Komentarai 19 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Baltijos šalys perkaito

spekuliantai.lt | 2007-07-18 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 6209
Baltijos šalys perkaito Greitai augančioms Baltijos šalių ekonomikoms gresia „kietas nusileidimas“...

Greitai augančioms Baltijos šalių ekonomikoms gresia „kietas nusileidimas“. Rekordinis darbo užmokesčio augimas griauna jų konkurencingumą, pinigų įplaukos iš Skandinavijos bankų sukėlė bumą būsto rinkoje. O einamosios sąskaitos deficitas pasiekė rekordinį lygį.

Nacionalinės Latvijos, Estijos ir Lietuvos valiutos pririštos prie euro, einamosios sąskaitos saldo muša visus rekordus (žr. lentelę), o vartojimo bumas yra skatinamas kreditų, kalbama neseniai paskelbtame Morgan Stanley ekonomistų grupės, užsiimančios besivystančiomis rinkomis, pranešime. Visa tai daro Baltijos šalių ekonomikas labiausiai pažeidžiamas iš visų Rytų Europos šalių, rašo jie.

 

Lent. 1 Rytų Europos šalių deficitas



Visose šalyse – rekordinis einamosios sąskaitos deficitas (tai prekių ir paslaugų eksporto ir importo, palūkanų išmokų ir dividendų balansas, o taip pat užsieniečių darbo apmokėjimas bei darbo apmokėjimas užsieniečiais).

Tuo tarpu Baltijos šalių ekonomikos sparčiai auga: Latvijos BVP I ketvirtyje išaugo 11,2%, Estijos – 9,8%, Lietuvos – 7,4%.

Augančios kreditų įplaukos, daugiausia iš švediškų bankų, tokių kaip Riksbank, nevirsta investicijomis į gamybą. Vietoj to stebimas vartotojų kreditavimo bumas, emigracija į Vakarų Europą ir darbo jėgos stoka, kuri įtakoja staigų darbo užmokesčio augimą, slopinantį konkurencingumą.

Gegužės mėnesį kredito reitingų agentūra "Standard & Poors" (S&P) sumažino Latvijos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo A- iki BBB+ su negatyvia prognoze. Estijos ir Lietuvos reitingų prognozės buvo persvarstytos į negatyviąją pusę liepos pradžioje ir gegužės mėnesį.

Biudžetinė situacija palanki: didžiausias deficitas Latvijoje – iš viso 0,3% BVP. Tačiau valiutų rezervų Baltijos šalys beveik neturi: jų dydis sudaro $2,8-5,7 mlrd. (mažiausias – Estijoje, didžiausias – Latvijoje).

Visose trijose valstybėse tęsiasi rekordinis nekilnojamojo turto kainų augimas – Latvijoje I 2007 metų ketvirtyje jos buvo 61,2% didesnės nei prieš metus, Estijoje – 24,5%, Lietuvoje – 21,7%. Morgan Stanley ekonomistai nerimauja, kad nekilnojamojo turto rinkos korekcija gali įtakoti Baltijos šalių finansinių aktyvų kainos kritimą ir staigų augimo tempų sulėtėjimą. Bet kuriuo atveju įėjimas į euro zoną vis dar yra tolimoje perspektyvoje visoms trims Baltijos šalims.

Dar 2007 metų vasarį vyriausiasis daniško Danske Bank ekonomistas Larsas Kristensenas (Lars Christensen) atkreipė dėmesį į nerimą keliančią Latvijos ekonomikos būklę. Larsas Kristensenas nuogąstavo, kad Latvijos krizė gali persimesti į kaimynines Estiją ir Lietuvą, o toliau – į likusią Rytų Europą, kaip įvyko Azijos finansinės krizės metu 1997 metais. Pavasarį Kristensenas pareiškė, kad Latvijos makroekonominiai indikatoriai atrodo dar prasčiau, nei Azijoje prieš 1997 m.

Nuo to laiko situacija trijose šalyse nepagerėjo, mano ING ekonomistė Agata Urbanska. Einamosios sąskaitos deficito, skolų ir nepakankamos pasiūlos darbo rinkoje problemos ir toliau aštrėja. Skirtingai nei Lenkija, kuri palaipsniui įleidžia į rinką užsienio darbo jėgą, Baltijos šalys to nedaro. Dėl to sparčiai auga darbo užmokestis, sako Agata Urbanska.

Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius (Ilmars Rimševičs) praeitą savaitę pasakė Financial Times, kad perkaitimo grėsmė yra, bet jis nepasirengęs „kelti aliarmo“. „Mes perspėjome, kad ekonomikai būtina sulėtėti, bet jūs negalite tiesiog jos sustabdyti, kaip automobilio“, – pasakė jis. O dėl to, kad lato kursas yra pririštas prie euro Latvijos Bankas niekaip negali paveikti situacijos, pažymėjo Rimševičius. Baltijos šalių valiutų devalvacijos grėsmė nėra didelė, jos vargu ar taps spekuliatyvinių atakų aukomis, mano Aidan Manktelow iš Economist Intelligence Unit. Daug labiau reali yra staigaus šių šalių sulėtėjimo perspektyva dėl algų augimo, mano jis.

Paruošta ,
remiantis «Vesti.ru».

