas siūlymas yra naudoti Ispanijos vyriausybės obligacijas kaip užstatą ir banko gelbėjimo naštą perkelti ECB. Bankia refinansavimas gali atsiliepti ne tik Ispanijos obligacijų pajamingumui. Nereikia pamiršti, kad Graikija investuotojų akyse jau yra „nurašyta į nuostolius“, t.y. daugelis yra susitaikę netgi su šios šalies atsiskyrimo nuo euro zonos scenarijumi. Kita ir daug skaudesnė problema galėtų būti Italija ir Ispanija, trečia ir ketvirta pagal dydį ekonomikos.

 

Parengė Orion Securities

Taip pat skaitykite

2014 m. Spalio 24 d. Biržos apžvalga

2014 m. Spalio 23 d. Biržos apžvalga

2014 m. Spalio 22 d. Biržos apžvalga

2014 m. Spalio 21 d. Biržos apžvalga

2014-10-24 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2014-10-23 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2014-10-22 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2014-10-21 | Spekuliantai.lt apžvalgos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2014 Tipro Group UAB