Komentarai 5 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Naujas kinų modelis

spekuliantai.lt | 2007-05-02 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 3309
Naujas kinų modelis Šiandien KLR vyksta „naujo ekonominio modelio“ aptarimas...

KLR (Kinijos Liaudies Respublika) valdžia nesiruošia konvertuoti savo aukso ir valiutos rezervus atgal į juanius. Apie tai pranešė Kinijos atstovai – KLR finansų ministro pavaduotojas ir Kinijos liaudies banko valdytojo pavaduotojas. Tai tapo svarbiausia didžiojo septyneto pasitarimo naujiena.

KLR aukso ir valiutos atsargos šiuo metu yra kosminiame lygyje net tarptautinės finansų sistemos atžvilgiu – $1,2 trln. KLR valdžia niekada nebuvo oficialiai atskleidusi savo rezervinių investicijų struktūros, bet rinkai nėra paslaptis, jog didelė šių lėšų dalis yra investuota į JAV valstybinius vertybinius popierius. Atitinkamai, bet kuris bandymas diversifikuoti Kinijos pusę gali jei ne sugriauti, tai stipriai paveikti JAV valstybės skolos rinką

Tuo tarpu iždo obligacijos – tai ne tiesiog federalinės valdžios skola investuotojams. Per praeitus dešimtmečius šie popieriai pavirto tarptautinės finansų sistemos pagrindu. Bet koks radikalus pokytis šioje rinkoje gali pakeisti visą koordinačių sistemą pasaulio pinigų rinkoje ir iššaukti globalią finansinę krizę. Kinijos valdžia puikiai tai suvokia. Bet jie taip pat kategoriškai nenori pavirsti dabartinės pasaulio tvarkos įkaitu. Todėl KLR atstovai, neatsisakydami dolerių, vis dėlto numato platesnę savo investicijų diversifikaciją. O tai reiškia, kad jau labai greitai „kiniški doleriai“ gali dalyvauti pačiose įvairiausiuose projektuose.

Kinijos sėkmės, prasidėjusios nuo to laiko, kai ji pradėjo perėjimą prie rinkos ekonomikos, pagrindas yra strategijų ir politikos adaptacija: kai tik yra išsprendžiamas vienokių problemų ratas, atsiranda kitos problemos, kurioms išspręsti parenkamos naujos strategijos ir nauja politika. Šis procesas apjungia ir socialines inovacijas. Kinija pripažino, kad negali tiesiog periminėti ekonominius institutus, pasirodžiusius efektyviais kitose šalyse; svetimos sėkmės strategijos adaptavosi prie unikalių Kinijos problemų.

Šiandien KLR vyksta „naujo ekonominio modelio“ aptarimas. Be abejonių, senas ekonominis modelis buvo labai sėkmingas, 30 metų atnešdavęs beveik po 10% kasmetinio prieaugio ir išlaisvinęs šimtus kinų iš vargo prarajos. Tačiau vietiniai politiniai strategai suvokia, kad šaliai būtini pokyčiai, kad galima būtų aprūpinti stabilų augimą ateityje.

Kinija stengsis atsiriboti nuo augimo, grindžiamo eksportu, strategijos, – modelio, kurį KLR ir kitos Rytų Azijos šalys realizuoja dešimtmečiais. Ši strategija prisidėjo prie naujausių technologijų įdiegimo šalyje, pagelbėjo sumažinti atsilikimą žinių srityje ir greitai pagerinti gaminamų prekių kokybę. Augimas, stimuliuojamas eksportu, reiškė, kad Kinija galėjo sukoncentruoti jėgas ties gamyba per daug nesirūpindama vidinės rinkos vystymusi.

Bet eksporto augimo horizontai Kinijos politikams atrodo vis mažiau aiškūs, jie abejoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje sugebės palaikyti dabartinius beveik 10% tempus. O ir globali negatyvi reakcija svarstoma kaip rimtas faktorius. Netgi šalys, kurios iš pažiūros yra konkurencingų rinkų šalininkės, nemėgsta pralošinėti savo žaidime ir pastoviai kaltina Kinijos kompanijas nesąžininga konkurencija.

Kažkas turi pasikeisti. Kinija seniai įtraukta į procesą, kurį galima palyginti su eksportiniu finansavimu: šalis aprūpina pinigais, kurie padeda padengti milžiniškus JAV einamosios sąskaitos ir prekybos deficitus, leisdami amerikiečiams pirkti daugiau prekių negu jie parduoda. Bet tai yra labai egzotiškas bendradarbiavimas: ganėtinai neturtinga šalis padeda finansuoti JAV karą Irake, o taip pat aprūpina mokesčių sumažinimą turtingiausiems turtingiausios pasaulio šalies gyventojams. Tuo tarpu vidiniai KLR poreikiai bei investicijų ir vartojimo augimo poreikiai tiesiog milžiniški.

Iš esmės, kad galima būtų išspręsti Kinijos ekonomikos perorientavimo problemą į mažesnės priklausomybės nuo eksporto ir daug resursų reikalaujančių prekių pusę, šalis turi stimuliuoti vartojimą. Tuo metu kai likusi pasaulio dalis iš visų jėgų stengiasi padidinti santaupas, Kinija, kur santaupų lygis aukštesnis nei 40%, iš visų jėgų stengiasi priversti savo gyventojus daugiau vartoti.

Geresnio socialinio aprūpinimo (sveikatos apsaugos sistemos, išsilavinimo ir nacionalinių pensijų programų) suteikimas galėtų sumažinti santaupų poreikį, nes žymi jų dalis – tai santaupos juodai dienai. Atviresnė prieiga prie kreditinio mažų ir vidutinių įmonių finansavimo taip pat turėtų teigiamą efektą. O „žalieji mokesčiai“ – tokie kaip mokestis už žalingus teršalus, –pakeistų vartojimo struktūrą, sulaikydami daug energijos reikalaujantį eksportą.

Kadangi Kinija atsisako augimo strategijos eksporto pagrindu, jai teks ieškoti naujų dinamizmo šaltinių augančio verslininkų luomo srityje, o tam būtina savita inovacijų sukūrimo ir įdiegimo sistema. Kinija ilgai investavo dideles lėšas į aukštąjį išsilavinimą bei technologijas. Šiandien ji stengiasi sukurti šalies viduje pasaulinio lygio universitetus.


Bet jeigu Kinija nori turėti dinamišką inovacijų sistemą, jai būtina priešintis vakarų valstybių spaudimui, nukreiptam į per daug griežtų intelektinės nuosavybės įstatymų priėmimą. Vietoj šito KLR būtų naudingiau laikytis „subalansuoto“ intelektinės nuosavybės režimo todėl, kad svarbiausias įnašas į gamybą yra žinios. O blogai apgalvotas intelektinės nuosavybės režimas gali nuslopinti inovacijų procesą, kaip tai atsitiko kai kuriuose srityse Amerikoje.

Vakarietiška technologinių inovacijų palaikymo tradicija per silpnai orientuota į nepalankaus ekologinio augimo poveikio sumažinimą ir per stipriai susitelkusi ties darbo jėgos ekonomija, o juk Kinijoje – darbo jėgos perteklius. Taigi Kinijai būtina nukreipti savo mokslininkus į naujų technologijų, kurios sunaudotų mažiau resursų, paieškas. Be to, inovacijų palaikymo sistema (įskaitant intelektinės nuosavybės sistemą) turi garantuoti, kad naujos žinios būtų plačiai naudojamos. Tam gali prireikti inovacinių požiūrių, besiskiriančių nuo vakarietiškos intelektinės nuosavybės sistemos, kuri remiasi žinių privatizavimu ir monopolizavimu.

Per daug žmonių galvoja apie ekonomiką kaip apie žaidimą su nuline suma – jie mano, kad Kinija pasiekia savo laimėjimų likusio pasaulio sąskaita. Taip, greitas Kinijos augimas sudaro problemą Vakarams. Konkurencija privers kai kuriuos dirbti įtempčiau, kad taptų efektyvesni arba jiems teks susitaikyti su mažesniu pelnu.

Bet realybėje ekonomika – tai žaidimas su teigiama suma. Vis labiau klestinti Kinija ne tik išplėtė importą iš kitų šalių, bet ir pradėjo gaminti ir pardavinėti į užsienį prekes, kurios leidžia palaikyti kainas Vakaruose, nepaisant išaugusių per pastaruosius metus naftos kainų. Šis mažinantis spaudimas pasaulio kainoms leido vakarų centriniams bankams laikytis ekspansionistinės valiutų politikos, palaikė aukštesnius augimo ir užimtumo rodiklius.

Mes turėtume tikėtis, kad naujas Kinijos ekonominis modelis bus sėkmingas. Jei taip atsitiks, mums visiems tai bus labai naudinga.

Paruošta ,
remiantis «Vedomosti» ir «Gazeta.RU».

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2007 05 02 22:24     #1266
Jeigu butu pacio parasytas straipsnis tai butu tiesiog super Fantastika, o dabar tiesiog super Dekui
2007 05 03 09:29     #1268
Vienos šio straipsnio dalies autorius - Joseph Stiglitz - Nobelio bei Rektenvaldo (vok. Horst Claus Recktenwald) premijų laureatas, taigi aš pilnai suprantu Jūsų jausmus :yes
2007 05 03 22:28     #1274
Straipsnis patiko. Uz tai +
2007 05 06 11:41     #1360
beprotiskai fantastiska
2007 05 08 12:58     #1389
geras!!

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2019 Tipro Group UAB