Komentarai 2 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Rusijos rinkos pagundos

Liudvikas Gadeikis | 2014-06-27 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 5773
Raktiniai žodžiai: Akcijų biržos, akcijos, Rusija
Rusijos rinkos pagundos Po Krymo aneksijos Rusijos įmonių akcijos neregėtai pigios. „Gazprom“ akcijų galima nusipirkti už tris metinius pelnus ir dar gauti solidžius dividend

Po Krymo aneksijos Rusijos įmonių akcijos neregėtai pigios. „Gazprom“ akcijų galima nusipirkti už tris metinius pelnus ir dar gauti solidžius dividendus. Kai kurie investuotojai tvirtina, kad pats laikas ten apsipirkti. Pasiaiškinkime, kuo rizikuojame.

Garsus amerikiečių investuotojas Jimas Rogersas neseniai pareiškė, kad traukiasi toli toli nuo Amerikos akcijų, o galimybių dairosi tokiose rinkose, kurios yra labiausiai nuniokotos. Todėl jam patinka Kinija (rinka smukusi 65 % nuo aukščiausio lygio), taip pat Rusija – anot jo, „ko gero, antroji po Argentinos nekenčiamiausia pasaulio rinka“.

„Rinkos kopia į rūpesčių sieną“

Atrodo, ko ponui Rogersui ir kitiems dideliems rinkos dalyviams spurdėti? Amerika išgyvena vieną ilgiausių akcijų rinkos augimų, S&P 500 indekso uždarymo kaina jau pusantrų metų nenusileidžia žemiau 200 dienų slankiojo vidurkio, o žemiau 150 dienų slankiojo vidurkio – net ketverius metus.
Rinka per ilgai auga beveik be smuktelėjimų? Per geras gyvenimas ima atrodyti įtartinas?
Audrius Balaišis, investicinių fondų ir portfelių valdymo bendrovės „Prudentis“ direktorius, mūsų žurnalui priminė Warreno Buffetto frazę: „Už linksmą konsensusą akcijų rinkoje moki labai didelę kainą.“ Tuo legendinis investuotojas norėjo pasakyti, kad investuotojai, pirkdami akcijų tada, kai vyrauja visuotinis sutarimas, jog ateitis puiki, tikriausiai mokės brangiai, ir labai tikėtina, kad patirs didelius nuostolius, šių akcijų kainai krintant.
Tad rožinės nuotaikos Amerikoje ir Europoje visai nereiškia, kad visi ten atsipalaidavę ir ramūs. Pernelyg ilgas augimas be didesnių smuktelėjimų ima kelti nerimą. Visiems aišku, kad akcijų indeksai turės atsitraukti, tik niekas nežino kada.
