Komentarai 5 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Lietuvos valstybės biudžetas ir politika

wylkiux | 2006-08-06 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 5450
Lietuvos valstybės biudžetas ir politika Apie Lietuvos valstybės biudžetą

Atrodytų Lietuvai gana sėkmingai ir ramiai skaičiuojant antrą dešimtį nepriklausomybės metų, vis dėlto kai kurie valstybiniai klausimai išlieka ypatingai aktualūs ir šiandien. Deja, tačiau tą aktualumą nulemia ne vien anksčiau minėta sėkmė ar ramybė, o tai, kad kai kurios valstybės sėkmingo egzistavimo būtinosios dalys vis dar neveikia taip, kaip turėtų veikti. Panašiai esti ir su vienu iš pagrindinių makroekonomikos tiriamų objektų - valstybės biudžetu.
Elementari valstybės biudžeto definicija galėtų skambėti panašiai kaip ir bet kurio kito ūkio subjekto/objekto biudžeto, tačiau bene pagrindinis skirtumas yra tas, kad jo formavimas, patvirtinimas ir įgyvendinimas yra sukoncentruotas palyginti mažo visuomenės elito rankose, o jau vykdoma biudžeto politika atsiliepia visiems valstybės gyventojams.
Nėra keista ir tai, kad valstybės biudžeto klausimas Lietuvos visuomenės gretose nėra aktyviai kvestionuojamas, o dėmesio dažniausiai susilaukia tik tada, kai ateina sausio pirmoji diena (tai yra naujųjų biudžetinių metų pradžia). Tačiau ir pastarasis susidomėjimas biudžetu esti ypatingai trumpalaikis ir mažai ką dominantis: tai, jog pastoviai gyvename deficitinio biudžeto sąlygomis ir nė nebandome linkti link perteklinio ar subalansuoto biudžeto tipų, įrodo ne ką kitą, o politikų vykdomos fiskalinės politikos neefektyvumą ir tai, kad mūsų visuomenės politinė kultūra nesugeba išbristi iš parapinės - pavaldinio kultūros lygio, kur visi visuomeniniai procesai yra vertinami grynai emocionaliai, arba išvis nevertinami; tad nėra keista, jog dabar daug daugiau dėmesio susilaukia kokio nors politiko nesantuokiai ryšiai su meilužėmis nei išties svarbūs ir bene pagrindiniai valstybės funkcionavimo klausimai.
Grįžtant prie detalesnio valstybės biudžeto nagrinėjimo, teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad, pavyzdžiui, nuo 2000 iki 2005 metų valstybės biudžetas "išaugo" kone dvigubai, t.y. nuo 6051088 tūkst. litų iki 13850340 tūkst. litų. Tačiau vėlgi vos tik pradėjus kalbėti šiek tiek optimistiškiau, iškart turime daryti nemalonią pauzę ir prisiminti graikų išminčių posakį, jog judėjimas dažnai būna tik iliuzija. Kitaip tariant, valstybės biudžeto "augimą" didele dalimi lėmė ne efektyvėjanti šalies ekonomika, o didėjantys infliacijos tempai. Vadinasi, iš dalies gyvenam kaip gyvenę tik šalia gražesnių skaičių.
Dabar gi dar truputį sugrįškime prie deficitinio biudžeto klausimo. Kaip jau minėjau, būtent toks biudžeto tipas esti ir mūsų šalyje. Šiaip jau deficitinis biudžetas nėra didelė blogybė, kuriai esant reikėtų skambinti visais aliarmais - tą įrodo ir tai, jog dauguma šalių gyvena tokio biudžeto sąlygomis, o perteklinį biudžetą turi bene tik Norvegija. Tačiau pagrindinė problema kyla ten, kur turime surasti atsakymą į klausimą, kodėl mūsų biudžetas yra deficitinis. Jeigu yra skolinamąsi tik tam, kad skolą, liaudiškai sakant, pravalgytume, o šalies ekonominę situaciją paliktume tokią, kokia ji buvo iki pasiskolinimo, mes neriame sau kilpą iš kurios bus sunku išsivaduoti ne tik mums patiems, tačiau ypatingai po mūsų ateinančioms kartoms. Būtent tokia liūdna situacija atrodo esanti Lietuvoje, bent jau žvelgiant į biudžeto statistinius duomenis. Dar daugiau, neturime pamiršti ir to fakto, kad jau greitai Lietuva pati turės tapti šalimi "donore" Pasaulio Banke mažiau išsivysčiusių šalių plėtrai finansuoti, kadangi pagal Jungtinių Tautų tyrimus Lietuva patenka į pakankamai išsivysčiusių šalių sąrašą, tad ir dalis biudžeto turės būti paaukota būtent šiam uždaviniui įgyvendinti. Jeigu paaiškėtų, kad Lietuvos išsivystymas esti tik fasadinis, o ne realus, pasekmės, žinoma, bus, švelniai tariant, nelabai malonios.
O dabar dar šiek tiek apie politiką. Lietuvoje biudžeto formavime, tvirtinime ir įgyvendinime dalyvauja dvi valdžios. Vyriausybei suformavus biudžeto planą, dar reikia gauti to plano patvirtinimą ir Seime. Taigi iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog nė vienam valdžios organui nepriklauso prerogatyva nuspręsti visų metų valstybės biudžeto likimo. Tai vėlgi šiokia tokia iliuzija. Nereikia būti išminčiumi, kad suprastum, jog daugumos Vyriausybei tokį patvirtinimą iš Seimo gauti yra gana lengva, o ir keisti biudžeto įstatymą balsuojant Seime taip pat nesukelia jokių didesnių problemų. Vienintelė atsvara tokiam dualistiniam valdymui galėtų būti Valstybės Kontrolė. Problema ta, kad valstybės kontrolė taip pat atskaitinga Seimui, todėl ši institucija nevisada gali laisvai ir efektyviai atlikti savo darbą - Seimas dažnai tampa puikiu saugikliu daugumos Vyriausybei. Tad vieninteliu realiu kontrolės šaltiniu Vyriausybėje lieka ne kas kita, o Vyriausybės atstovų moralinės normos (kad ir kaip bebūtų keista, o gal net ir groteskiška).
Tačiau morale, kaip bebūtų gaila, nūdienos politikai naudojasi retokai. Kaip žinia, viena iš tryliktos Vyriausybės griūties priežasčių buvo euro valiutos neįvedimas arba per didelis infliacijos lygmuo atitinkamu laikotarpiu. Prie augančių infliacijos tempų prisidėjo ir tai, kad Vyriausybės vykdyta fiskalinė politika buvo trumparegiška: vyriausybės išlaidos ar transferiniai mokėjimai neatitiko valstybės piniginių pajamų, atitinkamu laikotarpiu nebuvo imtasi atitinkamų restrikcinių priemonių. Ir čia savo naivumo kainą sumokėjo ne tik politikai, tačiau ir paprasti žmonės: vieni nenorėjo aukoti savo populiarumo priverčiant žmones "susiveržti diržus", kiti gi nenorėjo atsisakyti gero gyvenimo "veržiantis diržus". Tad galime daryti liūdną išvadą, kad valstybė vis dar suprantama tik kaip gerovės šaltinis, kur valdžia duoda, o pilietis ima. Matyt, būtent todėl didžiausia kova tarp valdančiųjų partijų vyksta dėl tokių ministerijų kaip socialinių reikalų, finansų ar sveikatos apsaugos, o ne, tarkime, kultūros. Lakoniškai tariant, kultūra žmonių "nepamaitinsi" o pridėjęs bent trisdešimt litų prie pensijos ar pašalpos jau gali padaryti didelį žingsnį į pergalę kituose rinkimuose, žinoma, mokant vis didėjančios nacionalinės skolos sąskaita ir gilėjančiu valstybės biudžeto deficitu. Politikams geriausia tai, kad žmonės dažnai tokios kainos nė nėpastebi.
Vadinasi, sprendimo reikėtų ieškoti ne tik politikų, įstatymų ar institucijų veiklos "proveržiuose", bet pačios visuomenės kultūroje ir savimonėje.

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2006 08 06 18:10     #121
Noreciau tik atkreipt demesi, jog infliacija prie biudzeto padvigubejimo per tuos metus prisidejo menkiau nei menkai, bet ne tai esme. Svarbiau yra biudzeto efektyvumas. Ir jis ne tiek nuo vyriausybes moraliniu savybiu priklauso, kiek nuo dzin-poziurio i savo valstybes ateiti. Gal tai ir yra morale placiaja prasme. Svarbiausia, kad nera valstybes strateginio mastymo. Cia ir yra visa esme. Daugumai svarbios tik kedes, ant kuriu sedi
2006 08 07 08:05     #122
Siaip jau apie ateinanciu metu biudzeta reiketu kalbeti ne velyva rudeni, kai jo projektas patenka i Seima, o kur kas anksciau. Taciau, kai iki jo priemimo lieka kelios savaites, tauta (opozicija, verslo ir visuomenines organizacijos) atsibunda ir pradeda verkti, koks tas projektas blogas ir kaip nera sansu ji pataisyti. Geras biudzeto svarstymas visuomeneje galetu buti 2007-2013 ES finansine perspektyva. Apie ja snekama daug, visos suinteresuotos grupes turejo laiko ir vietos pareiksti savo nuomone. O del infliacijos itakos 2000-2005 metu biudzetui tai as nesutinku. Juk tik paskutiniais sio laikotarpio metais inflaicija buvo nemaza. Visais ankstesniais metais gyvenome defliacineje fazeje.
2006 08 09 18:44     #123
Cia kurios politines partijos rastliava? Nuo Pakso rinkimines programos gal nupilta? Vien zodzio 'elitas' pavartojimas man sukelia didele sypsena. Mes visi esame ta visuomene ir tas elitas. Kas nori, tas sugeba rasti budu kaip paspausti. Kas nenori, dazniausiai inkscia, kad niekas neklauso. Tokiu straipsniu pilnas internetas, o vat analitiniai, kurie darytu itaka investuotojams yra retenybe. Isivaizduoju, kad sunku parasyti, nes reikia zinoti daugiau, nei posaki "sukoncentruotas palyginti mažo visuomenės elito rankose" Sekmes
2006 08 10 00:17     #124
LT elitas = runkelitas
2006 10 08 09:45     #253
Kazin o jai taip rimtai pamascius ar "Spekuliantai" kaip asociacija galetu tapti politine partija? Ir pradirbti kadencija nuosirdziai savo saliai? Cia tik pamastymas, bet idomu ka kiti manot?

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2022 UAB All Media Digital