Seminaro "Vertybinių popierių vertės nustatymas ir rizikos išmatavimas" apžvalga. 1 dalis. Z.Gaidienė
spekuliantai.lt
|
2007-03-15
|
Rinkos aktualijos | perskaitė: 6357
Seminaro "Vertybinių popierių vertės nustatymas ir rizikos išmatavimas" apžvalga. 1 dalis. Z.Gaidienė
Kovo 6-7 dieną vyko seminaras skambiu pavadinimu - VERTYBINIŲ POPIERIŲ VERTĖS NUSTATYMAS IR RIZIKOS IŠMATAVIMAS. Nors kainavo nepigiai, tema, tikslinė gru
Kovo 6-7 dieną vyko seminaras skambiu pavadinimu - VERTYBINIŲ POPIERIŲ VERTĖS NUSTATYMAS IR RIZIKOS IŠMATAVIMAS. Nors kainavo nepigiai, tema, tikslinė grupė ir dėstytojų kvalifikacija intrigavo sudalyvauti. Taigi ir sudalyvavom.
Seminarą pradėjo Socialinių mokslų (ekonomikos) daktarė, ISM docentė Zina Gaidienė. Įvadinės kalbos apie tai, kas yra akcijos ir į kokį turtą dar galima investuoti nebuvo labai įdomios (nieko naujo), tačiau seminare dalyvavo ir žmonės, mažai susidūrę su investicijomis, todėl neįdomiąją dalį reikėjo tiesiog pralaukti. Nuobodžiauti ilgai neteko. Jau pirmą pusdienį buvome išvadinti nenormalias, kadangi normalūs žmonės nespekuliuoja. Pasak Z.Gaidienės, Lietuvos VP rinka yra nesąmoninga. Normalioj rinkoj (JAV) visi investuoja ilgam ir normalūs žmonės – investoriai – už kruvinai iš savo darbo uždirbtus pinigus perka akcijas ne metams ar dviem, o begalybei, t.y. nusiperka ir užmiršta. O p/e 16-17 spekuliantams netinkamas, nes jie nori greito pelno, su tokiu p/e investuoja tik investoriai (nes toks maždaug normalių kompanijų P/E). Trumpalaikės investicijos yra nesąmonė, iškreipia rinką ir dėl to kyla tokios krizės kaip dabar. Visgi dėstytoja mums jautė tam tikrą krikščionišką meilę ir už spekuliacijas neprakeikė, o palinkėjo rasti tikrąjį kelią: “gal ir jums kada nors nusibos spekuliuoti ir tapsite normaliais žmonėmis – investoriais”.
Toks švelnumas mus truputį sugraudino, užgavo jautrias širdies stygas. Geras žmogus, špyga taukuota, kaip pasakytų vienas liūdnai baigęs svieto lygintojas.
O svietą palyginti gerai būtų, nes, pasak dėstytojos, pasaulyje yra įvairiausių investicinių instrumentų, opcionų fjūčerių ir pan., o Lietuvoje tokių nėra. Įsivaizduojate, kaip nusiminėme? O po to prisiminėme, kad lyg ir yra LHV opcionai. Nekokie, bet visgi geriau negu nieko. Deja, karčiai teko nusivilti, Z.Gaidienei kategoriškai pareiškus, kad Lietuvos valstybė opcionų neleidžia, o jei tai daro kažkokia privataus kapitalo FMĮ, tai čia – labai rizikinga, mat tokia įmonė gali subankrutuoti. Minties gilumas išties įkvepiantis, net link metafizikos patraukė - opcionai tarsi yra, bet rizikingi, todėl jų nėra. Beje, bankai taip pat gali bankrutuoti. Gaila, bet paklausti dėstytojos, ar bankų dėl šios priežasties Lietuvoje taip pat nėra, neišdrįsome.
Tuo labiau, kad priartėjome prie spekuliantams įdomiausios temos – akcijų vertės nustatymo. Visi pasiruošėme rašymo priemones ir stropiai užsirašėme: „Paprastųjų akcijų vertė nustatoma apskaičiuojant dividendinį pajamingumą ir kapitalo prieaugį.“ Genialu tai, kas paprasta. Bet paprastumą dar įtvirtinome ir pratimukais. „Tarkime, kad dividendai bus x, o akcijos kaina padidės y. Suskaičiuojame. Po to, pakeičiame skaičiukus ir dar kartą suskaičiuojame. Tada dar kartą – įtvirtiname žinias.“ Tik auditorijoje kilus klausimui, kaip sužinoti tuos kintamuosius (dividendus po metų, dviejų ar penkiolikos (investoriui tai aktualu) bei kapitalo prieaugį per tą patį laikotarpį)), dėstytoja vėl supyko. Pasak jos, tai ne jos darbas ir reikalas, norint sužinoti tokius dalykus reikia kreiptis į maklerius arba tiesiog žinoti tokius dalykus. Vėliau tęsė maždaug toks pasisakymas:
Ko nežinome? Kokia bus akcijos kaina po metų? Aišku žinome, viską mes žinome. Juk neperkate akcijos jei nežinot kiek uždirbsite. Juk į batų parduotuvę atėję neperkat pagrabinių batų, žinom ko norim... O jei nežinot, pavyzdžiui, dividendų po metų (o geriausia – turi būti aiški dividendinė politika, kad žinotum ir tolesnius metus)– tai čia jau rinka kalta ir įmonė, neverta į tą rinką eiti, yra ir normalių rinkų su normaliom akcijom.
Prisiekę sau, kad dabar ieškosim tik tokių rinkų ir tik tokių akcijų, nudžiugome, kad dėstytoja visgi taip pat turi investavimo patirties Lietuvoje. Ir svarbiausia, kad pasipūtimu Z.Gaidienės neapkaltinsi – ji ne iš tų, kurie visada perka pigiai, o parduoda brangiai, ne – daug jos investicijų (išskyrus į obligacijas) nuėjo šuniui ant uodegos. Kelis graudžius pavyzdžius ir mums paporino: „Turėjau kažkada tokios UABės akcijų, tai 10 metų dividendų nemokėjo, įsivaizduojat? Tai paskui siūlė parduot man tas akcijas, bet tai aš sakau: „ką tu, kas norės pirkti bevertes akcijas?“ Ir nepardaviau.“ Negi negraudi istorija? Taip kumštukai ir gniaužiasi gerai užvažiuoti tiem niekdariam, kurie akcininkais nesirūpina, o tokių daug. Z.Gaidienė buvo investavusi ir į dar vieną UABę, tai gerai sekėsi verslas, uždirbo pinigų, bet nieko akcininkams neduoda. Direktorius sau naują mašiną nusipirko, kompiuterių ten naujų prisistatė. Bet dėstytoja nusprendė, kad nėra ko čia įmonei komforto darytis, tad greitai atsiėmė visas savo investuotas lėšas.
Dar dėstytoja papasakojo, kaip reikia divesifikuoti riziką ir pademonstravo puikias OMXV, Lietuvos įmonių žinias bei perspektyvų įvertinimą. Taigi, mielieji, jei turite RSU akcijų, jums skubiai reikia įsigyti ATK, VBL arba MNF. Taigi dėstytoja stebino mus, o mes – ją. Paklausti, kiek kilo OMXV indeksas 2006 metais, atsakėme, kad apie 30 proc., deja, nepatikėjo, sakė nesąmonė. Nuriję karčią nepasitikėjimo piliulę sužinojome, kad gerų įmonių Lietuvoje nėra. Auditorijai kaip gerai valdomą paminėjus „Aprangą“, Z. Gaidienė tarstelėjo: „Nu gal... nežinau, bet čia prekybinė įmonė, tai nežinau net. Va, jei gamybinė, tai ooooo - JAV yra viena tokia labai gera – Walmart“. Kaip įtariate, parduoti Aprangos akcijų ir lėkti pirkti „Walmart“ mes nesuskubome.
Gal dėl šios priežasties, o gal pajutusi dvasinį įkvėpimą, dėstytoja kelis kartus skundėsi, kad iš jos vyro atimamos „Mažeikių naftos“ akcijos, kas yra visiška nesąmonė ir normalioje valstybėje to būti negalėtų. Deja, čia Lietuva, betvarkė pas mus. Tuo labiau, kad Vertybinių popierių komisijoje sėdi 29-erių metų mergužėlės, tad ar jos ką sugeba... Gal dėl savo garbaus amžiaus, o gal nusiminus dėl tvyrančios neteisybės, dėstytoja nepastebėjo, kad auditorijos amžiaus vidurkis buvo mažesnis nei 29.
Tačiau ISM baigęs jaunimas Z.Gaidienei sukelia tik pačius geriausius prisiminimus - Norvegijos aukštosios mokyklos (kuri su ISM bendradarbiauja) absolventai dirba NYSE makleriais. „Mokykla jais labai didžiuojasi, jie – makleriai, čia profesija. O jūs... jaunuoliai... ten profesionalai dirba. Gal tada čia man mest visus darbus ir eit spekuliuot? Nejuokinkit...“
Nejuokinom
Patys juokėmės, kai docentė piktinosi, kodėl „Finasta“ reklamuojasi, kad jų pensijų fondai paaugo 174 proc. Nes taip negali būti ir ten turi rašyti ne +174, o -174 proc., nes ten – labai didelė rizika (metafizika, mielieji, metafizika).
Patys vakare prie alaus bokalų liūdėjome. Ne dėl sumokėtų pinigų, net ne dėl vieno žmogaus, o dėl visos Lietuvos švietimo sistemos. Juk sutikome vieno geriausiu ekonomikos universitetų vieną geriausų dėstytojų.... Galima tik įsivaizduoti kas dedasi žemiau...
Pasirašo:
Chikirap, Nepermatomas, Pink, Tranous
____________
Tęsinys - 2 dalis. A.Variakojis »