Yra dar vienas investuotojų pasaulyje plačiai paplitęs posakis, tik jo autorius nežinomas: „Rinkos kopia į rūpesčių sieną.“ Jis reiškia, kad akcijų kainos geba didėti nepaisydamos aplinkui tvyrančių blogų naujienų. Tarsi rinkos dalyviai manytų, kad kylančios problemos yra nereikšmingos ilgesniu laikotarpiu. Arba kainos yra tokios mažos, kad iškylantys baubai atrodo nedideli, palyginti su nujaučiamu pelnu.
Žvelgiant į pastarųjų mėnesių politinę įtampą, kilusią Rusijai aneksavus Krymą ir perbraižius Europos žemėlapį, atrodo, kad senoji investuotojų patarlė teisinga. Įvykiai Ukrainoje laiko prikaustę viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį, politikai kalba apie naują šaltąjį karą ar dar blogiau, bet pasaulio finansų rinkos beveik nekreipia dėmesio į tą geopolitinę dramą. Be abejo, Rusijos akcijų rinka staigiai smuko, rublis dar sparčiau ėmė riedėti žemyn, dėl grėsmės, kad sutriks Ukrainos grūdų tiekimas pasauliui, žaliavų rinkoje atsirado šiokia tokia įtampa, bet iš esmės pasaulio akcijų rinkose neįvyko didelių lūžių.
Pasak „Yahoo Finance“ apžvalgininko Michaelo Santoli, investuotojai šiais laikais reaguoja tik į tokias geopolitines krizes, kurios gali iškart pakirsti pasaulio ekonomikos augimą, sutrikdyti žaliavų pasiūlą ir panašiai. Jis primena, kad šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, kai branduolinio susinaikinimo grėsmė atrodė kaip niekad reali, akcijų rinkų rezultatai buvo kuo puikiausi.
Šias pastabas M. Santoli išsakė dar balandį, kai Krymas jau buvo atplėštas, o įvykiai Rytų Ukrainoje tik prasidėjo. Praėjo trys savaitės, Donecko ir Luhansko separatistai surengė vadinamuosius referendumus, pasiskelbė nepriklausomomis respublikomis – pasaulio rinkos, regis, vėl ignoruoja politines naujienas. Joms įdomiau, kad Kinijos vyriausybė žada įsileisti daugiau užsienio kapitalo į valstybines bendroves.
Pasak A. Balaišio, laikotarpiai, kai viskas atrodo gerai, labai pavojingi. Jie užliūliuoja, užmigdo investuotojo budrumą. Norintis uždirbti investuotojas turi ne bijoti neigiamos informacijos, o sugebėti atsirinkti, kuri informacija svarbi, kuri ne.
„Kuo daugiau baimės laikraščių puslapiuose, tuo daugiau galimybių investuotojams, – sako A. Balaišis. – Tokia atvirkštinė priklausomybė. Kuo daugiau žmonės šneka apie galimas rizikas, kuo labiau visi išsigandę, tuo daugiau galimybių ieškoti.“