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2007 07 18 16:16     #1781
http://www.spekuliantai.lt/datas/users/21-vki_20070710.pdf O dabar paskaitykit sita ir suprasit, kad nera jau taip blogai kaip atrodo...
2007 07 18 16:44     #1782
I SEB vertinima ziureciau kaip i turincio naudos,dalinai atsakingo ir todel minimalizuojancio pasekmes.. Uzsienieciai geriau mato is salies,bet gal dramatizuoja,nes zino,kad kose teks padeti issrebti....
kriuksis
kriuksis

61 komentarai

2007 07 18 20:08     #1784
Nu nors tiek kad kaimynams blogiau...
2007 07 18 20:28     #1785
O ką tas straipsnis, ten nieko nėra, tik tiek kad infliacija sumažėjo poros mėnesių bėgy. Anksčiau buvo Danske kalta, kad prisigalvoja „nesąmonių“, idomu kas dabar kaltas, gal jau visi užsieniečiai taps durniais, nesuprantančiais latviškos specifikos? Ką jau ten kažkoks sąskaitos deficitas.
2007 07 18 21:12     #1787
Seniai laikas nedidelei krizei. Tokie dalykai laisvoje ekonomikoje išeina tik į gera.Žmonės pradeda mąstyti. Ir 10% lito devalvavimas nepakenktu.
kriuksis
kriuksis

61 komentarai

2007 07 18 21:16     #1788
Kaip nepakenktu? Man pakenktu- alus, pienas pabrangtu ir siaip negerai juk
kriuksis
kriuksis

61 komentarai

2007 07 18 21:20     #1789
p.s. 10 procentu devalvacija yra daug. Pagalvok kaip tai paveiktu ekonomika makro ir mikro lygiu. Lietuvos skola is niekur nieko padidetu, konkurencingumas kitu rinku atzvilgiu sumazetu, nes padidetu kastai, kainos kas be ko. Sakyk, ar pradejo amerikonai daugiau mastyti apie savo mikro ir makroekonomine padeti po 09 11?
2007 07 18 21:37     #1790
Nu kam čia Real Trade bangas kelia. Visi šaukia Go Go, o jie tik nuotaikas gadina.
2007 07 19 06:04     #1791
o gal auganti baltijos rinka ir kitos CRE bei pietryciu rinkos trukdo daryti pinigus kitur (tame tarpe senose rinkose kur veikia RT)? is cia ir triuksmas?
2007 07 19 08:43     #1793
Manau, kad visi mato- busto kainos auga kaip ant mieliu. Kas po Europa bastosi ivairiais reikalais pastebejo- vakaruose pigiau ir busta ir zeme gali nusipirkti. Dauk kas laukia busto kainos burbulo sprogimo, bet kazkas vis dar pinigus daro...
2007 07 19 20:45     #1794
Kur tu matei V, Europoje busta ir žemę pigiau nei Lietuvoje?
2007 07 19 21:33     #1795
Perkaist turėsim teisę tik tada, kai pasieksime ES vidurkį, o dabar tereikia susigražinti Airijos lietuvius ir vėl kopsime į višų su nedideliais atsipūtimais
2007 07 19 22:52     #1797
raktui: pigiau gali pamatyti rytu Vokietijoje. Seip Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje kainos panasios i Vilniaus, bet ten visai kitas lygis - butai / namai didesnio ploto, su visa iranga, saugi aplinka, tvarkinga infrastruktura , etc. O svarbiausia, aplinkui nesišlaisto girti lietuviai, rusai ar lenkai. Už tai galima ir daugiau sumoketi.
2007 07 20 10:48     #1798
Visiškai sutinku su kolega-spekuliantu Taksistu.
2007 07 20 20:52     #1801
O kam tie lietuviai is Airijos reikalingi? Pvz. pas mus Klaipedoj labai padaugejo moldavu tatybes pilieciu,jie ir pavaduoja Airijos lietuvius ir jauciu uz "konkurencinga" atlyginima
2007 07 20 21:16     #1802
Kažkaip į pievas nubridot su tuo lito devalvavimu... Jei devalvuotų 10 %, tai Lietuvoje kainos padidėtų, bet daugiausiai tik importinių prekių. Tuo tarpu konkurencingumas užsienio prekyboje taip pat padidėtų, o ne sumažėtų, nes dėl devalvacijos lietuviškos prekės užsieniečiams taptų pigesnės, taigi ir perkamesnės.
2007 07 21 07:19     #1803
Man atrodo, kad po tokios Lito devalvacijos neilgai Lietuvos prekes butu konkurencingos, nes zaliavos importines, darbuotoju vis tiek per mazai, o jie po devalvacijos gaudami maziau dar greiciau keliaus i Europa. Tada vel astresne konkurencija del darbo jegos ir atlyginimu bei kainu kilimas. (paga Philips'o kreive viskas)
2007 07 23 10:38     #1812
Straipsnio esme: Baltijos saliu ekonomikoms butina stabteleti, nes kitaip bus krize ir ekonomikos pacios stabteles. Esme yra tokia, kad augimas kazkiek suletes, o kai tai atsitiks visi sauks (arba visai tyles), kad ivyko krize..
2007 07 24 10:41     #1815
Nejaugi manote, kad Baltijos šalių ekonomikos stebėjimas gali padėti išvengti krizės ? Jeigu ekonomika jau perkaito, tai krizė yra neišvengiama, ji įvyks savaime, arba bandant šaldyti ekonomiką. Tačiau prielaida, kad ekonomika jau perkaito yra diskutuotina.

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital