Lapkričio 7 d. įvyko SEB Vilniaus banko analitikų susitikimas su investuotojais. Jame dalyvavo ir nemažas Spekuliantų asociacijos deleguotas investuotojų būrys.
Nors susitikimo programoje tema apie Mažeikių naftą buvo anonsuota kaip papildomas klausimas, bet pokalbis prasidejo kaip tik nuo šios įmonės. Analitikas Ugnius Kavalnis apžvelgė ne tik vidinius MNF reikalus, bet ir tai, kas su naftos bizniu vyksta pasaulyje. Buvo pažymėta, kad labai nebloga yra Mažeikių naftos gaminių struktūra - gaunama didelė dalis šviesiųjų produktų (benzinas, dyzelinas, aviacinis kuras). Tokiu produkcijos asortimentu Mažeikių nafta lenkia net kitus garsius naftos produktų tiekėjus. Pavyzdžiui lyginant MNF produkciją su "Neste" turimos analogiško pajėgumo perdirbimo gamyklos (14 mln. tonų per metus) produkcijos kokybe (išeigos prasme), Mažeikių naftos degalai yra geresnės struktūros. Distributorių požiūriu tai didelis pranašumas. MNF yra geresnėje padėtyje ir dėl to, jog iš Rusijos perkama Ural tipo nafta yra pigesnė nei Brent nafta apie 5 USD už barelį. Šis skirtumas 2005 metais lėmė net pusę visos Mažeikių naftos maržos, kuri pernai buvo apie 70 USD/tonai, t.y., apie 10 USD/bareliui. Tiesa, ateity skirtumas tarp Brent ir Ural naftos gali sunykti gal net iki 2 USD/bbl. Viena iš tokio skirtumo priežasčių yra ta, kad į "Transneftj" tinklus įsimaišo labai prastos kokybės nafta atitekanti iš dviejų bendrovių - "Tatneftj" ir "Bašneftj". Kol nebus galimybių jų atskirti, matyt ir rusiškos naftos kaina ypatingai nekils. Tačiau Rusija nesėdi rankų sudėjusi. Rusų planuose yra už 12 mlrd. USD tiesti vamzdį iki Ramiojo vandenyno. Jo pajėgumas pradžioj būtų 30 mln. tonų per metus, o vėliau galėtų pasiekti net 80 mln. t. Kalbant apie atskiras įmones, "Lukoilas" yra pasiruošęs ateityje investuoti iki 35 mlrd. USD ir padidinti savo perdirbimo pajėgumus iki 100 mln. tonų per metus.
Vertinant pačios MNF perspektyvas, SEB analitikai visgi ypatingai neanalizuoja, kas bus po tikėtino PKN Orlen įsigijimo ir vertina MNF1L, kaip spekuliacinę akciją. Pati įsigijimo tikimybė yra vertinama 70% ir ryšium su tuo MNF kaina iki pardavimo lenkams vertinama 9,10 Lt.

Be Mažeikių naftos dar buvo aptartos ir kai kurios kitos bendrovės - RST, PZV, UKB, alkoholio rinka. RST buvo nagrinėjami galimo privatizavimo šviesoje, tačiau pardavimo kaina neakcentuota. Visgi įmonė turi rezervų mažinti išlaidas, kas ir sudaro galimybes per privatizavimą tikėtis didesnės kainos. Tačiau tokių kainos šuolių, kaip VST atveju, aišku, nebus.
Pieno pramonėje akcentuota, jog kilimas bus jau tik po kelis procentus per metus. Ir be to pelno maržos turėtų mažėti. Augimas labiau galimas tik Latvijos žaliavos rinkos sąskaita. Šiuo metu geriausias pozicijas turi "Pieno žvaigždės", nes Rusijoje, į kurią nemažai eksportuojama, turi stiprų prekinį ženklą ("Svalia" dar nuo sovietų laikų. Tuo tarpu kitos mūsų pieninės pieno produktus į Vakarų Europą daugiausia eksportuoja, kaip pusgaminius. Tiesa, labiausiai neįvertinta (apie du kartus) yra AB "Žemaitijos pienas", bet tai sąlygota neskaidrios įmonės vadovų veiklos. Apie galimą Lietuvos pieno sektoriaus konsolidaciją nekalbėta.
Akcentuotos nemažos Lietuvos alkoholio sektoriaus įmonių perspektyvos - ypač "Alitos" bei "Vilniaus degtinės". Apskritai alkoholio pramonė koreliuoja su pragyvenimo lygio kilimu (kaip tai nebūtų keista : ). "Vilniaus degtinės", kaip įmonės, pozicijos dargi stpresnės nei "Alitos", kadangi ji orientuojasi i didesnę pridedamąją vertę sukuriančius produktus - stipriuosius gėrimus.
VB atsisakė komentuoti kitų Lietuvoje veikiančių bankų įvertinmus, bet UKB1L pavadino perspektyvia akcija.

Apskritai visas susitikimas vyko labai šiltai ir neformaliai. Iš dalies SEBas ir pats to siekė, pasikviesdamas tik gan nedidelę investuotojų grupę (negausūs Spekuliantai sudarė vos ne pusę dalyvių), nors apgailestavo, kad jei staliukas su kava butų pastatytas "sėkmingesnėje" vietoje, pokalbis būtų vykęs dar betarpiškiau. SEB Vilniaus bankas planuoja, kad tokie susitikimai taps reguliarūs, o galimybę juose dalyvauti turės ir aktyviausi Spekuliantų nariai.