Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Nežinia dėl vertybinių popierių palieka tik „Soriukus“

spekuliantai.lt | 2012-02-20 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 2970
Raktiniai žodžiai: investuok, indeliai, obligacijos, akcijos
Nežinia dėl vertybinių popierių palieka tik „Soriukus“ Artėja diena, iki kurios su banku „Snoras“ finansinių santykių turėję asmenys gali pateikti kreditorinius reikalavimus. Tačiau nei bankroto administra

Artėja diena, iki kurios su banku „Snoras“ finansinių santykių turėję asmenys gali pateikti kreditorinius reikalavimus. Tačiau nei bankroto administratorius Neilas Cooperis, nei Lietuvos bankas neatsakė į investuotojų klausimus, ką daryti neįregistruotoje akcijų ar obligacijų emisijose dalyvavusiems investuotojams ir tiems, kurių vertybiniai popieriai atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje po banko „Snoras“ nacionalizacijos ir bankroto paskelbimo.

Regis, kol kas aktyviausias „žinias“ skleidžia internautų bendruomenė, jau pirmosiomis banko nacionalizavimo dienomis pradėjusi dalintis karikatūromis, kuriose iš banko liko tik „Soriukas“. Oficialios informacijos badas gimdo gandus, kelia investuotojų nerimą ir nepasitikėjimą bankroto proceso skaidrumu.

Žaidžia pingpongą

„Snoro“ vertybinių popierių turėjusių asmenų interesus aktyviai ginanti Investuotojų asociacija tokį informacijos vakuumą vertina neigiamai.
„Tai, kad bankroto administratorius neatsako į jokius klausimus, o Lietuvos bankas visais klausimais siūlo kreiptis į administratorių, vertiname neigiamai, – žurnalui „Investuok“ komentuoja Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis. – Kita vertus, „Snoras“ turi 140 000 kreditorių, todėl banką užplūdo milžiniškas klausimų srautas.“
Investuotojų asociacijos nariai dar gruodį pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią siekia kartu atgauti už naują akcijų emisiją įmokėtas lėšas. Asociacija subūrė ir lėšas už neįsigaliojusias obligacijas siekiančių atgauti asmenų grupę. Teisininkų teigimu, savo interesus smulkieji investuotojai gali ginti ir pavieniui, tačiau taip sudėtingiau ir brangiau. Panagrinėkime visas situacijas ir galimus jų sprendimo būdus.

Indėliai iki 100 000 eurų

Indėliai iki 100 000 eurų yra apdrausti. Tačiau Bankų įstatymo pakeitimas praskaidrino padėtį ir banko indėlininkais, ir paskolos gavėjais buvusiems asmenims.
Pasak UAB Bankroto administravimo kontoros teisininkės Kristinos Survilaitės, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą), išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Bankų įstatyme taip pat įtvirtinta panaši norma. Tačiau 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Bankų įstatymo pakeitime numatyta, kad asmenims, kurie banko „Snoras“ bankroto bylos iškėlimo dieną buvo kartu banko indėlininkai ar investuotojai ir banko paskolos gavėjai, suteikiama teisė indėlį ar investuotą sumą, kuri neviršija 100 000 eurų, įskaityti į paskolos sumą.

Didesni kaip 100 000 eurų indėliai

Pasak V. Plunksnio, gavusieji draudimo išmokas dėl lėšų likučio turi teikti kreditorinius reikalavimus bankui ir tikėtis atgauti iki 20 % lėšų.
„Kaip ir obligacijų bei indėlių sertifikatų pirkėjai, šios grupės kreditoriai taip pat gali teikti ieškinius „Snoro“ vadovybei, priežiūros institucijoms ir reikalauti žalos atlyginimo, bet sėkmės galimybės neaiškios“, – sako žurnalui „Investuok“ Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Obligacijos

Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, obligacijos nepatenka į draudimo objektą, todėl obligacijų savininkai turėtų reikšti kreditorinį reikalavimą ir stoti į bendrą kreditorių eilę. Pasak K. Survilaitės, bankroto bylos iškėlimo nutartimi nustatyta, kad kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, per vieną mėnesį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teisės aktai nenustato specialios kreditorinių reikalavimų pateikimo formos, todėl galima teikti laisvos formos kreditorinį reikalavimą arba naudoti banko „Snoras“ tinklalapyje pateiktą pavyzdinę kreditorinio reikalavimo formą.

Ar kreditoriumi tampama automatiškai?

