Sezoniškumo Lietuvos akcijų rinkoje tyrimas

spekuliantai.lt | 2010-03-31 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 3338
Raktiniai žodžiai: Sezoniškumas ir kalendoriniai efektai Lietuvos akcijų biržoje
Sezoniškumo Lietuvos akcijų rinkoje tyrimas Per pastaruosius kelis dešimtmečius pasirodė nemažai mokslinių publikacijų, kuriose nagrinėjamos įvairios kalendorinės tendencijos finansų rinkose. Š

Per pastaruosius kelis dešimtmečius pasirodė nemažai mokslinių publikacijų, kuriose nagrinėjamos įvairios kalendorinės tendencijos finansų rinkose. Šių tyrimų dėka pastebėtos sezoninės tendencijos dažnai tampa diskusijų apie rinkų efektyvumą objektu. Išskirti galima kelias daugiausiai dėmesio sulaukiančias tendencijų kategorijas, tarp kurių savaitės dienų tendencingumas, mėnesio metuose tendencingumas ir kelių mėnesių metų kontekste tendencingumas. Šių sezoninių nukrypimų, dar vadinamų anomalijomis, išsilaikymas iki šių dienų yra vienas iš argumentų, jog rinkose veikianti kainų sistema dar nėra visiškai efektyvi. Viena iš sezoninių anomalijų priežasčių išlieka didelė masė rinkos dalyvių, kurie renkasi neracionalios prekybos modelius ir metodus, o racionalūs rinkos dalyviai nepajėgia panaikinti šio iracionalumo sudaromų pasekmių, todėl norint sėkmingai veikti finansų rinkose yra pravartu nagrinėti jose vis išsilaikančių anomalijų priežastis ir charakteristikas.

Mėnesinių pokyčių sezoninės tendencijos

Plačiau aprašytos yra kelios mėnesinio sezoniškumo anomalijos. Viena daugiausiai dėmesio sulaukianti sezoninė anomalija, dar vadinama „Helovyno“ fenomenu arba „parduok gegužę ir eik šalin“ (angl. Sell in May and go away) strategija, tam tikrame periode metuose sukuria statistinio arbitražo galimybę. Bouman ir Jacobsen (2002) atlikto sezoninio tendencingumo tyrimo įvairiose šalyse rezultatai atskleidė, jog vadovaujantis paprasčiausia strategija „parduoti gegužės mėnesį ir atpirkti lapkričio pradžioje“ pasiekiami ženkliai geresni rezultatai nei laikant akcijas ištisus metus. Michael S. Rozeff ir William R. Kinney atlikę sezoniškumo tyrimą tvirtino, jog Sausio mėnesį NYSE akcijos kyla daugiau nei likusią metų dalį (Rozeff ir Kinney 1976). Šias išvadas patvirtina ir kitų mokslininkų darbai (French 1980, Haugen ir Jorion 1996,). Taip pat pastebėta, jog sausis turi savybę atlikti barometro funkciją prognozuojant teigiamą ar neigiamą akcijų pokyčių rezultatą metų gale (Brown ir Luo 2004). Istorinių OMXV indekso vidutinių mėnesio pokyčių grafinis atvaizdavimas pateiktas žemiau (OMXV indekso reikšmės paimtos iš http://www.nasdaqomxbaltic.com).


Taip pat žemiau pateikiama mėnesinių pokyčių statistinė informacija padeda analizuoti mėnesinį sezoniškumą. Šioje bei kitose tolesnėse lentelėse esminių rodiklių maksimalios ir minimalios reikšmės yra paryškintos.

Kaip matome iš lentelėje pateiktos statistikos, istoriškai didžiausią prieaugį pasiekia sausio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai, kurie per pastaruosius 10 metų net 8 kartus buvo teigiami ir atitinkamai vidutiniškai pasiekdavo 2.95%, 5.76% ir 2.89% teigiamus pokyčius. Reikia atkreipti dėmesį, jog rugpjūtis ir rugsėjis taip pat yra ir daugiausiai svyruojantys mėnesiai, tai matome iš standartinio nuokrypio, kuris rugpjūtį paprastai būna didžiausias (14%). Padalinę R/R iš standartinio nuokrypio gauname, jog įskaičius riziką, palankiausias metų mėnuo laikyti akcijas yra sausis.

Įdomu tai, kad nors ir rugsėjis bei rugpjūtis yra tarp geriausių mėnesių, tendencija, jog laikotarpis nuo gegužės iki lapkričio yra prastesnis akcijoms nei likusią metų dalį, OMXV indekso mėnesiniuose pokyčiuose išsilaiko 7 kartus iš 10-ies. Minėtas laikotarpis geresnis už likusią metų dalį pasirodė 2004, 2007 ir 2009 metais. Atlikus sausio barometro testą, paaiškėjo, jog tendencija kai sausio mėnesio rezultatas prognozuoja rezultatą metų gale, pasitvirtino taip pat 7 kartus per pastaruosius dešimt metų. Taip pat pastebėjome, jog Gruodžio rezultatas turi didelę koreliaciją su pirmųjų 11 mėnesių rezultatu. Per pastaruosius 10 metų OMXV indeksas užfiksavo 7 teigiamo pokyčio metus. Visus tris metus kai bendras pirmų vienuolikos mėnesių pokytis būdavo neigiamas, Gruodį akcijos taip pat krisdavo. Tai galima paaiškinti tuo, jog investuotojai metų gale fiksuodami neigiamą rezultatą mažinasi mokėtinus mokesčius. Tačiau reikia pastebėti jog iš likusių 7 metų, kurie buvo teigiami, penkis kartus Gruodis teisingai atkartojo metų tendenciją ir kilo. Susumavę visų dešimties metų rezultatus gauname, jog Gruodis teisingai atkartojo 80% pirmų 11 mėnesių pokyčių tendencijas. Žemiau pateiktoje lentelėje pavaizduota šių trijų mėnesinių tendencijų statistikos suvestinė.

 

 OMXV indekso mėnesinių pokyčių statistika ir sezoninių anomalijų suvestinė (2000-2010).

Vis dėlto turima Lietuvos akcijų indekso OMXV istorija yra gana trumpa, todėl daryti detalesnes išvadas apie mėnesinių pokyčių tendencijas yra gana sudėtinga nes trūksta statistinės imties tvarumo.

Savaitinių pokyčių sezoninės tendencijos

Nagrinėjant savaitines akcijų rinkų tendencijas pastebėta, jog rotaciniai mėnesių periodai, t.y. mėnesio pradžia ir galas generuoja didesnę grąžą nei likusios dienos (Cosby ir Ratner 1992). Taip pat yra įrodymų, jog pirmoje mėnesio pusėje pasiekta grąžą yra ženkliai didesnė nei antroje mėnesio pusėje (Ariel 1987). Tikrinant šių anomalijų tendencingumą Lietuvos akcijose, rezultatai aiškių išvadų nepateikia.

Išsamesnė OMXV indekso savaitinių pokyčių statistika pateikiama žemiau esančioje lentelėje.

 

                             OMXV indekso savaitinių pokyčių statistika (2000-2010)

 

Matome, jog statistiškai daugiausiai indeksas paauga paskutinę 5-ąją mėnesio savaitę. Iš per tiriamąjį laikotarpį buvusių 44 paskutinių mėnesio savaičių, indeksas kilo 32 kartus (74%), vidutiniškai pasiekdamas +1% teigiamą pokytį. Nors ir turėdama mažesnę imtį, 5-oji mėnesio savaitė svyruoja mažiau nei likusios nes jos standartinis nuokrypis mažiausias, todėl galima teigti, jog šios savaitės tendencingumas pastoviausias. Vertinant likusias savaites galima išskirti trečiąją mėnesio savaitę, kuri vienintelė pasižymi vidutiniu neigiamu pokyčiu. Nors ši savaitė pelninga buvo šiek tiek daugiau nei pusę tiriamojo laikotarpio (52%), tačiau jos vidutinio teigiamo pokyčio ir vidutinio neigiamo pokyčio santykis yra mažesnis už vienetą ir lygus 0.93, kas lėmė jos neigiamą vidutinį pokytį. Likusių savaičių statistika neparodo didesnio išsišokimo iš vidurkio.

Dieninių pokyčių sezoninės tendencijos

Tiriant dieninių pokyčių anomalijas daugiausiai dėmesio susilaukia „Savaitgalio efektas“ (dar kitaip vadinamas Pirmadienio efektu). Pastebėta, jog penktadienį pasiekiame gerokai didesni prieaugiai nei pirmadienį (Keim ir Stambaugh 1984, Abraham ir Ikenberry 1994). pirmadienis atspindi trijų dienų (šeštadienio, sekmadienio ir pirmadienio) įvykius, todėl atrodytų būtent pirmadienis galėtų generuoti aukštesnius prieaugius nei kitomis savaitės dienomis, tačiau yra atvirkščiai. Yra nemažai šios anomalijos aiškinimo versijų. Jay Kaeppel (2009) savo knygoje rašo, jog blogų naujienų srautas po penktadienio uždarymo prisideda prie neigiamos pirmadienio tendencijos. Lakonishok ir Maberly (1990) savo darbe teigia, jog NYSE pirmadienio apyvarta yra mažesnė nei kitomis dienos, tačiau individualūs investuotojai prekiauja daugiau, o Abraham ir Ikenberry (1994) teigia radę įrodymų, jog individualių investuotojų prekybos elgsena pirmadieniais turi įtakos šiam statistiniam efektui. Kaip vidutiniškai kinta OMXV indeksas savaitės dienomis pavaizduota žemiau esančiame paveiksle.

Kaip matome vidutinis pirmadienio pokytis Lietuvos akcijose taip pat būna prasčiausias ir vidutiniškai siekia -0.05%. Didžiausias prieaugis vidutiniškai pasiekiamas savaitės gale. Reikia pastebėti, jog volatilumas, kurį apsprendžia standartinis nuokrypis, savaitės gale yra mažiausias, o daugiausiai svyruojama pirmoje savaitės pusėje. Šią tendenciją taip pat galima paaiškinti pirmadienio efekto charakteristikomis. Išsamesnė statistika pateikiama žemiau.

 

                          OMXV indekso dieninių pokyčių savaitėje statistika (2000-2010)


Iš aukščiau esančioje lentelėje pateiktų duomenų matome, jog vertinant pagal OMXV dieninių pokyčių statistiką, savo charakteristikomis penktadienis ir pirmadienis labiausiai skirtingos savaitės dienos. Pirmadienį esantis didžiausias volatilumas po truputį krenta ir penktadienį jau būna mažiausias. Taip pat penktadienį užfiksuota 285 teigiamo pokyčio dienos iš 504 galimų (58%), o vienintelio pirmadienio teigiamo pokyčio dienų procentinė dalis yra mažesnė už 50% ir lygi 48%. Gauti rezultatai parodo, jog Lietuvos akcijų biržoje egzistuoja savaitės dienų sezoniškumas. Taip pat galima daryti išvadą, jog kitų mokslininkų tyrimuose apie dienines tendencijas akcijų rinkose plačiai aprašytas pirmadienio efektas egzistuoja ir OMXV indekso dieniniuose pokyčiuose.

Išvados

Taigi atlikus Lietuvos akcijų indekso OMXV tyrimą, galima teigti, jog sezoninės tendencijos šioje rinkoje egzistuoja. Tendencijas suskirsčius į dienines, savaitines ir mėnesio, paaiškėjo, jog anomalijos aptinkamos visose trijose kategorijose. Rezultatai su mėnesio pokyčiais rodo, jog aiškiausi sezoniškumai aptinkami vasaros gale ir pirmoje rudens pusėje. Rugpjūtis istoriškai pasiekia didžiausią vidutinį teigiamą pokytį, o vidutiniškai prasčiausias mėnuo yra spalis. Šis periodas taip pat pasižymi aukštu standartiniu nuokrypiu, o tai rodo, jog šiais mėnesiais sulaukiamas didesnis nei įprasta rinkos aktyvumas. Taip pat reikia paminėti, jog sausis irgi išlaiko sezoniškumo tendenciją, iš pastarųjų 10 metų teigiamas jis buvo 8 kartus. Pastebėtos ir kelios kituose mokslininkų darbuose aprašytos tendencijos užfiksuotos kitose pasaulio rinkose. Atlikus analizę paaiškėjo, jog sausis turi savybę prognozuoti visų metų tendenciją. Taip pat pastebėta, jog gruodžio mėnuo 8 kartus iš 10-ies atspindėjo pirmų 11 mėnesių tendenciją. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog OMXV indekso istorija yra palyginti trumpa ir siekia tik 10 metų, todėl kurti prekiavimo taisykles remiantis mėnesio sezoninėmis tendencijomis statistinio pagrindo nepakanka.

Analizuojant savaitinį sezoniškumą, pastebėta, jog antra savaitės pusė generuoja didesnius akcijų teigiamus pokyčius. Labiausiai išsiskiria penktoji mėnesio savaitė, kuri nors ir turėdama mažesnę imtį, palyginus su kitomis, svyruoja mažiausiai ir vidutiniškai teigiama buvo 74% per tirtąjį periodą. Išsiskiria ir penktos savaitės vidutinis pokytis, kuris siekia +1% ir yra daugiau nei tris kartus didesnis už antros pagal geriausią teigiamą pokytis savaitės rezultatą.

Išanalizavus dieninių pokyčių tendencijas, paaiškėjo, jog savaitės pradžia yra ženkliai prastesnė nei antra pusė. Taip pat OMXV indeksas yra linkęs labiau svyruoti pirmoje savaitės pusėje nei pabaigoje.

Apibendrinant galima teigti, kad šiuo tyrimu atskleistos Lietuvos akcijų rinkoje egzistuojančios sezoninės tendencijos iš esmės yra panašios su kitų mokslininkų darbuose aprašytomis sezoninėmis anomalijomis. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog komisiniai mokesčiai prekiaujant Lietuvos akcijomis gerokai lenkia išsivysčiusiose šalyse vyraujančias komisinių normas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl racionaliems investuotojams nėra paprasta išnaudoti šias anomalijas ir normalizuoti rinkos efektyvumą, todėl trumpalaikio spekuliavimo galimybės šioje rinkoje yra gana apribotos. Tačiau investuotojai besiorientuojantys į ilgalaikį ar periodinį investavimą nesudėtingai gali pasinaudoti šiomis sezoniškumo suteikiamomis galimybėmis.

Iš gautų rezultatų matome, jog palankiausias metas formuoti portfelį, sudarytą vien tik iš Lietuvos biržoje prekiaujamų akcijų, būtų spalio ir lapkričio mėnesiais, kurie korekcijos pavidalu seka po dviejų geriausių mėnesių metuose. Taip pat sprendimus įgyvendinti geriausiai iki mėnesio vidurio, kuomet akcijos kyla mažiau ir idealiu atveju sandorius vykdyti pirmadieniais, kurie statistiškai suteikia geriausią progą pirkti pigiau.

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2010 04 06 12:56     #33384
Mano kuklia nuomone - savaites dienomis paremta strategija, OMXBB, generuos stabilu minusa, bet kokiu atveju, del dideliu komisiniu mokesciu.
O del menesiniu strategiju - imtis tikrai per maza. Gal t-test'as ir parodo, kad patikima investicija, kai 7 men is 10 buvo teigiami, bet cia akciju birza, o ne koks automatinis procesas.
Dar siulyciau paziureti su duomenimis, kur panaikinta kryptis (de-trend) - kai kuriais atvejais teigiamas pokytis gali isnykti...
Uz tyrima riebus pliusas, bent jau kazkokios quantines uzuomazgos Lietuvos padangeje, kur visi apsikrete TA, EW ir bangomis...
2010 04 12 09:52     #33431
būtų indomu sužinoti ar tauta nepramiegojo 2009 kilimo. gal kokią apklausą apie sąskaitos 2009m procentinį prieaugį?

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital