|
||||||||||||||||||
CRE: Vyksta konvergencijos ir atsigavimo procesai
Spekuliantai.lt
|
2010-05-26
|
Rinkos aktualijos | perskaitė: 1524
Raktiniai žodžiai: CRE, akcijos, ekonomika, TVF, gelika Millendorfer, „Raiffeisen Capital Management“ Spartus konjunktūrinis nuosmukis visoje Rytų Europoje, staigus šio regiono valstybių nacionalinių valiutų kursų kritimas euro ir dolerio atžvilgiu, jų smukimas tarptautinių reitingo agentūrų sudaromuose sąrašuose ir baiminimasis dėl finansavimo situacijos sąlygojo didžiulį biržų indeksų svyravimą ir augantį nepasitikėjimą. Kai kurie ekonomistai prognozavo, kad regioną gali ištikti finansinė griūtis, kuri su savimi į bedugnę gali nusinešti ir visą Europos bankų sistemą. Kaip vertinti šiandieninę situaciją investuojantiems į akcijas ir į pensijų kaupimo fondus? Kokios yra ilgalaikės šio regiono perspektyvos? „Žvelgiant iš nūdienos pozicijų, nepaisant egzistuojančios rizikos ir probleminių sričių, man atrodo labai neįtikėtina, kad pasitvirtintų visur skelbiami katastrofų scenarijai. Esami faktai nepagrindžia tokių projekcijų“, - situaciją analizuoja Angelika Millendorfer, „Raiffeisen Capital Management“ įmonės „Emerging Markets Equities“ skyriaus vadovė. Audros sūkuryje buvo ir tebėra Ukraina. Jos valiuta nukentėjo labiausiai, o šalis atrodo labiausiai politiškai ir ekonomiškai pažeidžiama. „Pavojus, kad ir kitoms regiono valstybėms, ypač „CRE-3“ valstybėms: Lenkijai, Vengrijai ir Čekijai, gresia panašus likimas kol kas išlieka mažas. Tai lemia ne tik šių valstybių priklausymas Europos Sąjungai, bet ir jų ekonominė bei politinė padėtis, kuri atrodo nepalyginamai geresnė nei Ukrainos“, - mano CRE ekspertė iš Vienos. Fakto, kad ES nesudarė jokio bendro paketo Rytų Europai, o nori veikti tik kiekvienu konkrečiu atveju kartu su Tarptautiniu valiutos fondu bei Pasaulio banku, vis dėlto nereikėtų suprasti klaidingai - jog prireikus nebus suteikta pagalba. Aiškus Tarptautinio valiutos fondo lėšų kaupimas įgalina jį imtis skubių ir didelės apimties priemonių tuo atveju, jei krizė Rytų Europoje ir toliau gilėtų, todėl jis vertintinas vienareikšmiškai teigiamai šio regiono atžvilgiu. Be to, daugelis regiono valstybių pačios apsirūpino pagalbos paketais, kad galėtų stoti į kovą su krize. Nacionalinių emisijos bankų žodinis įsikišimas sugebėjo stabilizuoti nacionalines valiutas. Tačiau vis dėlto išlieka galimybė, jog tos valiutos, kurioms pavyko sustiprėti, po tam tikro laiko vėl šiek tiek patirs spaudimą. Be to, derėtų nepamiršti fakto, kad smarkus valiutos nuvertėjimas kartu su ūkio smukimu sulauks daugelio valstybių einamųjų operacijų balanso situacijos stabilizuojančio efekto, kai eksportas atpigs, o importas ir pabrangs, ir sumažės. Pavienės valstybės, kurios savo valiutas yra pririšusios prie euro (pvz., Baltijos valstybės ir Bulgarija) artimiausius mėnesius kentės smarkiau. Rizikos veiksnys – užsienio valiutos kreditai Valiutos devalvacija nėra vaistas nuo visų ligų, nes ji labai apsunkina namų ūkius ir įmones, turinčias įsiskolinimų užsienio valiuta, o taip pat labai išsekina bankus dėl vis daugėjančių atvejų, kai nesugebama grąžinti kreditų, o esant tam tikroms aplinkybėms, ir valstybių biudžetus, jei pastarieji įtraukiami į bankų refinansavimą. „Todėl pastaraisiais metais smarkiai šoktelėję privačių namų ūkių ir įmonių įsiskolinimai užsienio valiuta, be abejonės, sudaro didžiulį rizikos potencialą. Jie, lyginat su pavienių nacionalinių ūkių dydžiu ir su turimais ES ir TVF ištekliais, visgi atrodo suvaldomi“, – mano Millendorfer. Net ir smarkiai nusilpusioje Ukrainoje valstybinis įsiskolinimas nėra ypač didelis, tačiau bankai turi pasirengti ir prisiderinti prie didelių nuostolių privačiame sektoriuje. Akcijų rinkos: atsigavimas po kursų griūties Pastarosiomis savaitėmis Centrinės ir Rytų Europos akcijų rinkose pasireiškė stabilizacija ir jų kursai galėjo atsitiesti po gilaus smukimo. Visų pirma kalbama apie žaliavų sektoriaus įmones, kurios prieš tai turėjo didžiausius praradimus, nors jų akcijų kursų lygis dar ir dabar yra nukritęs daug žemiau nei praėjusių metų lygis. „Stiprus akcijų rinkų atsigavimas vis dėlto neturėtų suklaidinti, kad pagrindinės ūkio sąlygos apskritai ir toliau išlieka labai neigiamos. ES, būdama svarbiausia Rytų Europos ekonomikos partnere, o JAV, būdamos didžiausia pasaulio nacionaline ekonomika, išgyvena pačią sunkiausią krizę nuo antrojo pasaulinio karo. Kol jos neatsities, neverta ir Rytų Europai tikėtis naujo ilgalaikio ekonominio pakilimo“, - sako Millendorfer. Atskiras šalis ir ūkio šakas reiktų traktuoti skirtingai Skirtingai reiktų vertinti ir atskiras ūkio šakas: kalbant apie žaliavų kainas ir pramonės įmonių akcijas, daug priklausys nuo to, kada ir kaip stipriai atsigaus JAV ir euro zonos nacionaliniai ūkiai. Labiausiai tikėtina, kad toks pagerėjimas įvyks 2009 m. trečiajame ar ketvirtajame ketvirtyje. Ar jis iš tikrųjų įvyks tada, o jei taip, tai kokiu mastu, šiandien dar negalima užtikrintai prognozuoti. Paskutiniu metu ypač aktyviai svarstoma bankų tema, pavyzdžiui, Turkijos institutai atrodo palyginti solidžiai, o Ukrainos ir Baltijos šalių finansų įmonių padėtis yra labai įtempta. Taip pat ir Rusijos bankai 2009 m. turės įveikti didelius amortizacinius atskaitymus. Vyksta Rytų Europos konvergencijos procesas Apibendrintai galima vertinti, kad Rytų Europos biržos, kaip ir anksčiau, turi didelį ilgalaikį potencialą, ypač, jei pasaulio ekonomika stabilizuosis ir vėl pradės augti. Po paskutinio atsigavimo kai kurių itin palankiai vertinamų įmonių akcijų kursai turi šansų kilti. Nepaisant to, kad šiuo metu Rytų Europa patiria sunkumų, matome vykstant ilgalaikį šio regiono konvergencijos ir atsigavimo procesą. Todėl ir ateityje Rytų Europos obligacijos bei akcijos turėtų sudaryti patrauklias ilgalaikes investicijas. Šaltinis: Forex.lt
|