Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Spekuliantai kalti dėl bado ir skurdo pasaulyje?

Spekuliantai.lt | 2012-05-10 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 2101
Raktiniai žodžiai: Ashokas Shahas, birža, finansiniai produktai, Yaneer Bar-Yamas, maistas, spekuliantai, žemės ūkis
Spekuliantai kalti dėl bado ir skurdo pasaulyje? Spekuliantai kalti dėl bado ir skurdo pasaulyje?

Humanitarinių naujienų agentūra „AlertNet“ („Thomson Reuters“ projektas) paviešino ataskaitą, skirtą bado problemai pasaulyje. Joje aptariama biržų spekuliantų kaltė dėl kainų augimo ir bado plitimo pasaulyje.

„Žmonės badauja, nes rinkos atitolusios nuo pusiausvyros. Produktų kainos auga ir neturi nieko bendro su realia maisto verte ir jo pasiekiamumu“, - teigia Yaneer Bar-Yamas, Anglijos kompleksinių sistemų instituto direktorius. Šis institutas tiria, kaip spekuliacijos biržose paveikia produktų kainas.

Nors jų prekeiviai tikina, kad kainas kelia auganti žmonių populiacija, kuri 2050 metais pasieks 9 milijardus žmonių, kai kurie specialistai linkę manyti, kad kainų augimui įtakos turi keli veiksniai: ne tik gyventojų skaičiaus augimas, bet ir kylančios naftos kainos, eksporto ribojimas ir klimato kaita.

„Produktų rinkų dereguliavimas sukėlė nepastovumo augimą ir paskatino produktų kainų augimą, dėl ko milijonai žmonių visame pasaulyje susidūrė su badu ir skurdu“, - teigia Pasaulinio judėjimo už vystymąsi atstovė Christine Haigh.

Iki to laiko, kai buvo įvykdytas JAV inicijuotas dereguliavimas, fermeriai ir prekeiviai finansinius instrumentus žemės ūkio produkcijai naudojo tik apsaugai nuo tokios rizikos, kaip blogas derlius.

Tačiau per paskutiniuosius metus investuotojai investavo beprecedentinį kiekį pinigų į žemės ūkio prekes biržose. Jie tapo pagrindiniai žaidėjais šioje rinkoje – per pastaruosius penkerius metus investicijos į šiuos produktus iš bankų ir fondų išaugo iki 126 milijardų JAV dolerių, o prieš penkerius metus investicijos tesiekė 65 milijardus JAV dolerių.

2011 metais ši rinka nustojo funkcionuoti kaip švari rinka, kurioje kaina nustatoma pagal paklausą ir pasiūlą. Spekuliantų veikla kainas nutolino nuo įprastų lygių.

„Trumpalaikės spekuliacijos sukelia daug triukšmo“, - sako Ashokas Shahas, investicijų kompanijos „London&Capital“ direktorius.

Prekių kainos keičiasi per daug plačiame diapazone, todėl tokie pokyčiai negali būti tik dėl paklausos ir pasiūlos santykio. Pavyzdžiui, kviečių kainos išaugo 46 proc. nuo 2008 metų sausio iki vasario. Vėliau iki gegužės mėn. nukrito iki tokio paties lygio, o birželį vėl išaugo 21 proc., kad vėliau vėl nukristų rugpjūčio mėnesį.

Kai kurie bankai, nors dar neįrodyta, kad spekuliantų veiksmai gali sukelti maisto prekių kainų augimą, dėl viso pikto pareiškia apie tai, kad jie nuo panašių operacijų susilaiko.

Vokiškas „DekaBank“ pareiškė, kad atsisako investicijų į tokius pagrindinius produktus kaip soja, kviečiai, kukurūzai ir mėsa. „Akademinė diskusija šia tema baigta, bet mes negalime atmesti, kad panašūs veiksmai gali sukelti kainų augimą“, - pasakė banko atstovas.

„Deutsche Bank“ savo socialinėje ataskaitoje pareiškia, kad, kol nebus ištirta, kaip finansinė veikla veikia produktų kainas, nesiruošia daugiau kurti naujų finansinių instrumentų, kurių pagrindą sudaro žemės ūkio prekės.


Ekonomika.lt

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital