Komentarai 3 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Bankinio sektoriaus apžvalga

spekuliantai.lt | 2008-04-08 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 4776
Bankinio sektoriaus apžvalga Bankinio sektoriaus apžvalga Kovo 29d. „mk centras“ kartu su asociacija „Spekuliantai“ surengė jau antrąjį šiemet seminarą „Bankų sektoriau

Bankinio sektoriaus apžvalga

Kovo 29d. „mk centras“ kartu su asociacija „Spekuliantai“ surengė jau antrąjį šiemet seminarą „Bankų sektoriaus analizė“. Seminaro metu bankinio sektoriaus tendencijas, pelno šaltinius, vertinimo metodus bei dabartinę bankų situaciją Lietuvoje bei Skandinavijoje apžvelgė Orion Securities finansų analitikas Aurelijus Burda.

Seminaro metu finansų analitikas akcentavo tamprų bankinio sektoriaus ryšį su ekonomikos ciklo pokyčiais, kurie šiandien matomi visame pasaulyje – JAV, Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, bei jų įtaką bankiniam sektoriui - per pastaruosius šešis mėnesius trijų likvidžiausių lietuvos biržoje listinguojamų bankų akcijos žymiai atpigo.

Skirtingos institucijos, anot A. Burdos, prognozuoja skirtingą Lietuvos ekonomikos, o tuo pačiu ir bankinio sektoriaus ateitį šiais bei kitais metais, bet labiausiai tikėtinas švelnus nusileidimas, o tuo pačiu tiktai laikinas bankinio sektoriaus plėtros sulėtėjimas.

Bankai, BVP augimas ir infliacija

A. Burdos nuomone, pagrindiniai du rodikliai, labiausiai įtakojantys bankinio sektoriaus įmonių kainas biržoje yra BVP augimas ir infliacija. Per pastaruosius 8 metus Europos bei Amerikos bankinio sektoriaus kainų indeksai gana aiškiai sekė infliacijos ir BVP augimo pokyčius. Augančią infliaciją bei smunkantį BVP augimą visada sekdavo smunkančios bankų kainos, o pasikeitus minėtų rodiklių krypčiai bankų kainos pradėdavo augti.

Atsižvelgiant į tą faktą, kad infliaciją Lietuvoje jau kuris laikas pradėjo smarkiai augti, o taip pat dauguma analitikų prognozuoja lėtėjantį ekonomikos augimą, akcijų kaina iš karto atitinkamai į šiuos pokyčius ir sureagavo.

Pagal BVP ir infliacijos kitimo tendencijas (krentanti ar kylanti infliacija ir BVP augimas) bankų verslo ciklą galima suskirstyti į keturias fazes: lengvas nusileidimas, kai smunka tiek infliacija, tiek BVP augimas, atsigavimas – kylanti BVP, smunkanti infliacija, perkaitimas – abu rodikliai kyla bei sunkus nusileidimas – esantis kylant infliacijai bei smunkant BVP augimui.

Bankų pelno šaltiniai

Anot A. Burdos, pagrindiniai ir svarbiausi bankų pajamų ir pelno šaltiniai, į kuriuos visuomet daugiausiai atsižvelgia analitikai, yra grynosios palūkanų pajamos ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos. Taip pat bankų rezultatams svarią įtaką daro paskolų kokybė bei administracinės sąnaudos. Šie rodikliai yra svarbiausi, vertinant ilgalaikę bankų vertę – o visos kitos gaunamos pajamos (pvz., investicijų grąža, valiutų keitimo pajamos, pelnas už parduotą finansinį ar nekilnojamą turtą) yra vadinamos mažos kokybės arba vienkartinėmis pajamomis, kurios dažniausiai būna trumpo laikotarpio finansų rinkų svyravimo rezultatas ir ilgam laikorpiui sunkiai prognozuojamos, todėl į jas daug dėmesio kreipti nereikėtų.

Tarp lietuvos bankų, prekiaujamų biržoje, didžioji dalis pajamų yra gaunama kaip grynosios palūkanų pajamos, ir tik Ūkio bankas išsiskiria kaip turintis šiek tiek daugiau grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų.

Finansų analitikas akcentavo, kad papildomos pajamos dažnai gali tapti bankų vadovų „žaisliuku“, norint šiek tiek padidinti ar sumažinti tam tikro laikotarpio bendrą banko pelną. Dažnai tai pasitaiko bankuose, kurie šalia įprastų operacijų dar turi ir gyvybės draudimo segmentą. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad šiaurės šalių bankuose įvairios papildomos pajamos dažnai turi gan didelę reikšmę galutiniam banko rezultatui, nors jų kokybė ir tikimybė, jog jos pasikartos ar augs ilgesniame laikotarpyje yra maža. Neretas atvejis skandinavijoje, kai bankų praneštas ketvirčio pelnas buna didesnis nei analitikai prognozavo dėl didesnių kitų pajamų, tačiau po tokio pranešimo dažnai akcijos vertė ne pakylą, o nukrinta, jei pagrindinės pajamos: grynosios palūkanų ir komisinių pajamos, būna maženės nei finansų rinkos tikėjosi.

Seminaro metu kilo nemažai diskusijų apie pristatytas Lietuvos bankų pelno, pajamų bei paskolų kokybės prognozes. A. Burdos nuomone, paskolų kokybė nėra pats svarbiausias kriterijus, vertinant ilgalaikę banko vertę, o žvelgiant į Lietuvos bankų perspektyvą nuostoliai dėl paskolų negrąžinimo ateinančiais metais turėtų išaugti, bet tai tik dalinai sulėtins bankų plėtrą. Kai ekonomika išvengia kieto nusileidimo scenarijaus per verslo ciklo kreivę, tuomet paskolų portfelio augimas, „sveikos“ grynosios palūkanų maržos ir optimalūs kaštai dažniausiai turi didžiausią įtaką banko vertei ir tik po pastarųjų elementų eina daugiausiai diskusijų sukelianti paskolų kokybė. Pranešėjas taip pat akcentavo, kad rizikingiausios yra verslo ir vartojimo paskolos, o paskolos, suteiktos namų ūkiams nekilnojamam turtui įsigyti nėra tokios rizikingos.

Bankų vertinimas

Bankams vertinti naudojami keli pagrindiniai metodai, pristatyti seminaro metu - modeliai paremti dividendų grąža, nuosavybės grąžos ir kapitalo kainos skirtumo verte, o taip pat santykiniai vertinimo rodikliai, tokie kaip kainos ir pelno, kainos ir buhalterinės vertės santykiai, o taip pat nuosavybės ir turto grąžos rodikliai. Bankų pelnai buvo rekordiškai dideli praeitais metais ir tikimasi gerų rezultatų 2008, tačiau bankų akcijos šiuo metu yra prekiaujamos su cikliškai žemais santykinais rodikliais, kurie yra panašūs į 2000-2002 bankų santykinius rodiklius, o tai yra rezultatas išaugusios kapitalo kainos. Tačiau, netgi ir prie esamos situacijos, rinkose (ypač mažai analizuojamose) dažnai pasitaiko neįvertintų arba jau šiek tiek pervetintų bankų akcijų. Pagal santykinius rodiklius lyginant Šiaulių ir Ūkio bankus su panašiais bankais rytų ir centrinėje europoje matyti, kad Šiaulių bankas papuola tarp brangiausiai, o Ūkio bankas – tarp pigiausiai vertinamų bankų.

Bankai šiais ir ateinančiais metais

Finansų analitikas taip pat pristatė savo nuomonę apie galimus palūkanų normų pokyčius Europoje bei JAV ir jų įtaką bankiniam sektoriui. Jo nuomone bazinė palūkanų norma, kaip BVP augimo ir infliacijos indikatorius parodys bankų sektoriaus tendencijas ateinančiu metu. Besikeičiant verslo ciklui, finansų rinkos vertybinius popierius paprastai rekomenduojama pirkti ankstyvios biržos kilimo ar vėlyvaus nuosmūkio fazėse, o bankinis sektorius, bent jau Lietuvoje, po truputį artėja prie pastarojo.

Daugiau informacijos apie ateinančius seminarus – www.spekuliantai.lt/seminarai

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2008 04 08 21:53     #3278
A. Burdos nuomone, paskolų kokybė nėra pats svarbiausias kriterijus, vertinant ilgalaikę banko vertę. BearSterns irgi taip pat galvojo.
A.B.
A.B.

1 komentarai

2008 04 09 10:17     #3280
Deficitas, siaip nereiketu lyginti traktoriaus su pomidoru. BearSterns yra investcinis bankas ir konkreciai BearSterns veikla susidėjo iš šių operacijų: Capital Markets, Wealth Management Global Clearing Services. Taigi BearSterns yra ne toks banks kaip tu ko gero isivaizdavau. Ir beto, jie padare didelius writedowns Q4 2007 ne paskoloms (jie ju ir neteikia beje), o fixed income securities, o pastorosios buvo sudarytos is subprimu. Trumpai tariant, lietuviski bankai ar skandinavijos bankai, nera tokie patys kaip BearSterns. Be to, lyginti subrime paskolas arba is ju sudarytas obligacijas su normaliom paskolom,tai tas pats kas lyginti traktoriu su pomidorais. Pagarbiai, A. Burda
2008 04 09 12:16     #3281
IMHO del LT ir US banku skirtumu- LT nera fizinio asmens bankroto, lietuviai iki paskutinio sedes isikande savo NT, nes nepadengus visos skolos turesi mautis paskutines kojines kad atsiskaitytum su kreditorium, tuo tarpu USA imeti raktus i voka, nusiunti bankui ir finito la komedija, kalbant apie listinguojamus bankus, nei SAB, nei UKB, nei SRS busto paskolu masiskai neisdavineja, todel ir analogijos su BS automatiskai yra niekines.

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2019 UAB All Media Digital