Dalis asmenų mano, kad jie automatiškai pastatomi į kreditorių eilę ir jiems nereikia pateikti kreditorinių reikalavimų.
Teisininkė K. Survilaitė paneigia šį mitą: „Asmenys, kuriems, bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, buvo skolingas bankas „Snoras“, privalo pateikti kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui. Tik tie asmenys, kurie pateiks kreditorinius reikalavimus, bus įtraukti į kreditorių sąrašą ir turės galimybę atgauti lėšas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.“

Privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų turėtojai

Privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų turėtojai pateko į dviprasmišką padėtį – iš vienos pusės jie iki banko „Snoras“ bankroto akcijų nebeturėjo, nes jas nacionalizavo valstybė. Tačiau banko „Snoras“ tinklalapio skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai“ į klausimą, ar buvusiems banko akcininkams reikia pateikti kreditorinius reikalavimus, atsakyta, kad taip, reikia.
Tuo tarpu Finansinio tvarumo įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad kai Vyriausybės nutarimas paimti banko akcijas visuomenės poreikiams pateikiamas bankui, bankas privalo ne vėliau kaip per 5 dienas kiekvienam savo buvusiam akcininkui registruotu laišku išsiųsti pranešimą. Pranešime nurodoma informacija apie priimtą Vyriausybės nutarimą ir tai, kad per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos buvę akcininkai turi bankui raštu pranešti kredito įstaigoje atidarytų (turimų) sąskaitų, į kurias turėtų būti pervesti pinigai už paimtas banko akcijas, duomenis. Investuotojų asociacijos nuomone, vienintelis banko „Snoras“ akcininkas bankroto paskelbimo dieną buvo valstybė, todėl kreditorinių reikalavimų jiems teikti nereikia.

Neužregistruotos akcijų emisijos lėšos

2010 m. gruodį, siekiant padidinti banko „Snoras“ įstatinį kapitalą, buvo pradėta platinti banko akcijų emisija. Per metus, t. y. iki 2011 m. gruodžio 21 d., bankas turėjo gauti Lietuvos banko leidimą padidinti įstatinį kapitalą, bet toks leidimas nebuvo gautas, nes 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybė priėmė sprendimą nacionalizuoti banką.
„Taigi, neįregistruotos AB banko „Snoras“ akcijų emisijos dalyviai taip ir netapo šio banko akcininkais. Nuosavybės teisė į minėtas lėšas bankui „Snoras“ neperėjo, todėl šios lėšos negali būti įtraukiamos į bendrą bankroto turto masę ir negali būti panaudojamos banko kreditorių reikalavimams tenkinti“, – žurnalui „Investuok“ komentuoja teisininkė.
Pasak jos, neįregistruotos akcijų emisijos dalyviai turėtų kreiptis į banką, kad įnašai už neregistruotą akcijų emisiją jiems būti nedelsiant grąžinti be jokių atskaitymų. Po bankroto bylos iškėlimo tokį prašymą reikėtų pateikti bankroto administratoriui.
Pasak Investuotojų asociacijos, dauguma neužregistruotos banko „Snoras“ akcijų emisijos dalyvių nusprendė prisidėti prie asociacijos suburtos grupės ir lėšų grąžinimo siekti kartu. Tai padarė daugiau kaip 400 žmonių.

Obligacijų ir indėlių sertifikatai

Remiantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, indėlių sertifikatai nėra draudžiami, todėl indėlių sertifikatų turėtojai turėtų reikšti kreditorinius reikalavimus banko „Snoras“ bankroto administratoriui ir stoti į bendrą kreditorių eilę. Tačiau „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija siekia, kad indėlių sertifikatai būtų prilyginti indėliams ir juos turintys asmenys įgytų teisę atgauti valstybės draudžiamą 100 000 eurų sumą. Dėl to asmenų grupė, turėjusi banko „Snoras“ obligacijų ir indėlių sertifikatų, kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, reikalaudami išmokėti draudimo išmokas.
Pasak Investuotojų asociacijos atstovo, tie asmenys, kuriems produktai buvo įsiūlyti nepaaiškinus visos rizikos, taip pat gali bandyti ginčyti sandorius ir reikalauti draudimo išmokos. Tačiau tokiu atveju kiekviena situacija – individuali.

Neįsigaliojusios obligacijos

Į gana neaiškią situaciją pateko neįregistruotos obligacijų emisijos dalyviai. Pasak Bankroto administravimo kontoros teisininkės, kadangi obligacijos nespėjo įsigalioti, asmenų lėšos, kurias jie sumokėjo už obligacijas, liko šių asmenų banko sąskaitose, o pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, asmenų pinigų suma, esanti banko sąskaitoje, yra laikoma indėliu ir patenka į draudimo objektą, todėl šie asmenys turėtų gauti draudimo išmokas. Tačiau sprendimą, kaip traktuoti šias obligacijas, turi priimti bankroto administratorius.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas sako, kad neįsigaliojusių obligacijų pirkėjai savo teises gali ginti prisidėdami prie Investuotojų asociacijos suburtos grupės arba savarankiškai samdydami teisininkus. Tokiu atveju atstovavimas greičiausiai kainuos brangiau.
„Neįsigaliojusių obligacijų pirkėjai turi didelę galimybę gauti draudimo išmoką, nes jų pinigai buvo banko sąskaitoje“, – žurnalui „Investuok“ sako V. Plunksnis.

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt.

Leontina Lesauskaitė, žurnalas „Investuok“


 

 

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital