Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Kroatijos biržos apžvalga. FIMA Proprius IPO

spekuliantai.lt | 2007-03-21 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 3423
Kroatijos biržos apžvalga. FIMA Proprius IPO FIMA Securities Kroatijos rinkos pristatymas 2007.03.08 SEB VB

Kovo 8 d. SEB Vilniaus banke įvyko Kroatijos maklerio įmonės FIMA Securities parengtas Kroatijos akcijų biržos bei NT bendrovės FIMA Proprius Inc. IPO pristatymas.



  Kaip jau buvo minėta ankstesnėje mūsų viso Balkano regiono apžvalgoje, 
Kroatija savo dydžiu yra labai panaši į Lietuvą. Taigi žinant Lietuvos biržą, galima gana adekvačiai vertinti ir Kroatijos perspektyvas. Visgi reikėtų priminti, jog Kroatijos abejų biržų kapitalizacija nepalyginamai didesnė už mūsų nacionalinę ir prilygsta visam Kroatijos BVP (!), taigi per metus paaugo net 50%. Vilniaus VPB teprilygsta tik mažesniajai - Varaždino - biržai, nors netekusi MNF, VVPB bus neabejotinai mažesnė ir už ją. Tuo tarpu pagrindinė Zagrebo birža už "mažylę" Varaždino yra dar 3,5 karto didesnė. Visgi kaip tik šiuo metu įdomesnė tampa Varaždino birža, kadangi šiais metais abi biržos ketina susijungti ir mažiau dėmesio susilaukdavusios šios biržos akcijos taps "pilnateisėmis" vienos didelės 45 mlrd. $ kapitalizacijos biržos narėmis. Negana to, bendroje biržoje ketinama įdiegti jau laiko išbandytą OMX prekybinę sistemą. Todėl FIMA atstovai tikisi, jog šiemet Kroatijos birža kils dar apie 30%, turint galvoje dar ir tai, kad Kroatija 2009 m. ketina tapti ES nare. Pasiruošimas šiam veiksmui vyksta labai planingai. Teigiamą postūmį turėtų duoti ir leidimas vietiniams pensijiniams fondams investuoti ne tik i oficialaus, bet ir į einamojo sąrašo bendroves. Be to numatoma per biržą platinti ir daugiau IPO. Vienintelis kroatų biržos minusas yra spekuliatyvus užsienio kapitalas, bet tai daugelio besivystančių ir mažų rinkų bruožas.



  
Perspektyviausiais sektoriais yra laikoma statybų pramonė, turizmas, maisto pramonė, dalinai bankai. Nors bankinė sistema pasiekusi jau labai aukštą išsivystymo lygį - bendras paskolų portfelis jau net viršijęs BVP, visgi dar laukiamas susijungimų ir perėmimų bumas, kadangi šalyje, turinčioje 34 bankus, 75% rinkos valdo tik 5 bankai. Žinant, kokios premijos mokamos, perimant šiame regione bankus, tai P/Bv rodikliai yra dar labai patrauklūs. Reikia pažymėti, kad ir kroatiškų bankų ROA bei ROE yra geresni, lyginant su viso Balkanų regiono vidurkiais - atitinkamai 1,7% ir 15,6%.



  
Stipriai augantis yra statybų sektorius - jaučiamas tiek gyvenamųjų bei komercinių patalpų poreikis, tiek apskritai vystosi visa infrastruktūra. Iš didžiausių infrastruktūrinių projektų paminėtinas Bosnijoj vykdomas 5c projektas, tačiau aprėpsiantis ir visą regioną. Iš statybinių organizacijų didžiausia yra Technika, nors kapitalizacija dar atsilieka nuo Dalekovod. Infrastruktūrinių projektų lyderis ko gero yra Viadukt, turintis vienus patraukliausių rodiklių savo segmente: P/S - 0,3, P/Bv - 2,2, Ev/EBITDA - 9,4. Palyginimui geriausi kitų įmonių atitinkami rodikliai yra: Technikos P/S - 0,9; IGH P/Bv - 2,4, Technikos - 3,1; Dalekovodo Ev/EBITDA - 17. Dar įdomu tai, kad nemažą Viadukto akcininkų dalį sudaro smulkūs akcininkai. Reikėtų pažymėti ir tai, kad statybų sektoriui dar trūksta skaidrumo.



  
Kroatija - turizmo šalis. Turinti 4,5 mln. gyventojų, Kroatija kasmet priima 10 mln. turistų. Turizmas sukuria 20% BVP. Paskutiniaisiais metais matomos didelės investicijos į šią sritį, nors pačios įmonės vertinamos tik pagal nekilnojamą turtą. Vienintelė iš didžiųjų turistinių firmų, dar neturinti strateginio investuotojo, yra Istraturist. Pernai turizmo įmonių akcijos augo vidutiniškai 75%.



  
Maisto pramonę labiauisiai reprezentuoja įmonė Podravka, kurios gaminiai žinomi net ir Lietuvoje. Tačiau kitos įmonės labiau žinomos tik vietinėje rinkoje, todėl ir čia laukiama susijungimų arba perėmimų. Šios įmonės įdomios dar ir tuo, kad turi ž.ū. paskirties žemių, kurios yra dar neįvertintos.



  
Iš daugelio Kroatijoje veikiančių holdingų buvo pristatytas FIMA Validus, kuris visame Balkanų regione vysto finansinę grupę, valdo dalį viešbučių, turi įsigijęs tekstilės prekybos tinklą Varteks (kotiruojamas biržoje) bei vysto NT projektus. Didžiausią portfelio dalį (44%) užima bankai ir draudimas. FIMA Validus yra įsigijęs keletą mažų bankų, kuriuos pertvarkius pavadino VABA banku. VABA Varaždino bankas kotiruojamas biržoje; VABA Mostaro yra pertvarkymo stadijoje. Ketinama leisti ateityje šių bankų IPO (tiksliau, SPO).



  
Toliau buvo pristatytas



FIMA PROPRIUS Inc IPO






  
Fima atstovai pristatė nekilnojamo turto fondą FIMA PROPRIUS Inc., kurio IPO planuojamas kovo gale (fondo vienetų galima bus įsigyti per Hansabanka nuo kovo 19 d. iki 29 d. 9 val.). Fondas bus uždaro tipo (closed-end), o jo vienetais bus prekiaujama Zagrebo biržoje. Fondas pradžioje planuoja 7 NT projektus. Visi numatyti projektai gana skirtingi - Varaždine planuojamas gyvenamasis namas, verslo klasės viešbutis ir komercinės patalpos Zagrebe, industrinė zona Jalkovece ir gyvenamųjų namų projektai kitose Kroatijos vietovėse.

Kroatijoje sparčiai plėtojama infrastruktūra - tiesiami nauji greitkeliai, todėl tikimasi, kad kai kurios iki šiol neįvertintos vietovės, pagerėjus susisiekimui, įgaus didesnę vertę. Fondas taip pat numatęs vystyti ir kitus NT projektus, tačiau kokius ir kiek, priklausys nuo IPO sėkmės - kiek pinigų pavyks pritraukti į fondą. 10% fondo lėšų planuojama panaudoti gretimose šalyse (Bosnija, Serbija), kur NT dar gerokai pigesnis.


  

Prieš naujojo NT fondo IPO Fima atstovai kruopščiai atlieka namų darbus ir pristatinėja šį fondą visoje Europoje ir Amerikoje. Paklausti, kokiose šalyse dar pristatinėjo šį fondą Fima analitinio padalinio vadovas Jurica Greguric atsakė - geriau klauskit kuriose dar nepristatinėjom. Įdomu tai, kad planuojama surinkti apie 50 mln. EUR, kas tikrai nėra didelė suma atsižvelgiant į tai, kaip plačiai jis pristatinėjamas. IPO metu nebus nustatytas fondo vienetų limitas, todėl paklausa neribojama (visi norintys gaus tiek, kiek nori).


  

Tokio tipo fondų Kroatijoje jau yra trys. Tačiau Fima atstovai pabrėžė, kad jų fondas bus pranašesnis tuo, kad jie dėl pasikeitusių įstatymų galės naudotis svertu, kas nebuvo leidžiama pirmiems dviems fondams. NT fondai
Zagrebo biržoje kotiruojami nesenai. Vidutiniškai per metus jų kaina biržoje paaugo 4%.


  
Apie 60-80% gautų fondo pajamų (iš nuomos ar baigtų projektų pardavimų) planuojama skirti dividendams. Natūralu, kad pirmais metais projektai dar bus vystomi, o ženklesnės pajamos planuojamos nuo trečių metų. Jei fondo
valdytojai manys esant tikslinga, neatmetama galimybė, kad fondas po keleto metų baigęs visus projektus bus uždarytas, o investuotojams išmokėtos visos sukauptos ir uždirbtos lėšos.

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital