Komentarai 10 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

7 mitai apie krizę (I dalis)

spekuliantai.lt | 2009-01-31 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 3775
7 mitai apie krizę (I dalis) Kokias mąstymo klaidas žmonės daro krizės metu

Krizė, krizės, krizei, krizę, krize, krizėje… Oi kiek mes jau prisiklausėm šio mielo žodelio pastaruoju metu. Atrodo, tiek daug jau diskutuota, kad nieko naujo nebepasakysi. Vis dėl to kai kurie dalykai yra nutylimi arba klaidingai interpretuojami iki šiol - tad šis rašinys apie ekonomikos mitus. Arba kokias mąstymo klaidas žmonės daro krizių metu.

Mitas #1: Nėra jokios krizės

Žr. straipsnį čia. Amerikos atvejui žr. čia.

Mitas #2: Krizę sukelia pesimistai.

Arba pasak “optimistų”, krizė yra tik mūsų galvose. Tai aišku perša loginę išvadą, kad jei visi susitarę imtume galvoti pozityviau, ji išnyktų savaime.

Šis teiginys turi išties gerą pagrindimą, tačiau nepakankamą. Sukryžminus ekonomiką ir psichologiją yra gaunamas įdomus hibridas - lūkesčių ekonomika. Kai žmonės yra nusiteikę pozityviai, tiki ateitimi, tai jie labiau stengiasi, labiau linkę rizikuoti ir išlaidauti. O kai daugiau perka, verslas daugiau uždirba, valstybė surenka daugiau mokesčių. Gaunasi teigiamas ratas, kuris pats save skatina. Ir atvirkščiai: kai žmonės mato niūrią ateities perspektyvą, jie linkę mažiau investuoti ir išlaidauti. Tai automatiškai mažina įmonių gaunamus pelnus, jos mažina darbuotojų skaičių, šie netekę darbo dar mažiau išleidžia ir t.t. Vėlgi gaunasi uždaras ratas, tik į kitą pusę.

Klausimas išlieka - kodėl iki šiol teigiamai savo perspektyvas vertinę žmonės staiga pakeičia savo nuomones? Kodėl jie pradeda įsikalbinėti sau krizę?

Ekonomikos teorija negali tiksliai sutarti, kas vis dėlto tai sukelia. Yra daug paaiškinimų: netinkama fiskalinė politika, perprodukcija, išorės veiksniai (karas, resursų trūkumas). Tačiau tikrai ne pavieniai pesimistai. Jų visada yra visuomenėje - netgi kai ekonomika išgyvena stiprų pakilimą.

Žvelgiant iš gyvenimiškos perspektyvos, tai nutinka dėl visai paprastų dalykų: verslui bankas nebeduoda paskolų, pardavimai ir pelno marža mažėja, valstybė kelia mokesčius. Darbuotojams - atlyginimai nebedidėja, produktų ir paslaugų kainos auga, šienauja bedarbystė. Esant tokiems veiksniams sunku išlikti optimistišku, todėl dauguma žmonių iš naujo įvertina savo ateities perspektyvas, kurios dabar jau nėra labai teigiamos.

O jei vis dar abejojate dėl etatinių pesimistų - pagalvokite kokį svorį klestinčioje ekonomikoje jie iš tiesų sudaro? Beveik nulinį. Nes jie juk pesimistai: jie nespėja, bijo pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis. Tai kaip jie sugebėtų nuversti nuo bėgių visą ekonomikos traukinį?

Jei šis mitas būtų tiesa, tai kasdienė optimistų ir pesimistų dvikova atrodytų maždaug taip:



Mitas #3: Krizės metu pinigai niekur nedingsta

o tik pereina iš vienos kišenės į kitą. Tai savo ruožtu duoda pagrindą klaidingam įsitikinimui, kad vos tik krizė baigsis, visi “išsitrauks pinigus iš kojinės” ir masiškai pirks atpigusį turtą.

Šis mitas kyla dėl to, kad dauguma žmonių nežino kaip veikia šiuolaikinė kreditavimo sistema. Jie labai nustemba išgirdę, kad bankai visame pasaulyje gali išduoti DAUGIAU paskolų negu jie turi surinkę indėlių ir nuosavo turto.

Kaip galima gaminti pinigus iš oro?
Maždaug taip: rezervinė bankinė sistema leidžia privatiems bankams tiesiog įrašyti į kliento sąskaitą išduoto kredito sumą, nenurašant jos iš jokios kitos sąskaitos. Bankas už tai privalo centriniame banke turėti pasidėjęs nejudinamą rezervą, kuris yra mažesnis už išduotus kreditus tam tikru oficialiai nustatytu santykiu (šiuo metu Lietuvoje kiekvienam banko paskolintam litui, jis privalo turėti 4ct rezervų).

Taigi finansų institucija, suteikdama žmogui kreditą, “sukuria” naujus pinigus, o paskolos gavėjas atsiradusį perteklių vėliau “sunaikina” mokėdamas įmokas. Kadangi rinkoje daugybė žmonių vienu metu ir kuria naujas paskolas, ir gražina egzistuojančias, tai susidaro pusiausvyra. Detaliau apie šią sistemą galite sužinoti wikipedijoje arba pažiūrėję šį filmuką.


Ši schema turi labai svarbią pasekmę: jeigu nutinka taip, kad paskolų pusiausvyra sutrinka ir žmonės pradeda atidavinėti daugiau paskolų, negu imti naujų, tai apyvartoje esantis pinigų kiekis pradeda MAŽĖTI. Ir tie pinigai dingsta negrįžtamai. Ekonomikai tai reikštų defliaciją, BVP mažėjimą ir dar krūvą kitų blogybių. Būtent dėl to visas pasaulis šiuo metu yra susirūpinęs ir bando dirbtinai skatinti kreditų teikimą (mažinant palūkanų normas netgi iki 0%). Ir jei jiems nepavyks, tai pasibaigus krizei nebus jokio investicijų kainų ralio (nes tiesiog nebus pinigų jam finansuoti).

Papildomai - tokios šalys kaip Lietuva sunkmečiu dar kenčia nuo užsienio prekybos deficito. Paprastai tariant, kai mes perkame importuotas prekes, pinigai palieka mūsų šalį. Dėl šios priežasties žemiau esantis LT pinigų kiekio grafikas jau yra įžengęs į neigiamą teritoriją (vadinasi pinigų apyvartoje mažėja), nors išduotų kreditų kreivė, dar laikosi pliusinėje teritorijoje.




(kai šio grafiko linija pasieks 0%, “sukurtų” pinigų kiekis apyvartoje pradės mažėti)

Mitas #4: Ekonomika vyksta ciklais

todėl sunkumai yra laikini ir greitai “natūraliai” dings.

Klasikinis apibrėžimas sako, kad ekonomikos ciklas yra laikotarpis susidedantis iš ekonominio augimo ir po to sekančio nuosmukio. Vienam tokiam ratui pasibaigus, automatiškai prasideda kitas. Tai kaip lietaus ciklas gamtoje: iš pradžių susikaupia debesys, tada lyja, o galų gale vėl ateina giedra. Po to vėl iš naujo.

Vienok reikia atkreipti dėmesį, kad šis apibrėžimas nieko nepasako kiek laiko trunka ir kokiu dažnumu vyksta tos ciklo dalys. Dėl šios priežasties ekonomistai siūlo atsisakyti klaidinančios “ciklo” sąvokos ir verčiau vadinti šį reiškinį “svyravimais”. Juk ir meteorologijoje lietaus pasirodymą būtų keista vadinti ciklais, kai jie visai nėra cikliški laiko prasme.

Istorija rodo, kad labai sunku prognozuoti kokio ilgio bus ciklas ir jo sudėtinės dalys. Yra buvę atvejų, kai jis tęsėsi 30 metų, o kartais vos 3-4 metus. Nuosmukio fazė gali užtrukti pusmetį, tačiau gali tęstis ir 10 metų. Gyvas pavyzdys yra šių dienų Japonija, kurioje nuosmukis prasidėjo 1990 ir tęsėsi iki 2003. Tada keletą metų džiaugėsi nauju kilimu, o 2007-ais vėl prasidėjo kritimas.

Štai taip atrodo JAV ciklų žemėlapis - kaip matome nėra jokių aiškių dėsningumų kada įvyks nuosmukis ir kiek laiko jis tęsis.


(šaltinis)
Taigi dabartinis nuosmukis kadanors baigsis, bet tai nebūtinai įvyks “greitai”.

Kitoje dalyje:
Mitas #5: Finansų analitikais ir patarėjais galima pasitikėti.
Mitas #6: Ekonomikos stimuliavimas yra geriausia išeitis iš krizės.
Mitas #7: Krizė geras metas investuoti

_________________________
Šaltinis www.tamagochi.lt

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2009 01 31 19:48     #4524
Čia p.tamagochi kūrybos kompiliacija, kopija iš tamagochi.lt ar dar kas? Nes nežinau su kuo šnekuosi Paskaityti įdomu, nors viskas jau šimtus kartų matyta/girdėta. Kas dėl dabartinės krizės, ji unikali dėl globalizacijos. Žiūrint formaliai, ši recesija neturi būti labai ilga, nes globalizacijos eroje viskas spartėja. Dėl gylio sunku pasakyti: iš vienos pusės, tarsi turėtų būti gilesnė, nes "rezonuoja" visas pasaulis, iš kitos pusės, dėl tos pačios priežasties didesnės amortizacijos galimybės. Kaip bus iš tikrųjų, pamatysim. Viena aišku, jog disertacijų iš šio nuosmukio bus parašyta tūkstančiai, o ateityje bus gauta ne viena Nobelio ekonomikos premija...
2009 01 31 20:46     #4525
šnekiesi su Tamagochiu Tiesiog esu suplanavęs šiek tiek šviečiamųjų straipsnių paskelbti per spekuliantai.lt, ir tai vienas iš jų. O mano puslapis labiau asmeninėms temoms skirtas - bet ten irgi paminiu.
2009 02 01 10:18     #4526
"rezervinė bankinė sistema leidžia privatiems bankams tiesiog įrašyti į kliento sąskaitą išduoto kredito sumą, nenurašant jos iš jokios kitos sąskaitos." Iš tikrųjų yra šiek tiek kitaip. Bankas gali paskolinti tik tiek kiek, yra surinkęs indėlių minus rezervas. Tačiau multiplikatoriaus efektas atsiranda tik žiūrint į visą sistemą bendrai - kadangi tie pinigai, kuriuos klientas gauna kaip paskolą, greičiausia kažkuriuo būdų vėl pateks į tą patį ar kitą šalies banką, kuris vėl galės juos perskolinti (atminusavęs rezervą). Tokiu būdų tie pinigai gali būti n kartų perskolinti. (dar reiktų atkreipti dėmesį, kad tam turėti norinčių skolintis, tiek ir tiek laiko, kad procesas prasisuktų kelis kartus) Rezultate, perskolinti galima ne visus pinigus, o tik tuos, kurie grįžta bankui, iš jų dar reikia minusuoti CB rezervus bei pačio banko atsargas.
2009 02 01 10:18     #4527
Taigi, kai viskas yra gražu, o ateitis rožinė, visi rezervai - tiek žmonių, kurie laiko grynais bonkese (nepainioti su "bankuose") ir indeliuose (nepainioti su "indėliais"), tiek pačio banko, yra minimalūs, nes labiau apsimoka juos "įdarbinti". Tačiau prasidėjus krizei, ši dalis išauga. Taigi, pinigų sistemoje sumažėja dėl: a) nenoro skolintis, ir taip vystyti "multiplikavimo" procesą b) žmonių noro turėti rezervus ne bankinėje sistemoje c) pačių bankų noro turėti rezervus nepalankiais metais Dėl pirmo punkto sustoja plėtimosi procesas (gali netgi apsisukti, nes skolos, ypač trumpalaikės (verslo, vartojimo) po truputį grąžinamos) Dėl antro ir trečio punkto mažėja multiplikatoriaus koeficientas. Jei grubiai, m = 1 / k. kur k - suma visų "nusėdusių pinigų" dalis (grubiai: k = k_cb + k_gyv + k_bnk) Taigi, galima pastebėti, kad: a) vienas iš atkirų dalių sumažinimas net iki 0, multiplikatoriaus nepadidins proporcingai. Todėl CB mažindamas rezervus nuo 6% iki 4%, iš tikrųjų multiplikatoriaus nepadidino 50%, o gerokai mažiau. b) šias dalis gali keisti greitai - supanikavus bus kelių dienų ar savaičių reikalas. Tačiau salyginai nedidelės dalys įtakoja visą pinigų masę, kurią pakeisti yra labai sunku ir kurios keitimasis taip veikia visą ekonomiką. (Ta prasme, pvz., jei k pasikeičia nuo 10 iki 15, m pasikeičia nuo 10 iki 6,7, t.y. vienu trečdaliu sumažės visa pinigų masė).
2009 02 01 10:34     #4528
dar pamiršau vieną elemantą - krizės metu didėja šešėlinės ekonomikos dalis, kas reiškia, kad dar nemaža dalis grynų bus paimta iš bankinės sistemos
2009 02 01 13:15     #4529
dėkui už pastabas
2009 02 01 20:26     #4531
[b]tamsus[/b], nesuprask neteisingai, bet iš kur programmer tiek žino apie pinigų multiplikatorių? Negi iš "bendro" išsilavinimo?
2009 02 02 15:15     #4532
Indėne, tu irgi nesuprask neteisingai Prieš kurį laiką čia kaip tik rašiau, kad programeriai gali ne tik suprasti ekonominius dalykus, bet ir struktūriškai išdėstyti juos kaip kokį algoritmą, ne blogiau negu pripažinti ekonomistai. Ką "tamsus" ir padarė Didžiosios depresijos I laikais programerių dar nebuvo. O dabar lieka vilties, kad jie dar sugebės išgelbėti pasaulį
2009 02 02 17:41     #4533
na aš irgi prie programerių jei jau taip sausai žiūrint taigi įnešu savo indėlį į pasaulio gelbėjimą
2009 02 02 18:21     #4535
Nieko neturiu prieš programerius, matematinę (ir ne tik) ekonomikos pusę jie tikrai pajėgūs suprasti geriau už daugelį "profesionalių" ekonomistų(-čių). O jeigu dar tas programeris verslo programytes bando rašyti, tai jau kaip ir buhalteriu tuo pačiu tampa...

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital