Komentarai 3 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Rinkoms krentant, vaistų suvartojimas tik didėja

spekuliantai.lt | 2008-04-07 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 3503
Rinkoms krentant, vaistų suvartojimas tik didėja Rinkoms krentant, vaistų suvartojimas tik didėja Vytautas Mikalajūnas Žurnalas „Investuok“ „Farmacijos įmonių akcijų kainos yra atsparesnės

Rinkoms krentant, vaistų suvartojimas tik didėja

Vytautas Mikalajūnas
Žurnalas „Investuok“

„Farmacijos įmonių akcijų kainos yra atsparesnės svyravimams, šių įmonių rezultatai mažai priklauso nuo ekonomikos ciklų“, – „Investuok“ žurnalui teigė „Orion Securities ASA“ analitikas Arvydas Noreika, manantis, jog šios akcijos gali būti įdomios investuotojams. „Vaistų vartojimas „nepajaučia“ perkamosios galios sumažėjimo“, – pritaria kolegai „Jūsų tarpininko“ fondų valdytojas Andrius Adomkus.

A. Noreika teigia, jog įmonės, kurių akcijomis prekiaujama Latvijos ir Lietuvos biržose, specializuojasi gamindamos taip vadinamus generinius preparatus. Įmonės gamina gerai žinomų formulių vaistus ir rinkoje konkuruoja ne originalia vaistų sudėtimi, o vaistų kainomis. Latvijos vaistų gamintojos „Grindeks“ ir „Olainfarm“ tarpusavyje labai panašios, vienas iš svarbiausių jų parterių – Latvijos organinės biosintezės institutas, kuriantis naujus vaistus abiem įmonėms.

Mažos įmonės
FMĮ „Finasta“ finansų analitikė Karolina Kriščiukaitytė pastebi, jog bendras visų trijų Baltijos farmacijos įmonių bruožas – šių palyginti smulkių bendrovių akcijomis biržose prekiaujama pakankamai vangiai. Likvidumo trūkumas labiausiai išryškėjo pastaraisiais mėnesiais, kai skelbiant geras naujienas investuotojai nesureaguodavo, o blogosios iš karto mušdavo akcijų kainą žemyn.

Vaistų vartos daugiau
„Pasaulinės vaistų pramonės augimas artimiausioje ateityje keliais procentais pastoviai lenks bendrą pasaulio ekonomikos augimą. Vaistų augimo potencialas ypač perspektyvus besivystančiose šalyse, kuriose auga gyventojų perkamoji galia, gyventojų senėjimo procesas tik dar prasideda. Pastaruoju metu ten išleidžiama vis daugiau lėšų sveikatos apsaugai. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos prognozuoja, jog Centrinėje ir Rytų Europoje bei NVS šalyse kiekvienais metais vaistams bus išleidžiama 20 proc. daugiau.“, – žurnalui „Investuok“ tvirtino fondų valdytojas A. Adomkus.

Nepavyko išplatinti akcijų
Nepaisant didėjančio vaistų vartojimo, investuotojai Latvijos farmacijos įmones vertina pakankamai atsargiai. „Olainfarm“ akcijų kainos praeityje labiausiai kilo dėl to, jog įmonė į rinką vedė vis naujus vaistus, sėkmingai plėtojo seniau gaminamų vaistų prekybą. Pernai pardavimas išaugo dvigubai“, – pasakoja A. Adomkus. Tačiau nepavykęs antrinis akcijų platinimas parodė, jog įmonės situacija pakankamai sudėtinga. „Nepavykus papildomam platinimui, akcijų kainos biržoje smuko, keitėsi ir įmonės planai“, – teigia fondų valdytojas, manantis, jog situacija komplikavosi prasidėjus kalboms apie Latvijos ekonomikos sulėtėjimą.

Dirbo nuostolingai
Negana to, investuotojus nuvylė ir praėjusių metų antrojo pusmečio rezultatai: įmonė ne tik neįgyvendino užsibrėžtų planų (100 proc. pelno augimas kasmet), bet ir dirbo nuostolingai. Įmonės atstovai komentuodami situaciją svarbiausia tokių rezultatų priežastimi įvardino nesėkmingą veiklą Rusijoje.
A. Adomkus žurnale „Investuok“ prognozuoja, jog ateityje „Olainfarm“ veiklą papildomai gali stabdyti ir didelis atlyginimų augimas. Atlyginimai auga greičiau nei veiklos efektyvumas. Ekspertas mano, jog investuotojai įvertino pastarojo pusmečio situaciją bei galimas perspektyvas – todėl akcijos kaina ir krito daugiau nei 40 proc. Ateityje akcijos kainą labiausiai lems bendra makroekonominė situacija Latvijoje. Daug nulems ir tai, kaip įmonei pavyks įvesti į rinką penkis nemažai potencialo turinčius naujus vaistus.

