Komentarai 7 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Indeksavimas kaip investavimo strategija bei ETF (Exchange Traded Funds) fondai

spekuliantai.lt | 2008-01-24 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 5661
Indeksavimas kaip investavimo strategija bei ETF (Exchange Traded Funds) fondai VP indeksas - tai skaičius, gaunamas pagal indekso autorių nustatytą metodologiją, kuri vienaip ar kitaip atrenka indekse dalyvaujančius komponentus (VP)

VP indeksas - tai skaičius, gaunamas pagal indekso autorių nustatytą metodologiją, kuri vienaip ar kitaip atrenka indekse dalyvaujančius komponentus (VP) bei nustato šių komponentų santykinį svorį indekse.
Skirstant indeksus pagal komponentų svėrimo būdus, jų yra pačių įvairiausių: nuo klasikinių, pagrįstų įmonės akcijų kapitalizacija (pvz. OMXV) iki fundamentalių, kur VP svoris nustatomas pagal metodologijoje nurodytus finansinius faktorius (pvz. dividendų lygis). Priklausomai nuo dividendų bei palūkanų (ne)reinvestavimą, indeksai gali būti kainos (price index) arba pilnos grąžos (total return index).
Indeksavimu pagrįstas investavimas populiarus tarp profesionalių investicijų valdytojų bei didžiųjų institucinių investuotojų, bet smulkiesiems investuotojams indeksavimas vis dar yra sąlyginai nauja sąvoka (bent jau Lietuvoje).
Indeksinis investavimas turi solidų teorinį pagrindą:
1. Modernioji Portfelio Teorija (Modern Portfolio Theory)
2. Efektyvios Rinkos Hipotezė (Efficient Markets Hypothesis)
3. Investicijų grąžos reversija link vidurkio (Reversion to the mean)

Netgi netikintiems jokiomis teorijomis du Nobelio Ekonomikos premijos laureato W. F. Sharpe teiginiai [1] atskleidžia paprastą investicijų valdymo aritmetiką ir pagrindžia indeksavimo, kaip ilgalaikės investavimo strategijos, tvirtą logiką:
1. Neatskaičiavus investavimo kaštų, vidutinė aktyviai valdomo piniginio vieneto grąža bus vienoda pasyviai valdomo piniginio vieneto grąžai.
2. Padengus investavimo kaštus, vidutinė aktyviai valdomo piniginio vieneto grąža bus mažesnė už pasyviai valdomo piniginio vieneto grąžą.

Todėl indeksavimo investicinę strategiją galima priešpriešinti aktyviam investicijų valdymui.
Aktyvaus valdymo tikslas - sukurti pridėtinę vertę fondo investuotojams generuojant didesnę grąžą už palyginamąjį fondo indeksą (benchmark index). Tuo tarpu indeksavimas pagal apibrėžimą yra pasyvi investavimo strategija ir negali pralenkti savo indekso, bet užtat visada duos indeksinę grąžą - net ir tada, kai aktyviai valdomas fondas atsilieka.
Taigi kiekvienam save gerbiančiam investuotojui į aktyviai valdomus fondus, norinčiam pralenkti šio fondo palyginamojo indekso grąžą, tereikia tik teisingu laiku pataikyti į teisingą fondą: būti į jį investavus pinigus tol, kol šis fondas lenkia savo palyginamąjį indeksą ir atsiimti iš jo pinigus prieš pat fondo valdytojui padarius neteisingą aktyvų investavimo sprendimą.
Juk investuojant į investicinius fondus taip paprasta visada būti teisiam, ar ne ? :-) :-) :-)

Tiems, kuriems neatrodo, kad jų investavimo į fondus sprendimai visada teisingi, vertėtų susidomėti indeksiniais investavimo instrumentais: indekso fondais bei ETF (Exchange Traded Fund).
Indekso fondas - tai investicinis fondas, kurio valdytojo tikslas yra maksimaliai tiksliai ir su mažiausiais kaštais sekti indekso grąžą. Investuotojams, norintiems pasyviai investuoti į Lietuvos VP rinką, kol kas tai įmanoma padaryti tik investuoti į NSEL 30 indekso fondą.
ETF, arba biržoje prekiaujamas fondas, iš esmės yra tas pats indekso fondas, tik jis listinguojamas ir jo vienetais prekiaujama biržoje taip pat, kaip ir paprastomis akcijomis. Taigi ETF fondo vienetai savyje suderina tiek įprastinio investicinio fondo, tiek ir paprastos akcijos savybes.
Investuotojams, besilaikantiems ilgalaikio investavimo (buy and hold) bei aktyvų paskirstymo (asset allocation) principų, tereikia susikonstruoti portfelį, per brokerį susipirkti pageidaujamų ETF fondų vienetus ir laikyti juos savo VP sąskaitoje periodiškai
rebalansuojant pagal savo rizikos profilį.
Tuo tarpu norintiems aktyviai prekiauti irgi problemų nėra - ETF vienetus galima pirkti bei parduoti visos biržos prekybos sesijos metu kiekvieną dieną, kada tik veikia ETFą listinguojanti birža. Norintiems paspekuliuoti, ETFų vienetus galima shortinti. Tiesa, aktyviems prekiautojams reikėtų nepamiršti investavimo kaštų - kaskart perkant ir parduodant ETF vienetus teks susimokėti komisinius brokeriui.
Deja, bent jau kol kas ETF fondas, investuojantis į lietuviškus VP dar neegzistuoja.
Bet investuotojams, ETF fondų pagalba norintiems investuoti į užsienio kapitalo rinkas, pasirinkimas yra labai platus: per Lietuvos finansų maklerius (FMĮ ir FMD) galima pirkti ir parduoti bet kurio ETF fondo vienetus bet kurioje pasaulio biržoje.
Visų, perskaičiusiųjų šį nediduką straipsniuką iki galo, prašau atsakyti į trumputės apklausos klausimus:

http://www.spekuliantai.lt/apklausa.php

Ačiū!
--
dun2liux

[1] http://www.stanford.edu/~wfsharpe/art/active/active.htm

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2008 01 16 12:33     #2715
ETF gera alternatyva bandant mažinti kaštus, bet aktyviai prekiaujantiems investuotojams rekomenduočiau išvestinius instrumentus (futures, options), norint apsidrausti krentančioje rinkoje. Beje, švestiniai inst. turi vieną minusą - galiojimo laikas, todėl ilgalaikiams investuotojams nelabai tinka.
2008 01 16 19:10     #2720
ETFus lygiai taip pat galima naudoti rizikos valdymui - ka beje ir daro didieji instituciniai investoriai. Ir ETFai neturi galiojimo laiko problemos kaip isvestiniai instrumentai.
2008 01 17 07:27     #2721
I placiaja auditorija Lietuvoje ETF prasimus negreit - yra perdaug norinciu gauti komisinius, valdymo, sekmes tt ir pan mokescius.
2008 01 17 10:26     #2722
Išvestiniai investavimo instumentai nors ir turi galiojimo laiką, tačiau yra tęstiniai, todėl atėjus kontrakte nurodytai datai galima momentiškai jį parduoti ir nusipirkti naują kontraktą su nauju galiojimo laiku. Sandėrio kaštai būna labai nedideli, o dėl didelių apyvartų bet kada galima įsigyti norimą kontraktų kiekį už rinkos kainą.
2008 01 17 16:05     #2727
Dauguma EFTs yra prekiaujama per American Stock Exchange. Daugiau info galima rasti panarsius ju puslapi - www.amex.com
2008 01 17 16:24     #2728
Dunduliukas, palygink komisinius ETF ir išvestinių. Pvz. pirkdamas per savo brokerį ETF fondo vnt. už 50k. aš sumokėčiau ~50 eu. komisinio mokesčio, tuo tarpu pasinaudojęs išvestiniu - 2 eurus...
2008 01 18 11:07     #2736
Isvestiniu pagrindinis privalumas yra svertas - fjuceriams ir opcionams brokeriai paprastai leidzia naudoti didesnius svertus nei akcijoms ar ETF'ams. Ypac tai aktualu, jei isvestiniai naudojami kaip hedzas (pvz., ilgalaiki porfeli draudziant nuo trumpalaikes rizikos). Tokiu atveju galima sukonstruoti netgi labai efektyvia hedzine pozicija, panaudojant tam visai nedidele bendru aktyvu dali (daznai iki 10%). O del kastu tai reikia ziureti atsargiai, nes isvestiniai daznai turi didesni spreada, nei bazinis instrumentas, todel bandydamas sutauputi ant komisiniu, gali kelis kartus daugiau sumoketi uz spreada.. Cia kazkokios vienos formules nera - kiekvienu atveju reikia skaiciuoti konkreciai. Jei fjuceriai perkami ilgam, dar prisideda roll-over kastai. Su opcionais dar blogiau - ju verte "tirpsta" artejant galiojimo pabaigai, todel jie visai netinkami ilgalaikems pozicijoms. Zodziu, visi instrumentai turi savo panaudojimo paskirti, tereikia tik zinoti, kuri is ju pasirinkti konkreciu atveju.

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital