Komentarai 1 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Kas įpūs vėjo į besivystančių regionų akcijų rinkas?

spekuliantai.lt | 2014-05-06 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 3788
Raktiniai žodžiai: Investuok, besivystančių šalių akcijų rinkos
Kas įpūs vėjo į besivystančių regionų akcijų rinkas? Prieš ekonomikos nuosmukį neregėtai augusios besivystančių šalių akcijų rinkos pastaraisiais metais stokoja investuotojų dėmesio. „Investuok“ eksp

Prieš ekonomikos nuosmukį neregėtai augusios besivystančių šalių akcijų rinkos pastaraisiais metais stokoja investuotojų dėmesio. „Investuok“ ekspertai svarsto, kokie ženklai rodytų, kad metas grįžti į šias rizikingas, bet patrauklias rinkas.

Žurnalo „Investuok“ seminare „Penkmečio planas: ar investuoti į besivystančias rinkas“ UAB „Finasta Asset Management“ valdybos narys, Fondų valdymo departamento direktorius Vitalijus Šostakas pateikė neatremiamų argumentų, kodėl besivystančių šalių akcijų rinkos artimiausiais metais gali vėl grįžti į investuotojų akiratį.

V. Šostako nuomone, šiuo metu pasaulyje vyksta keisti dalykai. „Nors nuo 2009 m. beveik visų besivystančių šalių ekonomika atsigavo, šių šalių bendrovių akcijų kainos liko panašios kaip 2009 m. Pavyzdžiui, Brazilijos rinkos indeksas atgavo tik 40 %, Kinijos – tik 33 % per 2008 m. nuosmukį prarastos vertės.“ Užtat į išsivysčiusių šalių įmonių akcijas investuojama daug aktyviau. Pavyzdžiui, JAV akcijų indeksas yra jau 20 % viršijęs 2007 m. kainų aukštumas.

Skirtingi augimo ciklai

V. Šostako teigimu, besivystančių ir išsivysčiusių šalių rinkų akcijų indeksai auga skirtingais ciklais: vienais laikotarpiais stipriau auga išsivysčiusių, kitais – besivystančių rinkų akcijų indeksai. Pastaraisiais metais stipriau auga išsivysčiusių rinkų akcijų indeksai, tačiau istorija rodo: tik laiko klausimas, kada juos pralenks stipriau augantys besivystančių akcijų indeksai. Nors buvo didelių vertės svyravimų, per pastaruosius 25 metus besivystančių rinkų akcijų indeksas augo vidutiniškai po 12,1 %, o JAV pagrindinio akcijų indekso S&P500 vidutinis prieaugis siekia 10,4 %.

Krizinės kainos

V. Šostako nuomone, besivystančių šalių ekonomika yra kur kas geresnės būklės nei išsivysčiusių šalių. „Pavyzdžiui, 2013 m. vidutinis ekonomikos augimas Rytų Europos šalyse buvo du kartus spartesnis nei Vakarų Europoje, be to, Vakarų Europos šalys daugiau nei du kartus labiau prasiskolinusios. Rytų Europos šalių akcijų rinkų P/E (akcijos kainos ir įmonės pelno santykis) yra 1,5 karto mažesnis, tačiau šių akcijų grąža praėjusiais metais buvo neigiama, o Vakarų Europos šalių indeksai vidutiniškai augo 19 %“, – sako V. Šostakas. Jis mano, kad tokia tendencija negali amžinai tęstis.

Tačiau kol kas pragiedrulių nematyti. Pasak V. Šostako, investicijų į besivystančių šalių akcijų rinkas mastai šiuo metu nukritę iki 2009 m. pradžios žemumų. „Besivystančių rinkų įmonių akcijų kainos ir jų buhalterinės vertės vidutinis santykis yra arti tų lygių, kurie buvo kriziniais laikotarpiais: 1999, 2001 ar 2009 m. Šiuo metu besivystančių rinkų įmonių akcijos parduodamos beveik krizinėmis kainomis“, – teigia V. Šostakas. Vis dėlto, jo nuomone, nors pastaraisiais metais ekonomikos augimas lėtėja, situacija toli gražu nėra tokia bloga kaip 2009 m.

Veiksniai, kišantys koją

„Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento finansinio turto valdytojas Andrius Šuminas išskiria kelis veiksnius, kurie kol kas atbaido investuotojus nuo besivystančių rinkų. Vienas iš jų – politinis neapibrėžtumas bei neramumai, kurie rašant šį straipsnį įgavo pagreitį. Kitas veiksnys – ryškėjančios ekonomikos problemos didžiausioje šalyje Kinijoje. „Gamybos ir paslaugų indeksai pranašauja lėtėjantį ekonomikos augimą, vis garsiau kalbama apie kainų burbulą Kinijos nekilnojamojo turto rinkoje. Kovą bankrutavo Kinijos įmonė, išleidusi obligacijas. Tai sudavė smūgį pasitikėjimui įmonėmis, nes iki šiol buvo investuojama tikintis, kad įmonei patyrus sunkumų pagalbos bus sulaukta iš valstybės“, – aiškina A. Šuminas. Eksperto teigimu, šiuo metu pastebimas investicinių lėšų atitraukimas iš besivystančių šalių obligacijų rinkų. Šį atitraukimą paskatino JAV federalinio rezervų banko stabdomas struktūrinių obligacijų supirkimas. „Investuotojai, pardavę besivystančių šalių obligacijas, stengiasi atsikratyti vietinės valiutos, o tai numuša jos kursą JAV dolerio atžvilgiu. Siekiant suvaldyti augančią infliaciją, didinamos bazinės palūkanų normos. Tai jau padaryta Rusijoje ir Turkijoje. Be krintančio vietinės valiutos kurso, diduma besivystančių šalių susiduria su nacionalinio biudžeto deficitu“, – teigia A. Šuminas.

Reformos atkreiptų dėmesį

Besivystantiems regionams, dažniausiai labai priklausomiems nuo išgaunamų žaliavų kainų, būtinos ekonomikos reformos. 2005–2007 m. investuotojai, apakinti žaliavų kainų augimo, tikėjosi, kad ryškus ekonomikos augimas paskatins regionų lyderius ne sėdėti rankas sudėjus, o pamažu reformuoti šalies ūkius. DNB banko Turto valdymo skyriaus turto valdytojo Manto Skardžiaus nuomone, besivystančių šalių akcijų rinkos didesnio investuotojų susidomėjimo sulauktų tada, jei paskelbtų ir pradėtų įgyvendinti ekonomikos reformas. Tai ypač pasakytina apie didžiąsias šalis – Rusiją, Indiją ar Braziliją.

Šie procesai nevienodai pažengę net ir to paties regiono šalyse. M. Skardžiaus teigimu, dažniausiai instituciniai investuotojai selektyviai renkasi rinkas ir atskiras įmones investicijoms besivystančiuose regionuose, tačiau kol prie šių investuotojų neprisideda mažmeniniai investuotojai, tol tvaresnės bulių rinkos tikėtis neverta. Neretai mažmeniniai investuotojai neatkreipia dėmesio į atskirų šalių pažangą ar stiprėjančius ekonominius rodiklius ir vertina visą regioną kaip vienalytį darinį. Tai ypač pasireiškia rinkas užvaldžius panikai, kai parduodamos visos iš eilės besivystančių šalių įmonių akcijos. Tačiau kad ir koks nepatrauklus būtų regionas, visuomet jame yra bent viena kita patraukli įmonė. „Akcijų rinkai drastiškai krintant, panašiu tempu paprastai krinta visų įmonių akcijos. Tarkim, smarkiai krintant Graikijos akcijų rinkai, perdėtai krito ir įmonių, kurios užsiima eksportu ir nepriklauso nuo vidaus vartojimo, akcijų kaina. Stabilizuojantis situacijai akcijų rinkose, tokių įmonių akcijų kainos kyla smarkiai“, – galimybių investuoti įžvelgia A. Šuminas.

Ženklas – palūkanų normos

Kitas veiksnys, kuris paskatintų investuotojus grįžti į besivystančias rinkas, – žaliavų kainų augimas. Tai matėme 2005–2008 m., kai žaliavų kainos sparčiai augo.

Kita vertus, M. Skardžius nesiūlo skubėti džiaugtis kylančiomis žaliavų kainomis. Jo nuomone, visų pirma reikėtų panagrinėti priežastis, dėl ko vienos ar kelių žaliavų kainos auga. Tarkim, dėl klimato sąlygų Brazilijoje vienam sezonui gali pakilti sojų pupelių kaina. Brazilija yra didžiausia sojų pupelių augintoja pasaulyje, tad nuo derliaus Brazilijoje labai priklauso ir pasaulinė sojų kaina. Bet tokiu atveju nuspėti įtaką šalies ekonomikai gali būti keblu.

Eksperto nuomone, didiesiems centriniams bankams – JAV, Europos bei Japonijos – padidinus palūkanų normas, tai turėtų būti vienas iš signalų, kad pardavėjų spaudimas besivystančių rinkų įmonių akcijoms eina į pabaigą. M. Skardžius mano, kad pirmo JAV žingsnio didinant palūkanų normas galime sulaukti per vienus dvejus metus.

Tikėtinas kainos kritimas
Tačiau artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja didelių prošvaisčių besivystančioms rinkoms. M. Skardžiaus nuomone, ateinantį pusmetį JAV kiekybinio skatinimo programos nutraukimas gali paskatinti investuotojų atsitraukimą ir iš besivystančių rinkų. A. Šumino nuomone, artimiausiu metu kol kas nematyti prošvaisčių, kad bus sprendžiamos besivystančių šalių ekonomikos struktūrinės problemos. „Tarkim, Kinijos vyriausybės tikslas yra skatinti vidaus vartojimą, nebūti vien nuo eksporto priklausoma valstybe, tačiau rezultatų greitai neišvysime, – aiškina A. Šuminas. – Kita vertus, kai jau bus aišku, kad išspręsta bent dalis struktūrinių ekonomikos problemų, akcijų rinkose kainos jau bus pakilusios.“ A. Šuminas mano, kad kol kas makroekonominio atsigavimo šiose rinkose nėra ir artimiausiu metu nebus. Geriausiu atveju kokių nors prošvaisčių galima tikėtis po 9–12 mėnesių.

Pasak A. Šumino, nors besivystančių rinkų akcijų kainos stipriai kritusios, o jų santykiniai rodikliai jau patrauklūs, investuotojus greičiau grįžti galėtų paskatinti dar 10–20 % kainų kritimas. „Besivystančioms rinkoms nukritus dar 20–30 %, manau, atsiras investuotojų, kurie pradės rimtai galvoti apie investicijas į šias rinkas. Grįžtant kapitalui į rinkas, atsiranda pasitikėjimas tomis rinkomis ir po truputį padėtis stabilizuojasi. Panašų scenarijų matėme Graikijoje ir Ispanijoje, kuriose kai kurios akcijos nuo dugno atsispyrė po 50–60 %“, – teigia finansinio turto valdytojas.

Ketinantiems investuoti M. Skardžius primena, kad optimalus laikotarpis investuoti į besivystančius regionus yra nuo 5 iki 10 ir daugiau metų, tada galutiniam investicijų rezultatui tokie įvykiai kaip finansų rinkų nuosmukis 2008 m. ar vėlesnis JAV federalinio rezervų banko vykdytas kiekybinis skatinimas turėtų tik minimalią įtaką.

V. Šostako nuomone, ypač investuojant į besivystančių šalių akcijas reikia pasipriešinti natūraliems instinktams – pirkti, kai atrodytų, kad reikia parduoti, ir parduoti, kai atrodytų, kad reikia pirkti. Vertinant besivystančias rinkas, reikia atminti, kad joms būdingas didelis cikliškumas, kuris pasireiškia smarkiais kainų svyravimais.

Vytautas Mikalajūnas

Žurnalas Investuok

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2018 11 07 17:19     #41113
 You know your projects stand out of the herd. There is something special about them. It seems to me all of them are really brilliant!
http://www.earnmoneynetwork.com/what-is-a-stealth-marketer/


Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2019 UAB All Media Digital