Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
|
|
Parašė: 2007-03-10 20:00:35
Todėl (kad nesukelti nereikalingos įtampos ir revoliucijos finansų
pasaulyje) "pinigų šeimininkai" brainwashin'ą mus visomis
įmanomomis priemonėmis: skatina mūsų įsiskolinimą iš vienos pusės,
o iš kitos reklamuoja "demokratinio" pasaulio šiuolaikiškumą
gyvenant skoloje. Buk kaip visi, buk šiolaikiškas, buk madingas -
pasiimk kreditą, gyvename tai tik vieną kartą...
Ilgai kapščiausi knygose, kad galėčiau, kiek tai apibūdinti "pinigų
šeimininkus" arba dar pačio vadinamus moneylenderių, tai tokios
mano mintys:
Dar senovės Egipte (XXII a.pr.Kr.) valdovai suvokė - neleisti
nekontroliuojamai augti paskoloms ir vergovei už skolas, taip
siekta išvengti "prastuomenės" turtėjimo ir pilietinio karo
vieningoje Senovės Egipto valstybėje. Kažko senesnio jau
pakomentuoti neradau. Tad galim sakyti, nuo čia praideda
moneylenderiai. O ir tai labai panašu į tiesą.
Čia keli momentai, pirma moneylenderiams nereikalingas greitas ir
stabilus "prastuomenės turtėjimas" - žmonės kurie dalį savo pajamų
skiria investicijoms į finansų rinką ar nekilnojamą turtą, kuris
vėliau generuoja pinigų srautą, suvokimas, kad pinigai uždirba
pinigus. Antra, moneylenderius gasdina, tai, kad staigus tos
"prastuomenės" nuotaikų susvyravimas gali staigiai iššaukti finansų
rinkos griūtį. Niekam nepaslaptis, kad šiai dienai, realių pinigų
kurie sukasi akcijų biržose ir forex biržose yra tik kelios
nuošimčios, nuo visų įvardintų. Milžiniška oro (nespausdintų ar
panašiai)pinigų masė yra palaikoma, pasaulio globalėjimo vaisiais.
Koncernai auga ir moka dividentus ir toms akcijoms, kurios pirktos
už "orą".
Su kiekviena korekcija, moneylenderiai sugeria į save tikrų pinigų
kiekį,kurį suneša "prastuomenė", o oras ir toliau lieka pardavime.
Kas gali paneigti, kad moneylenderiai nuolat prisideda prie
finansines rinkas krečiamų krizių. Trečia moneylenderiams yra
nenaudinga, visuomenės savęs indentifikavimas kaip jėga, kuri gali
drąsiai suskaldyti rinkose nuo XX amžiaus pradžios įsivyravusias
monopolijas.
Net tie patys moneylenderiai sukūrė religiją, kuri ilgą laiką valdė
"prastuomenę". Pasižiūrėkime šventojo Rašto teiginių:
- nuolat pabrėžiama, kad turto bei nuosavybės tyko pavojai; turtas
ir nuosavybė ne savaime blogi, bet kietina žmogaus širdį, didina
godumą ir egoizmą, trukdo atsigręžti į Dievą, ar net visai Jį
užstoja.
- turtas neretai siejamas su kitų žmonių išnaudojimu ir
engimu.
- Krikščioniškos artimos meilės įsakymas laikomas įpareigojimu
pasidalyti savo turtu, ypač su neturtingaisiais ir vargšais.
- Jėzaus Kristaus sekėjams ypač svarbus turto atsisakymas ir
savanoriškas neturtas.
Bet tuo pat metu bažnyčia yra pati turtingiausia pasaulinė
organizacija, kuriai priklauso be galo daug aktyvų, resursų ir t.t.
