Komentarai 1 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Kokia euro krizė?

Kokia euro krizė? Kokia euro krizė?

Kas sudaro krizę? Ar tai ištemptas ekonominis nuosmukis, aukštas ilgalaikis nedarbas, skurdas, nesuvaldoma infliacija, status valiutos kurso kritimas, fiskalinis deficitas, aukšta skolinimosi kaina ir politinis neveiksnumas? Nors manoma, kad Europa yra krizės gniaužtuose, joje egzistuoja tik keletas šių požymių ir tik keliose euro zonos šalyse.

Kodėl vyksta euro zonos krizė ir kas ją apibūdina? Nuolat teigiama, kad bendra valiuta neatitinka skirtingų šalių narių poreikių, o nesutramdoma ekonominė atskirtis galiausiai lems euro atsisakymą.

Tarp lemtingų skirtumų, kurie dažniausiai minimi pastaruoju metu, yra skirtingi augimo, darbo vietų kūrimo tempai, nedarbo lygis ir dramatiški neatitikimai tarp einamosios sąskaitos balansų, kuriuos visus galima paaiškinti dideliu darbo jėgos kainų skirtumu. Dėl tokios atskirties išaugo rizikos premijos problemiškoms šalims ir tai neišvengiamai lėmė greitėjantį kapitalo išplaukimą į saugesnes vietas.

Visi šie pokyčiai dabar matyti euro zonoje, o ypač jos periferinėse šalyse. Rizikos premijos peraugo saugų lygį 2009 m. ir dar pakilo 2011–2012 m., o kapitalo išplaukimas tapo nesutramdomas 2011-aisiais.

Tačiau jei kas nors aiškintųsi, kas slypi po šiuo kapitalo judėjimu, turėtų įtarti ir netvarią politiką šalių, esančių toli už euro zonos ribų. Platesnėje Europos Sąjungos (ES) dalyje šalys, kaip Jungtinė Karalystė ar Vengrija, yra tiek pat paveiktos struktūrinių iššūkių kaip ir periferinės euro zonos narės.

Valiutos kurso lankstumas joms daug nepadėjo arba šalys tiesiog pasirinko juo nesinaudoti.

Be to, yra valstybių su tokiomis pat ar net didesnėmis vyriausybės skolos naštomis nei Europos periferija – JAV ir Japonija yra pagrindiniai pavyzdžiai. Kitos šalys, tokios kaip Norvegija ir Šveicarija, turi einamosios sąskaitos perteklius, kurie viršija 10 proc. jų BVP, tačiau jos atsisako iš naujo įvertinti valiutą.

Verta prisiminti, kad daugiau nei dešimtmetį, iki 2005-ųjų, Vokietija buvo vadinama Europos ligone. Ji, kai pateko į euro zoną, buvo nekonkurencinga dėl per didelių algų ir kainų augimo šaliai susivienijus. Šią problemą Vokietija įveikė struktūrinėmis reformomis, kurių ėmėsi būdama valiutos sąjungoje. Tą patį pasiekė ir Estija – griežta algų kontrolė per trumpą laiką užtikrino jai konkurencingumą bendroje rinkoje.

Kodėl tada taip stipriai abejojama euro išlikimu? Kai kurie sako, kad dabartinės pastangos vykdyti tinkamą politiką periferinėse šalyse žlugs, o aukoti šiose šalyse demokratiją tam, kad būtų išlaikyta piniginė sąjunga, per brangu.

Tiesą sakant, vyriausybių ir tarptautinių institucijų pastangos tiesia kelią tvaresniems sprendimams. Kas galėjo tokiu pačiu metu pernai patikėti, kad fiskalinė sutartis, priimta kovo mėnesį, bus įmanoma? O, nepaisant svyravimų, ar nebuvo ganėtinai sumažintos rizikos premijos probleminėms šalims neužkraunant papildomos finansinės naštos donorėms?

Daug kas lieka neaišku. Ar mes matome nedrąsius bandymus pabėgti nuo euro zonos ligos? Ar šalys skolininkės sugebės laikytis griežtų reformų programų, ar jų piliečiai atmes taupymą? Ir ar šalys donorės išvengs namie populistinio pasipriešinimo, kuris gali jas nustumti į protekcionizmą?

Protinga korporacija, kuri vengia moralinės rizikos, turėtų mokėti užkirsti kelią panikai, sumažinti rizikos premijas ir leisti geriau išnaudoti išteklius. Pavyzdžiui, tarpvalstybinės migracijos srautai turėtų būti palengvinti ir tapti patrauklesni. Didelio nedarbo lygio, ypač tarp jaunų kvalifikuotų darbuotojų, galima išvengti, jei tik šalys donorės, kurioms reikia migrantų, kad pagyvintų savo darbo jėgą, sugebėtų juos pritraukti.

Didesnė imigracija sustiprintų įgūdžius ir pakeltų pajamų lygį, taip pat sumažėtų sunerimusių šalių išlaidos bedarbių pašalpoms. Didesnis ES darbo mobilumas taip pat padėtų kurti atviresnį europietišką nusistatymą ir susilpnintų senus nacionalinius prietarus.

Tad ar Europa pasiaukos judėjimui politinės sąjungos link ir kartu išspręs, kas liko neišspręsta, nepaisant bendros rinkos, euro ir Šengeno sienų panaikinimo sutarties?

Būsimų Jungtinių Europos Valstijų modelis yra Šveicarija, šalis su keturiomis kalbomis ir etninėmis grupėmis, fiskališkai stiprūs subnacionaliniai vienetai (kantonai), bendra pirmarūšė valiuta ir federalinė vyriausybė bei parlamentas, kurie įgyvendina kad ir ribotą fiskalinę valdžią.

Jei ES padarytų viską, kas yra jos kompetencija, ir valdytų efektyviau, Sąjunga, kaip visuma, gali ateinantį dešimtmetį pasiekti greitesnį ekonominį augimą – 2,5 proc. metinis augimas nėra nepasiekiamas. Didesnė parama šalims, pakliuvusioms į bėdą, yra būtina, nes euras turi būti išsaugotas (ir nebūtinai didesnės euro zonos pagrindu).

Finansų rinkos būtų lengviau įtikintos, jei šią paramą priimančios šalys taip pat priimtų fiskalinės drausmės sutartį kartu su technine pagalba, sustiprinsiančia jų valdymą. Graikija turėtų kreiptis į JAV antikorupcijos pareigūnus, Italijos mokesčių našumo bei vokiečių privatizacijos specialistus ir Ispanijos turizmo profesionalus, kad galėtų pagreitinti modernizavimo tempą.

Visa tai susideda į reikalingą ir dažnai propaguojamą Maršalo planą periferijai. Jis pripažįsta, kad labiausiai prislėgtoms Europos šalims reikia ne pinigų, bet planavimo ir administravimo įgūdžių juos veiksmingai išleisti. Per pastarąjį dešimtmetį Graikija sugebėjo panaudoti tik penktadalį jai prieinamų ES modernizacijos fondų lėšų. Taip tuomet neturėjo būti, o Europa negali leisti, kad taip liktų ir dabar.

CV: Norbertas Walteris

1990–2009 m. buvo vyriausiasis „Deutsche Bank“ grupės ekonomistas ir „Deutsche Bank“ tyrimų vadovas

2010 m. įkūrė „Walter and Daughters“ platformą, per kurią toliau išreiškia savo požiūrį ir pastabas

Nuo 2007 m. yra Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos patarėjų komiteto verslo klausimais narys

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 26(88) liepos 16 - 29 d.)

 

Ekonomika.lt

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



2013 11 27 09:52     #35574
I truly love your blog.. Excellent colors & theme. Did you develop this site yourself? Please reply back as I’m trying to create my own blog and would like to know where you got this from or what the theme is called. Many thanks! transportation in san francisco napa limo tours napa valley limo wine tours

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2019 UAB All Media Digital