Didelės krizės – didelių galimybių metas?

Čia ir grįžtame prie J. Rogerso investavimo filosofijos. Jis sako pirmą kartą nuo 2008 m. vėl perkąs Kinijos bendrovių akcijų. Tiesa, saikingai, nes Kinija turi „didelių skolos problemų“.
Išties, kaip rašo „Bloomberg“, pirmą šių metų ketvirtį Kinijos bankų blogos paskolos išaugo 54 mlrd. juanių (8,7 mlrd. dolerių) – labiausiai nuo 2005 m. – ir pasiekė 646,1 mlrd. juanių. Tiesa, tai sudaro tik 1,04 % visų paskolų, vis dėlto 0,04 % padidėjimas per ketvirtį laikomas blogu ženklu. Kinijoje viskas kitaip skaičiuojama: 7,4 % augimas pirmą šių metų ketvirtį irgi kelia nerimą – 7,3 % prognozė šiems metams būtų blogiausias rezultatas nuo 1990 m.
Užtat Rusija J. Rogersui atrodo visai patraukli. Tai, kas kitus investuotojus gąsdina, – vien kovą pagrindinis Rusijos akcijų indeksas MICEX smuko 10 %, per pirmą ketvirtį rublis neteko 9 % vertės dolerio atžvilgiu, – J. Rogersui atrodo didžiulė galimybė. Nuo pat Krymo krizės pradžios jis apsiperka Rusijoje.
Kodėl? „Reikia pirkti tada, kai gatvėse liejasi kraujas, – aiškina jis. – Vaizdingai sakant, Rusijos gatvėse liejasi kraujas.“
Panašios nuomonės laikosi finansų tinklalapio „Money Morning“ vyriausiasis investicijų strategas Keithas Fitz-Geraldas, nuo pat Krymo krizės pradžios skatinęs investuotojus atsigręžti į Rusiją. Taip, sutinka jis, investavimas Rusijoje nebus lengvas pasivaikščiojimas, bet galimybių ten – milijonai. Anot jo, kai viskas atrodo siaubingai blogai, pats laikas dėti pagrindus ateities pelnui, nes užtenka, kad reikalai atrodytų nebe tokie blogi, ir kainos dažnai šauna į viršų.
Tiesą sakant, pastaraisiais mėnesiais tai ir matome. Vos tik pasigirsta kokia žinia, kad Rusija ateina į protą ir nebekels didesnės sumaišties – akcijos šoka aukštyn. Per ankstyvas optimizmas išsivadėja – vėl duobė.
Šitokios sūpuoklės ne vienam investuotojui kelia didelį galvos skausmą: kaip elgtis? Viena vertus, pagavus tuos judesius, būtų galima labai greitai ir lengvai praturtėti.
O pagundų esama didelių. Štai „Gazprom“, nepaisydama galimų netekčių dėl Ukrainos krizės ir apskritai ne itin palankios konjunktūros, vilioja investuotojus 20 % didesniais negu 2012 m. dividendais – už 2012 m. išmokėjo 5,99 rublio akcijai, o už 2013 m. siūlo išmokėti 7,2 rublio akcijai (daugiau išmokėta tik už 2011 m. – 8,97 rublio akcijai). „Gazprom“ akcijų kaina šiandien nesiekia nė trijų metinių pelnų – gegužės 20 d. buvo nusileidusi žemiau 145 rublių.
Tarp „Bloomberg“ sekamų 21 besivystančios šalies indeksų Rusijos akcijų rinka vertinama pigiausiai – vidutiniškai penkiais metiniais pelnais. Tai pats iškalbingiausias rizikos ir neapibrėžtumo rodiklis.
Trumpai grįžkime prie „Gazprom“. Atrodo, bent jau dėl šios įmonės, dujų vamzdžiais apraizgiusios visą Europą, neturėtų kilti didelių abejonių. Geriau ar blogiau klostysis santykiai su Rusija – Europai dujų vis tiek reikės. Dar 2008 m. pirmą ketvirtį „Gazprom“ rinkos vertė siekė beveik 300 mlrd. dolerių, „Financial Times“ pateikiamame didžiausių pagal kapitalizaciją bendrovių sąraše ji buvo ketvirtoje vietoje. Tada jos vadovas Aleksejus Mileris gyrėsi, kad 2015 m. įmonės kapitalizacija pasieks trilijoną dolerių ir bus didžiausia pasaulyje. Dabar Rusijos flagmano rinkos kapitalizacija sukasi apie šimtą milijardų dolerių. Galima sakyti, kad investuotojai šiai įmonei duoda trejų metų pasitikėjimo kreditą.
Kita vertus, pasak A. Balaišio, Rusijoje yra ir įmonių, kurių akcijų vertė siekia 10–15 metinių pelnų. Bet tokiu atveju turi 10–15 metų į priekį tikėti ne tik pasirinkta įmone, bet ir šalimi, kurioje investuoji.

Besivystančių rinkų rizika

Pasak A. Balaišio, jei investuotojas už perkamas akcijas moka 20 būsimų įmonės pelnų, jis pirmiausia turi tikėti tos šalies geopolitiniu, politiniu, kariniu ir kitokiu stabilumu 20 metų į priekį. Tai viena iš priežasčių, kodėl Amerika taip traukia investuotojus. Šalis jau du šimtus metų stabiliai vystosi, nebuvo jokių nacionalizacijų, radikalių politinių pervartų, menkai tikėtina, kad kas nors ją užpuls karine jėga, atims žemes. Tokiu atveju šalies rizika lyg ir dingsta. Lieka žiūrėti, ar išmintingai renkiesi įmonę.
Mūsų pakraštyje po Krymo aneksijos jokio geopolitinio tikrumo nebeliko. Prieš keturis mėnesius vargu ar kas galėjo pagalvoti, kad Rusija aneksuos Krymą. Kaip tokioje situacijoje prognozuoti, kas bus dar po trijų mėnesių, po pusmečio, metų? Investuoti dešimtmečiams, kai negali numatyti artimiausios ateities, – nelengvas užsiėmimas.
Kai išeis šis „Investuok“ numeris, rinkimai Ukrainoje jau bus praėję, ir nuo jų baigties bei vėlesnių geopolitinių įvykių stipriai priklausys, kaip elgsis Rusijos akcijų rinka. Gali būti, kad kai kurie čia pateikti skaičiai ir prognozės bus stipriai pasikeitę.
Vis dėlto analitikai prognozuoja, kad tikros ramybės nebus tol, kol rinkos neįsitikins, kad Ukrainos krizė galutinai išspręsta. O to, atrodo, dar teks palaukti.
Todėl kai kurie analitikai pusiau juokais tvirtina, kad šiuo metu investuoti Rusijoje gali tik tie, kurie turi atliekamų pinigų ir neapsisprendžia, kaip juos išleisti: ar pralošti kazino, ar kur nors rizikingai įmerkti, – abiem atvejais tikimybė laimėti panaši.
Pripažįstantis, kad rizika – investuotojo duona kasdieninė, A. Balaišis siūlo blaiviai vertinti riziką. Ypač besivystančiose rinkose. „Investuoti šalyse, kurios turi didelių ekonominių, politinių problemų, labai pavojinga, – neslepia patyręs investuotojas. – Be to, šiose šalyse dažnai labai prasta smulkiųjų investuotojų teisių gynyba. Oligarchai, valdantys bendroves, gali nenorėti dalytis uždirbtais pelnas su smulkiaisiais investuotojais, o tokių oligarchų (taip pat ir jų kontroliuojamų įmonių) finansinė padėtis gali priklausyti nuo jų politinių ir (ar) korupcinių ryšių. Akcijų rinkoje noras uždirbti labai daug ir labai greitai baigiasi gana liūdnai, taigi tuo ji tikrai panaši į kazino.“
Kad net didelės, gerai valdomos ir investuotojų mylimos įmonės pasikeitus politiniams skersvėjams staiga gali tapti nieko vertos, ir mes matėme gana iš arti, kai „Jukos“, nupirkusi „Mažeikių naftą“, buvo labai greitai sužlugdyta, o jos pagrindinis akcininkas Michailas Chodorkovskis atsidūrė kalėjime.
Tokių įmonių, kurios kadaise traukė investuotojus, tokių verslininkų, kurie kadaise buvo labai įtakingi, o paskui turėjo bėgti į užsienį, galima suskaičiuoti dešimtimis. Kas gali pasakyti, kokių pervartų atneš dabartiniai Rusijos politikos skersvėjai, pastiprinti Vakarų šalių taikomų sankcijų, taip pat ir atskiriems oligarchams.

Kaip elgtis smulkiajam investuotojui

Lietuvoje į Rusijos akcijų rinkas investuoja keli fondai, ir visų jų rezultatai nedžiugina. Ir man teko parduoti vieno rusiško fondo vienetus, taip ir neatgavus prieš 2008 m. krizę investuotos sumos. Ilgai laikiau, guosdamasis tradicine viltimi „vis tiek jau nusmuko, kada nors atsigaus“. Liko tik tuo pasiguosti, kad pardaviau dar prieš Krymo įvykius, tad paskutinio nuosmukio nebepatyriau.
Po krizės Rusijos akcijų rinka elgėsi panašiai kaip ir kitos besivystančios rinkos: gilus nuosmukis, paskui staigus kilimas su viso pasaulio akcijomis, o nuo 2011 m. vėl lėtas, bet nepaliaujamas smukimas. Nuo žaliavų priklausomos šalys, taip pat ir Rusija, ėmė atsilikti. Pasak „Finastos“ fondų valdytojo Dainiaus Bložės, trejus metus Rusija buvo nepopuliari rinka, investuotojai pamažu traukėsi. Tada „Finasta“ irgi stipriai sumažino savo investicijas Rusijoje, pirmiausia atitraukė pensijų fondų lėšas, kad nebūtų papildomų rizikų.
Po Krymo aneksijos Rusijos akcijų rinką ištiko dar vienas smūgis, ir likę investuotojai skubėjo išsiparduoti. „Tas išpardavimas pasiekė tokį mastą, kad dabar jau nebelabai toliau ir krenta“, – guodžiasi D. Bložė ir puse lūpų užsimena, kad jo valdomas „Finasta Russia Top20 Subfund“ vėl po truputį auga. Žinoma, ne taip staigiai, kaip susitraukė, bet, pavyzdžiui, skandinavų investuotojai mato prasmę pirkti didelės rizikos Rusijos fondo vienetų per didžiausią nuosmukį, nes tikisi gauti gerą grąžą.
D. Bložės manymu, dabar gana įdomus metas eiti į Rusijos rinką, tai jam atrodo perspektyvu. Tiesa, jis čia pat priduria, kad būdamas Rusijos akcijų fondo valdytojas jis yra subjektyvus.
Vis dėlto jis nepataria rizikuoti perkant atskirų įmonių akcijų. Verčiau išskaidyti riziką perkant arba indeksinių fondų, arba akcijas valdančių fondų vienetų – kitaip sakant, gauti visą krepšelį ir gauti grąžą. „Kai rinka pakankamai atpigusi, užteks tos grąžos ir iš krepšelio“, – tikina fondo valdytojas.
Tiesa, net ir manydamas, kad laikas investuoti į Rusijos akcijas neblogas, kartu perspėja, kad negali suteikti garantijų dėl politinės rizikos. „Jei, neduok Dieve, išsiplėstų karas tarp Rusijos ir Ukrainos, akcijų rinkos nukentėtų“, – sako D. Bložė. Nors pats jis sako tikįs, kad viskas stabilizuosis.
Bet kas prieš keletą mėnesių galėjo pagalvoti, kad bus prieita iki to, ką matome šiomis dienomis? Tokiomis aplinkybėmis prognozuoti ateitį sunku.
A. Balaišis turi dar mažiau optimizmo dėl Rusijos. Jo nuomone, kitaip nei dėl Rusijos ir Gruzijos konflikto, Vakarų atsakas bus kitoks – ilgalaikio strateginio lygmens. Rusijos ekonomikos plėtra be gerų santykių su Vakarų Europa ir Amerika bus sudėtinga. Rusijai reikia kapitalo ir modernių technologijų. Kapitalas bėga, technologijos, tikėtina, neateis. „Be labai didelių politinių pokyčių jie labai bloginasi ilgalaikę perspektyvą, – mano „Prudentis“ vadovas. – Tai turi įvertinti investuotojas, kuris nori ten dirbti.“
Šiuo atveju itin svarbus tas žodelis „labai“. Net jei didesnio karinio konflikto bus (tikėkimės) išvengta, Krymo aneksija bus ta kupra, kuri ilgai neleis įvykti labai dideliems pokyčiams.
Blogų naujienų požiūriu Rusija šiandien yra lyderė, tad A. Balaišis sutinka, kad ten turėtų būti gera vieta ieškoti investavimo galimybių – tiems žmonėms, kurie nebijo visko prarasti. „Buvo spekuliacijų spaudoje, kad ta šalis gali būti atjungta ir nuo tarptautinių finansinių sistemų, – kaip mes parsivešime pinigus ką nors ten pardavę?“ – pateikia hipotetinį pavyzdį investuotojas. Kaip rodo pastarųjų mėnesių įvykiai, tikrovė kartais būna netikėtesnė už drąsiausias hipotezes.
Pats A. Balaišis šiuo metu nei savo, nei savo klientų pinigų neinvestuoja Rusijoje. „Esam baikštūs, – ironiškai tarsteli. – Norim ramiai miegoti.“ O jau rimtai priduria: „Nenoriu tapti kariniu ir politiniu analitiku – man norisi būti finansų analitiku.“

 


 

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2018 11 01 16:48     #41011
 I really loved reading your blog. It was very authored and easy to undertand. Unlike other blogs I have read that are really not tht good. I also found your posts very interesting. In fact after reading, I had to go show it to my friend and he ejoyed it as well!
http://www.mixturesport.com


2018 11 01 16:51     #41019
 nice post, keep up with this interesting work. It is really good to know that this topic is covered also on this web site so cheers for taking time to discuss this!
http://www.unitedearners.com


Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2021 UAB All Media Digital