Eksporto rizika nevienoda
Nepaisant neigiamai susiklosčiusios situacijos, A. Adomkus žurnalui „Investuok“ tvirtino, jog „Olainfarm“ šiuo metu vis tik užima geresnes pozicijas nei „Sanitas“ ar „Grindeks“. Įmonė vaistus jau eksportuoja į pačiomis patraukliausiomis vadinamas augančias rinkas, planuoja pradėti vaistų registravimą Balkanų šalyse bei Lenkijoje. Produkcija eksportuojama ne tik į besivystančias, bet ir į išsivysčiusias šalis – Didžiąją Britaniją, Norvegiją, JAV. „Olainfarm“ vaistų eksportas plačiai išskaidytas – situacija gerokai stabilesnė, nei kitos Latvijos įmonės „Grindeks“, kuri didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į Rusiją.

„Mildronato“ sėkmės istorija
„Grindeks“ situaciją lemia sėkmingiausio jos produkto – „Mildronato“ pardavimai. Didžioji dalis „Mildronato“ eksportuojama į Rusiją, o jo pajamų dalis visuose bendrovės pardavimuose yra apie 70 proc. „2006 metais pasibaigus šio „Grindeks“ gaminamo vaisto patentui investuotojai nuogąstavo, jog pardavimai kris. Mat paprastai, kai tik baigiasi patentas, rinkoje atsiranda konkuruojantis vaistas – patentą turėjusi įmonė dažniausiai praranda apie pusę turėtų pajamų, tačiau šį kartą taip neatsitiko“, – žurnalui „Investuok“ pasakoja A. Noreika.
Ekspertas sako, jog šią, iš dalies netipišką situaciją, lėmė tai, jog Kinijoje gaminamas vaisto analogas yra brangesnis ir mažiau efektyvus. Be to, vaisto gamyba gana sudėtinga. Situaciją gerai iliustruoja faktas, jog bent prieš metus Rusijoje buvo trys įmonės, turinčios licencijas atlikti vieną iš žingsnių šio vaisto gamyboje: organinę sintezę su reaktyviniu kuru, bet nė viena jo vaisto gamybai sintezės nevykdo, nes yra karinės pramonės atstovės.

Naujas partneris Rusijoje
Nors „Grindeks“ padėtis dėl to, jog didžioji dalis produkcijos realizuojama Rusijoje, pakankamai rizikinga, tačiau ji turi ir savų privalumų. Įmonei pavyko pasirašyti sutartis su Rusijos įmone „Pharmstandard“ dėl didmeninio vaistų platinimo. Įmonė, anot „Orion securities ASA“ analitiko, yra viena iš didžiausių vaistus Rusijoje platinančių kompanijų, turinčių didelį pardavimo pajėgumą. Tikimasi, jog nauja sutartis dar labiau padidins „Mildronato“ pardavimus Rusijoje.

Pardavinės ir Kinijoje
A. Noreika teigiamai vertina „Grindeks“ planus po dvejų trejų metų pradėti „Mildronato“ pardavimą ir Kinijoje. Tam iš esmės jau pasiruošta: sudarytos atitinkamos sutartys su vietos platintojais, statoma nauja gamykla, o taip pat bus galima toliau naudotis kontraktu su „Sanitu“ bei gamybiniais pajėgumais „Pharmstandard“ gamyklose. Kinijos rinka nepalyginamai didesnė nei Rusijos, tad ekspertas mano, jog, pavykus užimti šią rinką, įmonės rezultatai smarkiai gerėtų.
Įmonė savo gaminamus vaistus planuoja parduoti ir Turkijoje.

Politinė Rusijos rizika
Nors vaistų eksportas, anot A. Noreikos, žymiai mažiau jautrus politikų įnoriams, tačiau politinės rizikos, kai didžioji dalis produkcijos eksportuojama į Rusiją, atmesti negalima. Visgi vaistų rinka nuo politikų įsikišimo apsaugota gerokai labiau nei maisto produktai ar bankinis sektorius: „Patirtis rodo, jog jei pagyvenusiems žmonėms dėl neaiškių priežasčių siūloma atsisakyti geresnio vaisto dėl prastesnio vietinio, jie vis tiek rinksis geresnį ir jau pakankamai plačiai žinomą, nors ir užsienyje pagamintą vaistą.“

Atpigo mažiau
„Grindeks“ akcijos nuo praėjusių metų vasaros atpigo mažiau nei „Olainfarm“. Kadangi „Grindeks“ griežtai vykdė užsibrėžtus tikslus, A. Adomkus mano, jog institucinių investuotojų mėgiamų akcijų kainos krito dėl bendros situacijos rinkose. Pasak fondų valdytojo, jei ne eksporto rizika, vertinant fundamentaliuosius bendrovės rodiklius ji atrodytų bene geriausiai. „Akcijos dėl nuosaikaus pelno augimo, verslo aiškumo bei mažiau kylančių abejonių, kaip seksis įgyvendinti planus, galėtų būti stabiliausios iš Baltijos farmacinių įmonių“, – mano A. Adomkus. Ekspertas teigia, jog įmonė artimiausiu metu siekia dvigubai padidinti gamybinį pajėgumą, modernizuojant gamyklą bei padidinant darbo efektyvumą.
Didžiausia problema norintiems prekiauti „Grindeks“ akcijomis, anot A. Noreikos, yra tai, jog prekyba jomis vyksta pakankamai vangiai. Didžioji dalis akcijų priklauso Lipmanių šeimai.

Ekonomika mažai įtakoja
Blogėjanti ekonomikos situacija Latvijoje ir didelė infliacija, pasak A. Noreikos, mažiau lemia eksportuojančių, o ypač farmacijos įmonių veiklos rezultatus – daugiausia pajamų jos gauna eksportuodamos vaistus į užsienį, kur atsiskaitoma ne Latvijos latais. Tačiau akcijų kainą biržoje ir toliau neigiamai veikia spekuliacijos dėl lato devalvacijos. „Niekas nesusimąsto, jog Latvijos farmacijos įmonės, eksportuojančios didžiąją dalį produkcijos, iš devalvavimo greičiausiai tik išloštų“, – pastebi analitikas.
A. Adomkus mano, jog nors prasta ekonomikos situacija Latvijoje tiesiogiai mažai lemia veiklos rezultatus, tačiau gali smogti įmonėms netiesiogiai – joms bus sunkiau pasiskolinti lėšų plėtrai. Padidėję skolinimosi kaštai tik dar labiau „apkarpys“ įmonių pelningumą.
„Latvijos farmacijos įmonių akcijos jau parduodamos sumažinta kaina ne tik dėl šalies makroekonominės rizikos, bet ir dėl kitų, jau konkrečiai su bendrovėmis susijusių veiksnių – vieno produkto ir vienos eksporto rinkos rizikos, su kuria susiduria „Grindeks“, ir „Olainfarm“ sunkumų vykdant planus“, – žurnalui „Investuok“ tvirtino K. Kriščiukaitytė.

Nauji „Sanito“ projektai
AB „Sanitas“ keičiant anksčiau skelbtas prognozes, „Ocion Securities“ analitikas teigia, jog dabar svarbiausia, kaip įmonei seksis įgyvendinti naujus projektus. „Rinka laukia naujienų, todėl įmonės akcijos kaina ateityje gali smarkiai kisti. Jei „Sanito“ vadovybė kažką daro, reikia tikėtis, kad tai daroma siekiant naudos akcininkams“, – nesureikšmina prognozių keitimo A. Noreika.
Ekspertas mano, jog šiuo metu AB „Sanitas“ turėtų būti sunkiau įsigyti naują įmonę: dar nuo „Jelfos“ įsigijimo įmonė turi nemažai negrąžintų skolų, be to šiemet planuoja daug investuoti į naujos gamyklos Kaune atidarymą. Jei vis tik „Sanitas“ pirktų dar vieną įmonę, skolos pasiektų pavojingą lygį, ir tokį sprendimą rinka greičiausiai sutiktų nepalankiai. Anot A. Noreikos, galima tikėtis ir kito varianto, jog „Sanitas“ nuspręstų jungtis su didesne, stipresne ir mažiau įsiskolinusia įmone.

Naujiems pirkiniams metas nepalankus
A. Adomkus žurnale „Investuok“ teigė, jog „Sanito“ vadovybė įrodė savo sugebėjimus plėsti veiklą ne tik didinant gamybinį pajėgumą, įvedant naujus vaistus į rinką, bet ir prisijungiant didesnes bendroves. Ekspertas mano, jog įmonė ateityje greičiausiai sieks įsigyti ir daugiau farmacijos kompanijų, tačiau šiuo metu nuspėti vadovybės žingsnius sunku – neseniai buvo teigta, jog farmacijos įmonių kainos šiuo metu pernelyg didelės. Anot A. Adomkaus, momentas nepalankus ir tuo, jog naujos įmonės įsigijimui gauti kreditą palankiomis sąlygomis būtų sunku, o papildomos akcijų emisijos platinimui dabar taip pat ne laikas. Jei įmonės įsigijimo kaina būtų sąlyginai didelė, paties „Sanito“ akcijų kainą tai gali paveikti neigiamai.

Gali būti parduotas

A. Noreika teigia, jog pakankamai realus ir kitas scenarijus: pasiūlius gerą kainą už didžiausios Baltijos biržose farmacijos kompanijos „Sanitas“ akcijas strateginis investuotojas AB „Invalda“ greičiausiai parduotų įmonę. „Jei už akcijas būtų siūloma gerokai daugiau, nei jos biržoje kainuoja šiuo metu, AB „Invalda“ greičiausiai nuspręstų parduoti turimą akcijų paketą farmacijos įmonėje – jos verslas ir paremtas tuo, jog pakėlus valdomų įmonių vertę vėliau jos parduodamos“, – žurnalo „Investuok“ skaitytojų dėmesį atkreipia A. Noreika.

Stiprūs vadovai

A. Noreika mano, jog nereikėtų visiškai atmesti ir egzistuojančios politinės rizikos Lenkijoje. Reikia būti pasiruošusiems panašiems įvykiams, kai 2006 metų pabaigoje gamyba „Jelfoje“ buvo sustabdyta. Tačiau praėjusi krizė išryškino „Sanito“ vadovybės kompetenciją: nors buvusią situaciją galima apibūdinti kaip labai sudėtingą, įmonė išsikapstė iš bėdų, o pastaraisiais metais „Jelfos“ apyvarta tik didėjo.
Ekspertas teigia, jog įmonės vadovus galima apibūdinti ir kaip vienus iš „agresyviausių“ tarp įmonių, kurių akcijos platinamos Baltijos šalių biržose. „Akcininkai turėtų būti tuo patenkinti, įmonės vadovybė sėkmingai augina jos vertę. Be to „Sanitas“ yra viena iš įmonių, kurios daug bendrauja su investuotojais: reguliariai organizuoja susitikimus su jais, operatyviai skelbia naujienas“, – žurnalui „Investuok“ pasakojo „Orion securities ASA“ analitikas.

Pradės gaminti įvairesnius vaistus
Pasak A. Noreikos, pasibaigus naujos gamyklos statyboms Kaune, „Sanitas“ pradės gaminti vaistus miltelių pavidalu, planuojama pagerinti injekcinių preparatų gamybą. Esamas šių preparatų linijas bendrovė jau išnaudoja 100 proc. „Šių vaistų segmentų gamintojai mažiau konkuruoja tarpusavyje, jų pelnai žymiai didesni. Agresyvius šios įmonės ketinimus parodo ir kuriamos atstovybės Centrinėje ir Rytų Europoje“, – teigia A. Noreika.

„Sanitas“ – brangiausias
Vertinant „Sanito“ kainą pagal santykinius rodiklius, jis įvertintas brangiausiai. Į akcijų kainą jau įskaičiuota ypač sėkminga plėtra praeityje ir suteikiamas savotiškas pasitikėjimo kreditas, jog ir ateityje įmonės plėtra bus sėkminga bei ne mažiau įspūdinga. Pasak A. Adomkaus, praėjusiais metais santykiniai „Sanito“ rodikliai viršijo Centrinės ir Rytų Europos įmonių rodiklius, tai rodo, jog Lenkijos „Jelfa“ buvo sėkmingai inkorporuota į „Sanito“ grupę.
Noreika vertinant „Sanitą“ pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į balansą – įmonė smarkiai įsiskolinusi. Ekspertas tuo pačiu pažymi, jog „Sanito“ akcijos kaina labai priklausys nuo būsimų projektų, kuriuos paskelbus „Sanitas“ turėtų tapti gerokai labiau matomas, o jo veikla plačiai aptariama.

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2008 04 07 16:47     #3267
kazkada buvo isspausdintas panasus straipsnis apie pienininkus, tai Vilkisniu pienine ir ta kylo po to. Tai ka, dabar perkam sania ir grindeksus ?
2008 04 07 16:49     #3268
tiesa, o kaip reiktu pas LV apsipirkt - isstatai koki 5-10 k litu bida ir ziurek kaina +15 % jau
2008 04 08 11:02     #3269
idomu kokiu vaistu. turbut valerijonu..

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2019 Tipro Group UAB