Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

„Nordea Markets“: recesija baigėsi

Nojus | 2009-09-01 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 2447
„Nordea Markets“: recesija baigėsi Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“analitikai naujausioje ekonomikos apžvalgoje skelbia, kad recesija jau baigėsi. Daugel

 „Gegužę savo apžvalgoje sakėme, kad pasaulinė ekonomika priėjo kryžkelę – buvo besimezgančių pagerėjimo ženklų, bet netikrumas rinkose buvo itin didelis. Praėjus keturiems mėnesiams visi duomenys rodo, kad pavasario optimizmas pasitvirtino“, - sakė „Nordea“ vyriausiasis analitikas Helge J. Pedersenas.
Pasak jo, kai kurios šalys – Vokietija, Prancūzija, Norvegija ir Japonija – atsigavo jau antrąjį ketvirtį, anksčiau, nei buvo prognozuota. Net krizės epicentre, JAV, yra akivaizdžių ženklų, kad ekonomika trečiąjį ketvirtį augs.
Atsigavimo kelyje laukia kliūtys
„Turime priežasčių pasakyti, kad ryžtingos kovos su krize priemonės, kurių praėjusį rudenį ėmėsi viso pasaulio vyriausybės ir ekonomikos strategai, buvo nuostabiai sėkmingos – jos padėjo atremti krizę. Tačiau reikia pažymėti, kad švęsti ilgalaikį ir tvirtą pagerėjimą dar anksti, nes ateityje laukia keblumai“, - pažymėjo H. J. Pedersenas.
Pirma, ekonomika kyla nuo istoriškai žemo lygio – per kelis ketvirčius daugelio šalių gamybos lygis nukrito į buvusį prieš dešimtmetį. Antra, nors prognozės ir geresnės, pasaulinis nedarbo lygis ir toliau kils, įmonės atsargiau žiūrės į investicinius projektus, o vartotojai – į išlaidas. Trečia, sugriežtėjo kreditavimo standartai pasaulio finansų sektoriuje. Šie faktoriai lemia palyginti silpną atsigavimą progozuojamuoju periodu (iki 2011 m. imtinai).
Nepaisant to, šių metų antrąjį pusmetį galime pamatyti greitesnio atsigavimo ženklų, ypač gamybos sektoriuje, nes gamybos nuosmukis viršijo paklausos smukimą.
Tačiau šio rodiklio nedera pervertinti – yra grėsmė, kad jei paklausa neatsigaus taip greitai, kaip gamyba, rinkoje gali būti naujų nusivylimų, ypač daug energetinių išteklių naudojančiose šalyse, tokiose kaip JAV. Nusivylimo grėsmę jau dabar didina staigus žaliavų kainų ūgtelėjimas, labai nelaiku padidinęs įmonių kaštus ir sumažinęs vartotojų perkamąją galią.
Gali kilti sparčiau
Akivaizdu, kad gamybos suaktyvėjimo nauda labiausiai palies šalis naftos eksportuotojas. Ypač Rusiją, kuri gali atsigauti anksčiau nei tikėtasi. Kadangi šiose šalyse ekonomikos atsigavimas, atrodo, bus stipresnis nei prognozuotas gegužę, „Nordea“ taip pat didina naftos kainų prognozę.
„Yra tikimybė, kad ekonomikos atsigavimas bus stipresnis nei dabar manome. Daug žadantys ekonominiai rodikliai paliko žymę finansų rinkose, paskatindami spartų akcijų kainų augimą ir korporacinių įsipareigojimų kreditoriams sumažėjimą įmonių obligacijų rizikos premijų sumažėjimą“, - teigė H. J. Pedersenas. Pasak jo, tai lemia pigesnių kreditų atsiradimą ir finansinių įsipareigojimų turėtojų turto augimą kreditorių turto augimą, o šie faktoriai sąlygoja didėjantį vartotojų polinkį pirkti. Stipresnis nei tikėtasi būsto rinkos pagerėjimas taip pat gali prisidėti prie spartesnio atsigavimo.
Iššūkis vyriausybėms
„Pagrindinė mūsų prognozuojamo scenarijaus linija – nuosaikus, bet ilgalaikis atsigavimas. Tačiau vyriausybių ir centrinių bankų laukia naujas didelis iššūkis – pasiruošti tinkamas išėjimo strategijas, kad galėtų atsitraukti nuo dabartinės ekspansinės ekonominės politikos. Jei jie to nepadarys, laukia kitas finansinių rinkų griuvimas, o blogiausiu atveju – nauja pasaulinė recesija“, - teigiama „Nordea“ ekonomikos apžvalgoje.
Dabartinėje padėtyje akivaizdu, kad labai švelni fiskalinė politika, kurios vis dar laikomasi, toliau tęstis nebegali. Biudžeto deficitai ir viešojo sektoriaus skolos daugelyje šalių yra neįtikėtinai išaugę, ir dauguma iš dvidešimties grupės (G20) valstybių tikriausiai sugriežtins fiskalinę politiką 2010-aisiais, vėliausiai – 2011 metais.
Centriniai bankai prognozuojamuoju periodu taip pat turėtų imtis palaipsniui griežtinti monetarinę politiką. Daugelio šalių centriniai bankai ne tik iki istorinių žemumų sumažino palūkanų normas, bet ir ėmėsi kiekybinių priemonių finansinių rinkų efektyvumui padidinti. Pastarąsias jie turėtų mažinti pirmiausia.

JAV ir ES gali atsiskirti
„Nordea“ tikisi, kad Europos centrinis bankas pradės didinti palūkanų normas 2010-ųjų rudenį. JAV Federalinis rezervas, ko gero, lauks iki 2011-ųjų pradžios.
Ilgalaikių vertybinių popierių pelningumai prognozuojamuoju periodu pamažu kils, bet galimas periodiškas pelningumų kritimą . Be to, gali įvykti realus atotrūkis tarp JAV ir Europos finansų rinkų, ypač jei po pirminio akcijų rinkos atsigavimo augimas JAV pasirodys esąs silpnesnis nei tikėtasi. „Nordea“ prognozėmis, tokio scenarijaus tikimybė 2010 m. pradžioje gana didelė.
Valiutų rinkose trumpuoju laikotarpiu JAV doleris ir toliau silpnės euro atžvilgiu, nes auga rizikos paklausa ir naftos kainos. Ilgesniu laikotarpiu monetarinės politikos tendencijos leidžia prognozuoti, kad JAV doleris vėl sustiprės iki 1.30 euro atžvilgiu . Kartu su atsistatančiomis finansų rinkomis augančių rinkų šalių valiutos taip pat turėtų stiprėti, įskaitant Švedijos, Norvegijos kronas ir Didžiosios Britanijos svarą. Kita vertus, tipinės finansavimo valiutos, tokios kaip Japonijos jena ar Šveicarijos frankas, tikėtina, prognozuojamuoju periodu smuks.
Baltijos šalyse atsigavimas prasidės 2011-aisiais

Baltijos šalių ekonomokos 2009-aisiais kris sparčiai - Estija 14 proc., Latvija 18 proc., Lietuva - 16 proc., kai euro zonos smukimas turėtų siekti apie 3,5 procentų. 2010-aisiais Baltijos šalių nuosmukio tempas, „Nordea“ prognozėmis, sulėtės: Estija smuktels 2,5 proc., Latvija 3 proc., Lietuva - apie 4 procentus. Globali ekonomika tuo metu jau turėtų rodyti atsigavimo ženklus ir kilti 3,4 proc., o euro zona - 2,1 procento.

Pirmieji atsigavimo ženklai Baltijos šalių BVP rodiklyje pasirodys 2011-aisiais, tada Latvijos ekonomika ūgtelės sparčiausiai - 2 proc., Estijos - 1,5 proc., Lietuvos - 1 procentu.

Nors šiuo metu vartotojų pasitikėjimo rodiklis Baltijos šalyse kyla, antrąjį pusmetį šalys vis dar susidurs su vartojimo sunkumais, kuriuos lemia problemos darbo rinkoje ir sumažėję viešojo sektoriaus atlyginimai. „Abi sritys ir toliau liks probleminės, nes nedarbas vis dar atsilieka nuo BVP, o atlyginimų augimas 2005-2008 metais neatitiko produktyvumo augimo, ir atlyginimų korekcija tebevyksta“, - sakė „Nordea Bank Latvia“ vyriausiasis ekonomistas Andris Strazds.

 

Daugiau informacijos:

Vaidotas Cucėnas

Komunikacijos vadovas
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius
Didžioji g. 18/2, Vilnius LT-01128 Lietuva
Tel +370 5 2361397
Mob +370 61281842
Fax +370 5 2361362
vaidotas.cucenas@nordea.com

Taip pat skaitykite

Paskolų tipai: ką derėtų žinoti?

Trūkstamą pinigų sumą gali finansuoti paskolų bankas

Paskola suteikia galimybę įsirengti svajonių namus

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

2019-02-06 | Rinkos aktualijos 2018-09-07 | Rinkos aktualijos 2018-06-06 | Rinkos aktualijos 2018-01-09 | Rinkos aktualijos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2020 UAB All Media Digital