Kas gali paneigti, kad mes mokėdami palūkanas savo bankui ir toliau
prisidedame prie šios organizacijos lobėjimo. Žinoma, anot Adam
SMITH "Tautų turtas", bažnyčia bandė ir drausti palūkanas už
skolinamas lėšas, bet "37-aisiais Henriko VIII valdymo metais
palūkanos, viršijančios dešimt procentų, buvo paskelbtos
neteisėtomis. Galima spėti, kad ligi tol neretai būdavo imama
daugiau. Valdant Eduardui VI iš religinio uolumo buvo uždraustos
bet kokios palūkanos. Tačiau toks draudimas, kaip ir kiti panašūs,
amžininkų teigimu, tikslo nepasiekė ir veikiau išplėtė nei sumažino
pragaištingą lupikavimą. Henriko VIII įstatymą sugrčžino 13-aisiais
Elžbietos valdymo metais išleisto 8-asis skirsnis, ir dešimt
procentų toliau buvo teisėta palūkanų norma iki pat 21-ųjų Jokūbo I
valdymo metų ..." [p.109]
Anot John Gray "Neišvengiama ironija yra ta, kad Smitho ekonominio
modernizavimo teorijos iš tiesų turi nemažai bendro su
marksistinėmis teorijomis, kuriomis rėmėsi tarybinės institucijos.
Kaip teigia Jonathanas Steelas:"Karlo Marxo istorinio
neišvengiamumo teoriją pasisavino naujojo tipo socialiniai
inžinieriai. Dabar jie patogiai įsitaisė Tarptautiniame valiutos
fonde, JAV valstybės departamentuose, Vakarų Europos vyriausybėse
ir daugumos Vakarų didžiųjų laikraščių redakcijose".[p198,
Apgaulinga Viltis]. Šie moneylenderių finansuojami atstovai ir
toliau kuria,vysto ir akcentuoja kitus akcentus, nei turėtų
fokusuoti šių dienų visuomenė. Jiems teikiama, kaip svarbu būti
geram darbininkui, kokia puiki valstybė, kuri garantuoja socialines
garantijas ir t.t., kai tuo tarpu, šiš bendruomenės atžalos,
nežinau iš kokių pinigų sugebės apmokėti gydymą, mokslą ir t.t. Kas
gali paneigti, kad nesiformuoja ir vėl trys luomai, pirma
valdantys, antra valdomieji ir trečia prijaučiantys valdantiems.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-03-10 22:26:40
Galvoju, kad pinigų pabaiga nėra taip toli, kaip gali atrodyti iš
pirmo žvilgsnio. Pabandžiau sau atsakyt į klausimą - kas yra/ką
reiškia pinigai? Žiūrint globaliai tai - kita valdžios (power)
išraiška. Galima ginčytis, bet prisiminkit Soros'ą arba tai, kad
pinigų leidyba-išskirtinai valstybės, kuri valdo savo
piliečius, funkcija. Dėl visuotinės globalizacijos manau kad
netoli tas laikas, kai kažkas laimės konkurencijoje dėl įtakos
pasauliui ir valdžia pasiliks vienose (sąlyginai) rankose. Na o
tada jau kaip ir nebelieka dėl ko tampytis - valdytojas savo
nuožiūra atseikės kiekvienam gerbūvio ir laisvės. Ir tam visai
nereikalingi jokie popieriukai (nesvarbu kokia išraiška). Jau dabar
pasižiūrėję į elektroninę prekybą pasaulinėse biržose galime
užsiduot ne vieną klausimą - ką realiai perkame, kuo mokame ir
galiausiai koks viso proceso tikslas?...
|
|
Parašė: 2007-03-11 11:49:00
turtas ir nuosavybė ne savaime blogi, bet kietina žmogaus širdį,
didina godumą ir egoizmą, trukdo atsigręžti į Dievą, ar net visai
Jį užstoja.
Šventasis raštas nukreipia mūsų žvilgsnį į pačią problemos esmę -
pinigai nėra savaime blogi. T.y. viskas priklauso nuo
motyvacijos.
Kartais man iškyla klausimas - o kiek gi pinigų man reikia kad
galėčiau pasakyti - jau gana? Atsakimo nežinau.
Matyt universalaus mainų vieneto (pinigo) kūrimas ir vystimasis
nuejo ne teisinga kryptimi. Pabandysiu argumentuoti.
Visas žmonijos progresas vyko skatinamas vienintelio variklio -
pasaulio gegemonijos troškimas (čia globaliai). O lokalus variklis
- gobšumas. T.y. atradimai ir inovacijos turi vienintelį tikslą -
sugeneruoti papildomą kapitalo prieaugį. Žmonės bando sukurti kažka
tai naujo (dažniausiai) su tikslu praturtėti ir tik nedaugelis turi
tikslą nešti progresą žmonijai (negalvodami apie pinigus). Tokių
žmonių vardai lieka istorijoje - Da Vinci, Einstain, Sacharov. Čia
dar reikia pasakyti kad daugelis progresą nešančių jau tapo
istorija - istorija kurioje nebuvo monopoliarinio pasaulio idėjos
ir globalaus demokratijos (ir kapitalizmo taisyklių)
įskiepijimo.
Ar įmanoma būtų iš esmės pakeisti esamą situaciją?
Nekeičiant žaidimo taisyklių - neįmanoma. O savanoriškas žaidimo
taisyklių keitimas vargšų naudai - nėra moneylenderių prioritetas.
Reiškia tam kad iš esmės pakeisti nusistovėjusią situaciją reikia
didžiosios katastrofos (nebūtinai gamtinės, g.b. ir finansinė kai
visi bus skolingi "vienam" ).
Kitas - taikusis būdas, įmanomas tik suvienijus visas religijas ir
ideologijos pagalba pakeitus iš pradžiu mentalitetą, o vėliau ir
visuotinę santvarką į tai kas Jezaus buvo įvardyta kaip Dangaus
karalystė žemėje. Tačiau tai (bent jau dabar) skamba
utopiškai.
Išvada: problemos nėra spredžiamos o tik generuojamos, atotrukis
tarp klasių didėja, demokratinis santvarkos modelis susiduria su
rimtais iššukiais, kurių išspresti nesugeba ir (liūdniausia)
nesugebės - grandiozinis piramidės kolapsas neišvengiamas, tačiau
mes jo greičiausiai jau nepamatisime. Šių problemų sprendimas liks
mūsų palikuoniams.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-03-11 19:41:50
...atotrukis tarp klasių didėja...
Manau ne tik tarp klasių, bet ir tarp religijų išpažystančių ir
tarp skirtingų civilizacijų atstovų.
Aš išanksto atsiprašau žydų ir tikrai nenoriu kelti nesantaikos ir
jei administratoriai nutars gali ir panaikinti šią mano
žinutę.
Tad mano mintis kokia. Nėra labiau vieningos tautos ir religijos,
kaip žydai ir judaizmas atitinkamai. Praktiškai šios tautos
atstovai nuo seno yra sugebėję įsisavinti pinigų darymą iš pinigų.
Jų rankose koncentruojasi pinigų poliai, nesvarbu kuriam žemyne ar
valstybėje be būtų.
Po Romos Imperijos griūties , V amžiuje po Kristaus gimimo,
Krikščioniška bažnyčia perima ne tik pinigų leidybą, bet ir turto
(kapitalo) koncentravimą kaip išteklio savo rankose. Ši
organizacija pasiremdama ideologija organizuoja kryžiaus karus tiek
ir vakarų europos šalyse, tiek ir azijos žemyne.
Visa Krikščioniška religija yra koncentruota į tai, kad turtas
mirtingam žmogui tai dangtis jo sielai spaudžiantis ją prie žemės
ir neleidžianti pakilti iki dieviško dangaus. Bet kas ją surašė ir
perdavė iš kartos į kartą...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-03-12 12:44:42
Beje jei daugumoje valstybiu Baznycia savo turto reikalus vienaip
ar kitaip nelabai viesina bei savo investicijas atlieka gana
slaptai. Tai Graikojoje vienas is stambiausiu instituciniu
investuotoju greta stambiu pensiju fondu yra butent Graiku
baznycia, kuri visai atvirai ir skaidriai dalyvauja NT sandoriuose.
|
|
Parašė: 2007-03-12 16:05:07
akvara
Štai ir šiais laikais, susėdo du vaikinukai garaže, ir sukūrė
Google. Ir finansavimą lengvai gavo. Kokia dabar Google
kapitalizacija ?
Na, ne visai garaze Ir kaip visada, pradzioje buvo beveik
vagyste
Bet mintis teisinga - jei nori kalti kedes, tai reikia zalios
rinkos. Jei nori daryti Google, tai reikia pazengusios
rinkos.
Tik kad, rupuzhke, monopoliziuojasi tos rinkos stebetinu greiciu.
Vienas M$, vienas Googlas, vienas CNN'as ir t.t. ir pan. Jau ir
Intelio konkurentas AMD susidure su problemomis, Sony pardavineja
PS3 zemiau uz savikaina, o avia rinkoje "Arbuzas" nebeissitenka su
Boingu. Juokingiausia, kad Aerobusui uzteko vienos-dvieju klaidu
(uztruko su super laineriu A380 ir pavelavo su vidutines klases
A350) ir ... paziuresime realiame laike, kas bus. Kols kas
darbininkai streikuoja. Lyg tai nedaug, 3+4 tukst atleidimu
Prancuzijoje ir Vokietijoje. Bet jei pridejus, kiek aplinkinio
biznio pakabinta ant tu 3+4 tukst., tai ne taip ir mazai. Is kitos
puses, jei kalba eina apie pasauline avia rinka ir tik gal desimtis
tukstanciu darbuotoju, tai turime paprasta fakta - mechanizuotam
pasauliui visai uztenka keliu simtu tukstanciu, na gal keliu
milijonu, kvalifikuotu darbuotoju. Visi kiti gali eiti ... gatves
plauti.
Is vienos puses, turime lyg tai efektyvia ekonomika, is kitos puses
- visai neefektyvia, jei didele dalis zmoniu pasmerkta praktiskai
nieko neveikimui.
|
|
Parašė: 2007-03-12 20:10:47
Is vienos puses, turime lyg tai efektyvia ekonomika, is kitos puses
- visai neefektyvia, jei didele dalis zmoniu pasmerkta praktiskai
nieko neveikimui.
Ekonomikos efektyvumas nera max(dirbanciuju skaicius), o
max(produktas) , t.y. optimalus istekliu panaudojimas. O del
"pasmerkimo nieko neveikti" - cia jau socialine ekonomika, pajamu
pasiskirstymo filosofija, kuri klausia, ar duos/neduos tie 5%
turtingiausiu tiems likusiems ka nors O jei neduos , situos
reikalus, aisku, spres politika. Su dabartinemis soc. atskirties
tendencijomis - veik visas pasaulis - greitu laiku, imho, matysim
daug socialistiniu-populistiniu judejimu, ir net aktyviu veiksmu.
Trumpu laikotarpiu verslui - didejancios darbo sanaudos, salia n
kitu didejanciu sanaudu rusiu
|
|
Parašė: 2007-03-13 12:38:24
Ledine
Ekonomikos efektyvumas nera max(dirbanciuju skaicius), o
max(produktas) , t.y. optimalus istekliu panaudojimas.
Darbo jega taip pat isteklis, pats svarbiausiais.
Mes siandien turime nematyta *gamybos* nasuma. Darbdavio poziuriu,
tai kaip sake vienas usuotas dede, "nera zmogaus - nera problemos"
- ideale fabrikas turi buti visiskai automatizuotas.
Kas lieka darbo jegai, kuo jai uzsiimti? XXa buvo issikirtinis
vakaru civilizacijos istorijoje. XVIII-XIX a, kai dar buvo galima
kalbeti apie bada, elementariu produktu trukuma - praeitis.
Atvirksciai, nezinome kur deti produktus, turime perprodukcijos
krizes! Tai savotiska dekadansas
( http://en.wikipedia.org/wiki/Decadence) Turime negirdetas seniau
problemas: ekologija, depresijas, nedarba, miestu getus.
|
|
Parašė: 2007-03-14 06:41:41
Svieciasi problema aprasyta dar Henry Fordo.. Cars do not buy cars.
|
|
Parašė: 2007-03-14 10:34:14
lomas
Svieciasi problema aprasyta dar Henry Fordo.. Cars do not buy
cars.
Todel turime didziules islaidas tam, kas dabar is tikruju yra
svarbu: R&D.
Na, baigesi laikai, kai ta pati "moskviciu" gamino kelis
desimtmecius. Nera tokia jau neissprendziama problema perdaryti
surinkimo linijas naujiems produktams. Kompiuteris staklese nebera
egzotika, nors dar 1986 i sovietine gamykla atkeliavo *pirmos*
skaitmenines stakles(1 stuka), kurias bande puse metu paleisti ir
galu gale spjove i ta reikala (grubiai sakant, nebuvo
infrastrukturos - cehuose buvo per daug dulkiu ir sensoriai
apdulkedavo :-) )
Bet yra ir sava kaina: R&D dirba tik tiek zmoniu ir ne daugiau.
Jie turi buti issilavine. Ju darbo rezultatai sunkiai
prognozuojami. Jie ziauriai brangus. Gana sunku ieiti i rinka
naujokams.
Bet faktas ir tas, kad kai vyksta atleidimai, tai R&D
departamentus stengiamasi issaugoti, nes visi supranta, kad
nekvalifikuotu baudziauninku prisisamdysi, o su specialistu
komandomis taip nepavyks. Pvz, net valstybes lygyje taip elgesi
Suomija per postsovietine krize: apkarpe viska, iskyrus
R&D.
Jei trumpai, tai siais laikais vertybe, uz kuria mokami pinigai,
yra know-how, ziniu visuomene tsakant. Is cia ir lenda visos tos
servisu ekonomikos. Nera problemos ispjauti parketa nors ir futbolo
aikstes dydzio, yra problema sugalvoti jo dizaina ir moketi graziai
sudeti.
|
|
Parašė: 2007-03-14 11:08:31
R&D=research 'n' developement?
Ačiū
http://eitne.lt
|
|
Parašė: 2007-03-14 14:20:23
dainiusxxT
R&D=research 'n' developement?
yep.
P.S. turint mintyje, kokiu greiciu sensta zinios, kokia yra
specializacija, tai nenuostabu, kad ir pinigu kiekis uz tas zinias
svyruoja, ir net paciu pinigu verte svyruoja. Pvz, jei vakar koks
siauras specas galejo buti ivertintas $$$, tai siandien jis vertas
0.0$ ir yra du keliai: bedarbystes pasalpa ir/arba
persikvalifikavimas. Ir nepamirskime, kiek i ta speca yra ideta,
nes mokslas bet kuriuo atveju dotuojamas vienaip ar kitaip.
Kitas pvz: pries desimt metu mobilkos modelis NN kainavo tiek ir
dare tiek, o siandien i ji niekas net nepaziures. Ir is tikruju
nera dideles problemos paleisti serijine naujo modelio gamyba, yra
didziule problema ji sugalvoti, kad pirkejas pirktu, ir gal kiek
mazesne arba pagal eiliskuma antra problema - kaip ji
suprojektuoti. Ir visa tai - R&D, kuris turi dirbti
diena-nakti.
|
|
Parašė: 2007-03-14 15:40:48
to goga:
Taigi griztam prie svarbiausios isvados, nors ir nesusijusios su
pinigu pabaiga tiesiogiai..Ideja nebutinai turi buti nauja, bet
butinai pateikiama naujai Kas jau vyksta Azijoje (atsiskaitymas
telefonu, plastikiniai pinigai ir etc..), nors turinys ir
svarbiausia pati pinigu ideja lieka ta pati ir zaidimas "kas kam
skolingas" tik pleciasi greiciau
|
|
Parašė: 2007-03-16 09:52:05
Neabejotina, kad “Pinigu pabaiga”, Ashaman yra gyliai isanalizaves
ir istyrinejes. Jo argumentus - nuginciti nelengva. Neisanalizaves
nesiruosiu to daryti, taciau man istrigo sis momentas: “pinigu
stakles turi privatus asmenys, todel net valdzia priversta
prasiskolinti stakliu savinikams…”. Kaip cia iseina, privatus
asmenys turi stakles, o valdzia turi jega (valdzia)? Kodel jie
toleruoja toki tirona sau ant sprando? Jeigu ju puseje jega, tai
jie galetu sutraiskyti tuos stakliu savininkus taip subtiliai, kad
niekas net negirdetu. O jei jie bandytu truksmauti, tai taip
pagrasintu, kad noras aiskintis amziams pradinktu. Juk ju puseje
visokeriopa jega. Nemanau, kad valdzia del moraliniu paskatu
skolinasi ir kencia , todel daryciau isvada, kad stakliu ir
valdzios savininkas yra tas pats asmuo.
Akciju birzoje pinigai is nekantriuju plaukia pas kantriausius.
|
|
Parašė: 2007-03-16 10:24:42
Jus visiškai teisus: ir pinigų emisiją ir pasaulio vystimosi kryptį
kontroliuoja tą patį grupė.
2/3 dabartinių US ir UK parlamentų nariai yra baigė aukštasias
mokyklas, kuriuos įkūrė ir kontroliuoja tie patys FED, TVF ir PCB
šeimininkai. Globalizacijos ir rezervinių valiutų idejos iš pradžių
gimsta elitinėse aukštuosiose mokyklose (tiksliau ne gimsta, o yra
įskiepijamos), o vėliau buvė studentai jas įgyvendina, ištikimai
tarnaujant šeimininkams (dažniausiai apie tai net
nenutuokiant).
Todėl nėra jokio stebuklo kad visos G7 elitos daugiau/mažiau yra
kontroliuojamos pinigų šeimininkų, o pasaulis vystosi "centrinio
partijos biuro" numatyta kryptimi.
Ką ten G.W.Bush įvardijo "axis of evil"? O gi Afganistan, Iran,
Irak, Siria, North Korea. Butent tos šalis neįsileido pasaulio
bankininkų pinigų į savo eko ir nesileido sodinamos ant "kredito
adatos". Ar ne per daug sutapimų?
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-03-16 13:42:06
Ashaman
Jus visiškai teisus: ir pinigų emisiją ir pasaulio vystimosi kryptį
kontroliuoja tą patį grupė.
Ashamanm, o tu *tikrai* noretum gyventi pasaulyje, kuriame "ir
pinigų emisiją ir pasaulio vystymosi" kontroliuotu
Laisvas_ir_nuo_sveiko_proto_nepriklausomas Seimelis demokratisku
balsavimu?
Turek mintyje, surprise-surprise, kad Imperijos yra suinteresuotos
taika, o visokios "blogio ashys" gali egzistuoti tik karo ir
ekspansijos salygomis. Cia kaip banditizmas - Henyte suinteresuotas
"ordnungu", o jauni banditai suninteresuoti "bezpredielu"(t.y.
"peredielu") Tarptautiniuose santykiuose veikia is esmes tie patys
principai.
Paziurek, kas vyksta L. Amerikoje. Tulas visu-zmoniu-draugas
Chevezas jau uzsieme mazmenines prekybos kainu reguliavimu.
Welllcome i nacionalizavima, tsakant, Lenino idejos nemirsta.
|
|
Parašė: 2007-04-09 11:32:09
Norėčiau grįžti prie šios temos.
Pamėginkime nusistatyti, kada buvo pradėta "gaminti" kreditus arba
kada atsirado kredito sukūrimas. Europoje buvo žinomi tik keli
rimti atvejai, tai Prancūzijoje škotas Johnas Lawas ir jo kompanija
Compagnie de L'Occident, Anglijoje kitas škotas (na škotai čia
tikriausiai buvo geriausi...) Williamas Petersonas, kuris įtikino
vyriausybę elgtis neatsakingai su skolomis, tik Angliją vyriausybę
ir jos Centrinį banką išgelbėjo South Sea Company, kurį užsilenkė,
taip pat kaip ir Compagnie ir ant jos buvo sukabintos būtos ir
nebūtos nuodėmės.
Tad tarp 1815 ir 1914 metų finansinė strūktūra tapo tvarkos ir
stabilumo sala. Tame tarpe Europa augo kaip ant mielių. Bet tuo
metu kreditai nebuvo sukūriami. Anglijos bankas
(pasaulinę konvertuojamą valiutą) svarą sterlingą laisvai
konvertuodavo iš banknotų į auksą ir atvirkščiai. Ši valiuta išliko
stabili, net netikėtai plūstelėjus į rinką milžiniškiems kiekiams
aukso iš tokių kolonijų kaip Australija, Kalifornija ar Jukonas.
Anglijoje net 1844 metais parlamentas priėmė Banko chartijos aktą
(Bank Charter Act), kuris nustatė specialias Anglijos banko galias
ir Britanijos vyriausybės galios padidinti pinigų pasiūlą be
Parlamento pritarimo ribas.
Iki 1914 metų vyriausybė tokio leidimo prašė vieną kartą, kai
Anglijos bankas pasielgė neapgalvotai ir nelaimingaisi Overend,
Gureney bankas bankrutavo. Anglijos bankui prireikė papildomų
fondų, kad nuraminti rinką, kol ši nepridarė žalos realiai
ekonomikai.
Bet kodėl baigiasi viskas 1914 metais? Todėl, kad Anglija visos
pasaulio ekonomikos prekybos deficitą padengdavo nuolatiniu
prekybos saldu su Indija.Anglų politinė kontrolė Indijoje leido
kasmet išgauti aukso Londonui ir juo padengti vidaus skolą bei
naudoti sterlingo - rupijos keitimo kursą ir kitų primonių kontrolę
stabdant aukso srautą atgal į Indijos ekonomiką.
Tad iki 1914 aukso standartas palaikė galios standartą tarp
pagrindinių Europos valstybių.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-04-09 11:58:05
Laikotarpyje tarp 1914 - 1945 metų Europos valstybės atsidūrė JAV
kišenėje, nes ši priešingai nei Anglijos bankas, nutarė savo
ekonomiką vystyti Keynsto teorijomis. Tad realiai kreditų kūrimas
pradėjo JAV ir prasidėjo JAV nuo 1928 metų.
Visus tikriausiai domina mąstai. Tai jie maždaug tokie.
1946-1958 metais JAV paskolina Europai 25 milijardus dolerių,
maždaug dabartinėm kainom apie keletą trilijonų. Visi doleriai buvo
oriniai ir jie buvo gyvi, tik Europos išmokomis palūkanomis, bet
JAV ūkiui tai leido aukti beveik 89 laipsnių į viršų.
Pagal mane JAV tiek patiko dominavimas pasaulinėje rinkoje, kad ji
ir toliau spausdina, spausdina ir spausdina. Kol JAV ekonomika augo
visiems buvo iki " lempos" JAV deficitas ir laužomos taisyklės,
kurios sako "...kad einamosios sąskaitos deficitas negali didėti ir
augti amžinai..."
Europos valstybės po karo netekusios (išleidusios karui) auksą,
galėjo pasiūlyti tik popierinius pinigėlius, kurie svyruodavo
valiutų kursų koridoriuose. Bet čia Europai labai padėjo Arabai,
kurie buvo, dėl JAV galios ir amžino kišimosi į jų vidų, labai
įsiutę. Jie į Europos bankus padeda 1974 metais apie 100 milijardų
naftos dolerių. Europa po tokios injekcijos atsitiesė, plius
protekcionistinės valstybių apsaugos priemonės neleido Europos
vyriausybėms vartoti beatodairiškai.
Europos, Australijos ir net Japonijos finansų institucijos taip iš
tobulėjo, kadangi joms amžinai tekdavo dirbti prie amžinai kintamų
valiutų kursų, palūkanų normų, infliacijos, naftos ir prekių kainų,
net laivų frachtavimo. Bankai išmoko pirkti pirkti ir parduoti
valiutas pagal išankstinius sandorius.
Ir vėl JAV. Slystant jai iš po kojų finansiniams poliams, ji
destabilizuoja visą savo finansinę - bankinę politiką nuo 1980 metų
išmestama į rinką milijardus orinių dolerių, kurie jau niekad nebus
apmokėti jokia kita valiuta.
Praktiškai, mano manymu, nuo 1980 metų rinkoje prasideda kreditų
darymo menas, sugriaudamas visas racionalias taisykles.
Klausimas ar reikės 100 metų, kol JAV doleris užsilenks galutinai
ar bus kažkas naujo rinkoje?
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-04-09 13:20:21
Dėl kreditų kurimo besaikės ekspansijos tik XX amžiuje -
sutinku.
Tačiau tas žaidimas prasidėjo daug ankščiau: Genuezos
moneychangeriai 4 kartus traukė Ispanijos karaliaus Ferdinando
karalystę iš bankroto liuno, kai po Kolumbo atgebento aukso
besaikio išlaidavimo karinėms kampanijoms, Ispanija vėl ir vėl
skelbdavo bankrotą.
Bank of England tapo privačių CB irgi karo pasėkoje, kai
Rothchildai pasiūlė finansuoti karą prieš Prancuziją mainais į CB
ir teisę spausdinti svarą. Ten, be to, dar buvo vienas reikalavimas
- Anglijos valstybė sutiko mokėti 8% palūkanas už visą paskolintą
auksą ir neturėjo teisės mažinti mokesčių.
JAV skolos kurimo istorija prasidėjo su 1st Bank of America -
privatus CB, kuriam vyriausybė nepratęsė licenzijos po 20 metų, kuo
pasėkoje europos bankininkai sukėlė pirmąją finansinę krizę JAV
(šiaurės / pietų karas). Po to sękė 2nd Bank of America istorija
(steigėjai tie patys), kurio veiklą nutraukė Andrew Jackson'as -
1839 metais. Jis buvo vienintelis JAV vadovas kuris sugebėjo
grąžinti visą valstybės skolą privačiam CB ir po to nepratęsė jam
licencijos. Nuo to laiko iki 1914 JAV buvo laisva nuo priverstinio
skolinimosi iš privačių bankininkų.
1914 metais po prieš tai sukestos finansinės krizės (krizės
mechanizmas banalus - privatūs bankininkai nustojo skolinti pinigus
privačiam verslui ir nutraukė esamų kreditų refinansavimą, per
dešimtmetį išimant iš apyvartos didžiulius pinigus) jie sugebėjo
sugrižti į JAV ir sukurė FED'ą.
Nuo 1914 iki 1929 (didžiosios depresijos) FED'as sugebėjo padidinti
JAV skolą 4 kartus. O paskui augimas vyko eksponente.
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-04-09 13:41:58
Po II pasaulinio karo Europa buvo nuskurdusi ir liko be aukso
atsargų.
1945 metais Breton-Wood'o susitarimas įteisinio USD kaip pasaulio
rezervinę valiutą - kuri pareikalavus bus konvertuojama i auksą
santykių: 1 trojaus uncija - 30 USD.
1946 metais privatūs europos bankininkai atsisakė Bank of England
kontrolės ir leido jį nacionalizuoti, nes nuo šiol jie valdė daug
stipresnį įrankį - USD - pirmą pasaulio rezervinę valiutą.
1971 metais Nixon'as suspendavo Breton-Wood'o susitarimus ir kaip
pamenate 1970-ieji buvo tas laikas kai auksas pakylo iki 850
USD/unciją, o nafta ~ 80 USD/barelį.
Bet šis universalių resursų kainų šuolis buvo greitai nuslopintas
pačių CB ir jų šeimininkų (kalbant apie aukso kainas - jos
bankininkų kartelio yra kontroliuojamos iki šiol).
Nuo 1970-ųjų likutinė dolerinė masė buvo nukreipta į Aziją
(Kinija), kuri per 30-40 metų buvo restrukturizuota į pagrindinį
pasaulio fabrikelį. Manau tai irgi įvyko ne be priežasties (tiesiog
apie ją mes kolkas galime tik spelioti).
USD krizė buvo arti kaip niekada jau 1980-ųjų pabaigoje (gręsiantis
JAV bankrotas), tačiau sugriuvus SSSR, visa likutinė dolerinė masė
pajudėjo į šį regioną ir praktiškai tapo vietinių valiutų
pakaitalų.
Tačiau dabar, kai pagrindiniai pasaulio CBų rezervai jau yra USD,
derivatyvų balionas viršyja visą pasaulio turtą, NT ir akcijų
rinkos irgi gerokai išpustos, ateina laikas kai nebelieka vietos
kur galima būtų dar nukreipti likutinę dolerinę masę.
O pinigų masė turi pustis toliau, nes kitaip ir JAV ir daugybė
pasaulio korporacijų bus priverstos paskelbti bankrotą.
2006-12-31 dienai visa JAV skola (valstybė, savyvaldybės,
kompanijos, privatūs sektorius) sudarė ~ 48 trilionus USD. Vien
šios skolos aptarnavimui kasmet reikia ~ 2,52 triliono naujai
sukurtu USD (5,25%) - kitaip kolapsas.
Na pratemps jie dar koki vieną - kitą dešimtmetį, tačiau jau dabar
akivaizdų - game is over for USD. Jį reikia arba devalvuoti kokiais
50% arba pakeisti kita valiuta - pvz.AMERO.
Success is a journey, not a destination...
|
Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
Prekybos statistika realiu laiku |
|