Komentarai 1 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Kas yra "Quantitative easing"?

Spekuliantai.lt | 2010-05-20 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 4904
Raktiniai žodžiai: Quantitative easing, pinigai, centrinis bankas, FED, Monetarinė bazė
Kas yra "Quantitative easing"? Quantitative easing (QE - quantitative easing) tai procesas, kuris reiškia skubų pinigų masės didinimą rinkoje. Pinigai spausdinami, kai centrinis bankas

 Quantitative easing (QE - quantitative easing) tai procesas, kuris reiškia skubų pinigų masės didinimą rinkoje. Pinigai spausdinami, kai centrinis bankas leidžia, o kartais ir inicijuoja greitą pinigų masės augimą.

Mechanizmas. Monetarinė bazė – tai cirkuliuojančios valiutos ir komercinių bankų rezervų balansų suma (komercinių bankų lėšos, saugomos centriniame banke). Tarkime, kad centrinis bankas (FRS) suteikia komerciniam bankui elektroninių pinigų kreditą (t.y. tiesiog prideda sumą prie komercinio banko kredito balanso Federalinio Rezervo Sistemoje) mainais į finansinį vertybinį popierių (obligaciją), naudojamą kaip užstatą. Užstato garantas įtraukiamas į centrinio banko balanso aktyvą, kuris elektroninių pinigų pagalba papildo komercinio banko rezervo balansą, esantį pasyve.

Normaliomis sąlygomis rezervų balanso (o tai reiškia ir monetarinės bazės) didinimas nėra sveikintinas. Centrinis bankas tiesiog parduoda dalį vertybinių popierių atviroje rinkoje, kad sumažintų komercinių bankų piniginių lėšų likutį, - ši operacija žinoma kaip „sterilizacija“. Faktiškai, centrinis bankas pakeičia komerciniams bankams anksčiau priklausiusį vertyvinį popierių grynaisiais arba saugia, likvidžia valstybės obligacija, jei pirmasis sandoris buvo sterilizuotas. Pinigų spausdinimo metu (QE) centrinis bankas sudaro pirmą sandorį be vėlesnės sterilizacijos, leisdamas komercinio banko rezervo balansui ir monetarinei bazei didėti.

Pasyvusis ir aktyvusis pinigų spausdinimas.

Pinigų spausdinimas dalijamas į du tipus: pasyvųjį ir aktyvųjį, priklausomai nuo kontrolės, kurią vykdo centrinis bankas pinigų masės plėtimo procesui, lygio.

Pasyvusis pinigų spausdinimas. Kovai su kreditų rinkos problemomis centriniai bankai įveda daugybę finansų sistemos likvidumo didinimo programų. Pagal šias programas tam tikri finansiniai institutai gal kreiptis į centrinį banką, prašydami įmokėti (elektronines) lėšas į savo sąskaitą centriniame banke mainais į valstybės arba kitokius vertybinius popierius, naudojamus kaip užstatas. Nors programas inicijuoja centrinis bankas, jose dalyvauja tik privačios organizacijos, todėl bankui sudėtinga kontroliuoti monetarinės bazės dydį. Visas panašias programas priskiriame pasyviojo pinigų spausdinimo kategorijai.

Visas aktyvusis pinigų spausdinimas susideda iš pirkimų, nedelsiant apmokant rizikingus arba valstybės vertybinius popierius, finansuojamus paprasčiausiai įmokant elektroninius pinigus į pardavėjo sąskaitą (tiesiogiai, jei aktyvas įsigytas iš šalies, turinčios teisę jį parduoti, arba netiesiogiai, jei tokios teisės šalis neturi)*. Tokie pirkimai taip pat skatina centrinio banko balanso dydžio didėjimą bei rezervų ir pinigų masės augimą. Svarbiausia, kad pirkimas apmokant nedelsiant suteikia centriniam bankui teisę aiškiai kontroliuoti monetarinės bazės didinimo procesą. Vienintelis balanso augimo apribojimas yra vyriausybės noras ir gebėjimas išvengti potencialių aktyvų nuostolių centrinio banko balanse.

Pinigų spausdinimas M1.

Kad spausdinimas būtų efektyvus, būtina pervesti dalį Centrinio banko sąskaitose patalpintų elektroninių lėšų į depozitus iki nebankinių organizacijų pareikalavimo (kurios yra svarbios M1 dalys). Tai galima padaryti, (i) kai nebankinė organizacija įsigyja aktyvą, ir aktyvo pardavėjas patalpina fondus einamojoje sąskaitoje, arba (ii) kai komerciniai bankai suteikia paskolas arba perka aktyvus, deponuodami lėšas iki paskolos davėjo/pardavėjo pareikalavimo. Bet kuriuo atveju, tai išjudina eilę depozitų iki pareikalavimo, todėl, kad centriniuose bankuose rezervais laikyti reikalaujama tik jų dalį (tarkim, 10%). Likusius 90% jie gali naudoti aktyvų pirkimui arba paskolų išdavimui, tuo pačiu sukurdami daug depozitų iki pareikalavimo, remiantis vienu sandoriu. Tokiu būdu, M1 didinimas – tai pagrindinė sąlyga, atkuriant ekonomiką. Problema yra ta, kad dabartinėmis sąlygomis bankai nenoriai imasi aktyvių veiksmų, susijusių su savo rezervų balansais. Pirmenybę jie teikia savo rezervų talpinimui centriniuose bankuose ir nedidelio pelno gavimui.

*Atkreipkite dėmesį, kad Anglijos Banko rizikingų aktyvų įsigijimas Didžiosios Britanijos Finansų ministerijos vardu pagal Aktyvų pirkimo programą buvo finansuotas iždo vekselių pardavimu, todėl tai nėra pinigų spausdinimo dalis, kadangi jų įtaka monetarinei bazei sterilizuojama.

 

 

Paruošta pagal Morgan Stanley medžiagą. Šaltinis: Forex.LT

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2017 01 13 09:45     #36325
 You made a few good items presently there. We viewed on the web with the problem and discovered almost all persons will probably get along with using your website.

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2022 UAB All Media Digital