VISUOMENEI ITIN AKTUALŪS MOKESČIŲ REFORMOS KLAUSIMAI
1. Kokią finansinę situaciją paveldėjome iš G.Kirkilo
Vyriausybės?……………………………..2
2. Ekonomikos gaivinimo planas…………………………………………………………………….3
3. Ministrų atlyginimai. A.Kubiliaus vyriausybės ministrai gauna
žymiai mažiau nei
G. Kirkilo Vyriausybės…………………………………………………………………………….5
4. Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimas. Ar iš tiesų
apmokestintos pensijos
ir pašalpos?………………………………………………………………………………………….6
5. Kaip ilgai galios “kriziniai” mokesčių
tarifai?……………………………………………………8
6. Dėl kasos aparatų turguose………………………………………………………………………..8
7. Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną…………………………………………………
9
8. Kodėl reikalinga Energetikos ministerija?………………………………………………………
9
9. Motinystės pašalpa, apskaičiavimas……………………………………………………………..
10
10. Individualios įmonės. Kokie mokesčiai, kokia
tvarka?………………………………………...11
11. Verslo liudijimai. Pasikeitimai mokesčių ir kitose
srityse……………………………………..12
12. Dėl sportininkų ir atlikėjų. Autorinės
sutartys…………………………………………………13
13. Dėl kompensacinių priemonių spaudai ir knygų leidybai,
panaikinus PVM lengvatą……….15
Medžiagą parengė:
Vytautas Zuzevičius, TS–LKD frakcijos referentas
Kęstutis Kupšys, Seimo Pirmininko pavaduotojos patarėjas
Estela Mažonaitė, TS–LKD atstovė spaudai
Informaciją pateikė:
Kęstutis Škiudas, Ministro Pirmininko patarėjas
Finansų ministerija
Socialinių reikalų ir darbo ministerija
Ūkio ministerija
Žemės ūkio ministerija
1. Kokią finansinę situaciją paveldėjome iš G.Kirkilo
Vyriausybės?
Esmė: naujieji ministrai, vos gruodį perėmę vadovavimą savo
ministerijoms rado skolas visur. Ne tik neliko jokių rezervų, bet
ir daugeliu atveju paliktos šimtamilijoninės skolos verslui (PVM
gražinimas neįvykdytas), neatiskaityta su tiekėjais. Bendra
biudžeto deficito suma pasiekė 3.256 mlrd. Ministerijos “geraisiais
laikais” ne tik nesukaupė rezervų, bet ir sugebėjo prisidaryti ir
padidinti skolas.
1. Praėjusiųjų metų fiskalinis valdžios sektoriaus biudžeto
deficitas sudarė 3,256 mlrd. Litų (2,9 proc. bendrojo vidaus
produkto (BVP)) . O buvusioji Vyriausybė planavo, kad 2008 m.
valdžios sektoriaus deficitas sudarys 576 mln. Lt (0,5 proc. BVP).
Tokia prievolė yra numatyta ir pernai priimtame Fiskalinės drausmės
įstatyme. Pagal Mastrichto sutartimi nustatytus kriterijus Europos
Sąjungos šalyse metinis šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3
proc.
2. Pagal 2008 m. biudžetų projektus, socialiniame sektoriuje turėjo
būti pasiektas nedidelis perteklius, tačiau vietoj to gautas net
daugiau kaip 1,2 mlrd. litų (1,1 proc. BVP) deficitas.
3. 2008 metų pradžioje Sodros“ rezervo fondas siekė 1 milijardą 300
mln. litų, o metų pabaigoje tik 100 mln. litų. Vadinasi, fondas
buvo visiškai išeikvotas per praėjusius metus, dar palyginus gerus,
ūkio augimo metus. Pernykštės Sodros biudžeto išmokos buvo net 1,13
mlrd. litų didesnės, nei planuota ir iš viso sudarė 12,3 mlrd.
litų. Taigi Rezervo fondas išnaudotas buvusios Vyriausybės
veiksmais, pažeidžiant „Sodros“ biudžeto įstatymą. Bus aiškinamasi,
kas dėl to atsakingas.
4. Paveldėjome 2009 m. biudžeto projektą, kurį parengė irgi
ankstesnė Vyriausybė. Jeigu nebūtume ėmėsi visų priemonių, kurių
bendra vertė yra 5 milijardai litų, tai 2009 m. pabaigoje būtume
turėję deficitą, viršijantį 5,5 milijardo litų. Ką tai reiškia
tokiai valstybei, kaip Lietuva, kuri neturi jokių sukauptų rezervų?
Akivaizdu, kad valstybės finansų sistema nebūtų atlaikiusi tokių
įtampų, būtų iškilusi grėsmė lito stabilumui.
Praėjusių metų pabaigoje, ekonomikai pradėjus sparčiai lėtėti,
susidarė daugiau kaip milijardas litų nepadengtų išlaidų,
įsiskolinimų ir įsipareigojimų. Vyriausybei ėmusis aktyvių veiksmų
pavyko šią problemą, bent jau didesne dalimi išspręsti, bet tai
reikalavo viso komplekso priemonių ir tame tarpe tų priemonių,
kurios buvo įtrauktos į krizės įveikimo planą.
Šiais metais turėsime dar vieną problemą: tai - virš 3 milijardų
litų ankstesnių Vyriausybių, taip pat socialdemokratų, Vyriausybės
paimtų paskolų, kurias šiais metais reikės grąžinti.
Jeigu prieš Naujuosius Metus nebūtų imtasi antikrizinės programos
įgyvendinimo, valstybės finansų sistemą būtų ištikusi gili krizė –
tai, kas yra vadinama kitose valstybėse valstybės finansų sistemos
bankrotu. Mes to išvengsime, bet turėjome priimti visą paketą
įstatymų bei 2009 m. biudžetą, kuriame deficitą sumažinome beveik 5
mlrd. litų.
Naujosios Vyriausybės veiksmai leido ne tik išsaugoti pensijas, bet
ir didinti mokytojų, ir kitų mažai uždirbančių grupių
atlyginimus.
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, pernai į nacionalinį
biudžetą, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai, buvo
surinkta 23,6 mlrd. litų be Europos Sąjungos paramos. Tai yra 694
mln. Lt (arba 2,9 proc.) mažiau nei planuota.
2. Ekonomikos gaivinimo planas
Esmė: Ekonomikai suteiksime stimulą per keturias priemones. Plano
numatoma suma – 4 milijardai litų, grubiai skaidant, kiekvienai
priemonei teks po milijardą.
1. Įmonės galės lengviau gauti kreditus, nes valstybė kompensuos
dalį palūkanų.
2. Statybų sektorius atsigaus, nes pradėsime plačią pastatų
apšiltinimo programą.
3. Pradėsime “Verslo saulėtekio programą”: naikinsime
biurokratinius barjerus, sunkinančius verslą.
4. Spartinsime ES pinigų panaudojimą versle: verslas galės gauti ES
pinigus avansu.
Kada pirmi pinigai pasieks verslą?
Pagal pirmąją priemonę – jau birželį. Statybų sektoriaus
atgaivinimo planas taip pat labai sparčiai ruošiamas.
( Žemiau ŪM pateikta platesnė informacija)
Kokių pagrindinių priemonių bus imtasi siekiant paskatinti Lietuvos
ekonomikos atsigavimą?
Svarbiausias antikrizinio plano uždavinys buvo užtikrinti lito
stabilumą bei subalansuoti valstybės finansus. Tas buvo būtina,
idant neatsidurtume eilėje prie TVF su ištiesta ranka. Skaudūs
mokestiniai sprendimai, valdymo išlaidų apkarpymas buvo
neišvengiami ir būtini veiksmai, padėję sumažinti valstybės
biudžeto deficitą beveik 5 mln. litų.
Antrasis žingsnis – verslo skatinimo planas, kuriuo suteiksime
ekonomikai vystymosi stimulą per kreditavimo rinkos atgaivinimą,
darbo vietų statybų sektoriuje išsaugojimą, verslo
debiurokratizavimą bei spartesnį EU struktūrinės paramos
įsisavinimą.
Rengiamas 4 proc. BVP vertės ekonomikos stimuliavimo paketas.
Šiomis lėšomis planuojame suteikti įmonėms galimybę lengviau gauti
verslui reikalingus kreditus, taip pat dali jų skirti mažiausiems
mikrokreditų pavidalu bei per rizikos kapitalo projektus. Kreditų
draudimo bendrovei „INVEGA“ planuojame suteikti galimybę drausti
lizingo projektus bei kompensuoti palūkanas.
Nemaža dalis šio paketo bus skirta statybų sektoriaus gyvybingumo
palaikymui ir darbo vietų išsaugojimui per visuomeninių pastatų ir
būsto šiltinimo programas. Ypač daug pokyčių bus statybų tvarkos ir
žemės reglamentavime, biurokratizmo bei nereikalingų suvaržymų
mažinime.
Galiu duoti pavyzdį: užsienio kompanija, norėdama investuoti
Lietuvoje, to negalėjo padaryti, nes jungiant žemės sklypus viename
iš industrinių parkų detalaus planavimo klausimai buvo sprendžiami
ilgiau nei metus. Tokios procedūros atima iš investuotojų bet kokį
norą investuoti Lietuvoje.
Kita svarbi plano dalis – „Verslo saulėtekio programa“. Turime
tvirtą pasiryžimą sumažinti verslo reglamentavimo naštą iki 30
proc. per ateinančius dvejus metus. Planuojame mažinti
licencijuojamų veiklų spektrą, naikinti bei jungti
besidubliuojančias verslą kontroliuojančias institucijas, lengvinti
įėjimo ir išėjimo iš verslo procedūras, įdiegti įmonių registravimą
elektroninėje terpėje. Aš labai noriu išgyvendinti tą praktiką, kai
verslas tuos pačius duomenis turi pateikinėti po kelis kartus
skirtingoms valstybinėms institucijoms.
Šalia viso to spartinsime ir supaprastinsime ES pinigų įsisavinimo
procedūras. Verslas galės gauti lėšas avansu arba jos bus pervestos
pateikus sąskaitas už atliktus darbus. Lėšų įsisavinimo sparta bei
tikslingumas bus kontroliuojami aukščiausiu lygiu.
1. Kokiais principais vadovaujantis yra pasirinktos būtent šios
investicinės kryptys?
Imkime kreditavimo rinkos atgaivinimą. Apyvartinė pinigų masė
valstybės finansų sistemoje traukėsi 8 procentais per mėnesį. Nėra
apyvartos – nekuriamos paslaugos, mažėja vartojimas, nemokami
mokesčiai. Todėl norime suteikti verslui galimybę gauti pigius
kreditus, kad jis galėtu tęsti veiklą, išlaikyti darbuotojus,
mokėtų mokesčius.
Valstybė, gelbėdamasi nuo gresiančių problemų, perbalansavo
valstybės mokestinę sistemą bei susimažino valdymo išlaidas.
Verslui išgyventi sunkmetį taip pat reikalingi analogiški pokyčiai:
apyvartinio kapitalo atstatymas per kreditavimo instrumentus bei
verslo sąnaudų optimizavimas.
Dažnai tenka išgirsti klausimą, kodėl statybų sektorius? Finansų
ministerijos skaičiavimais, didžiausią įtaką BVP riedėjimui žemyn
turės prognozuojamas 40 proc. statybų rinkos kritimas. Būtent šiame
sektoriuje sparčiais tempais mažėja darbo vietų skaičius,
bankrutuoja bendrovės. Kartu reikalingos šiltinimo programos, kaip
mūsų energetinio saugumo dalis, mažinat bendrą energijos
suvartojimą. Sunkiai iš eksporto uždirbtus pinigus lengva ranka
atiduodame Rusijai už energetinius resursus. Ankstesnės vyriausybės
laikėsi visuotinės Lietuvos dujofikavimo strategijos. Šiandien mes
norime pirmiausia išnaudoti vidinį potencialą, atsigręžti į
bioenergetiką, atsinaujinančius energetinius šaltinius, energijos
taupymą ir kitas programas. Sausio 26 d. Bonoje Lietuva kartu su
kitomis šalimis tapo tarptautinės atsinaujinančios energetikos
agentūros IRENA steigėja, kas buvo neįsivaizduojama dar prieš gerus
keletą mėnesių.
„Verslo saulėtekio“ programos priemonės pirmiausia bus skirtos
smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris pats neturi galimybių
apsiginti nuo biurokratų savivalės, o dažnai netgi neturi lėšų
biurokratų reikalavimams vykdyti. Ne paskutinį vaidmenį vaidins ir
antikriziniame plane dėl skubos padarytų klaidų taisymas, turiu
minty smulkiausiųjų verslininkų apmokestinimą.
Pagaliau lankstesnis darbo santykių reglamentavimas. Verslas yra
dabartinio Darbo kodekso įkaitas. Darbuotojas turėtų dirbti tiek,
kiek yra darbo, o darbdaviui nereikėtų mokėti už prastovas, kai
nėra užsakymų. Manau, tai padėtų pristabdyti dažnai nepasvertą
darbuotojų atleidimą.
1. Ekonomikos sulėtėjimas įgauna pagreitį, kaip greitai prasidės
Jūsų įvardintų priemonių realizavimas?
Intensyviai vykdome parengiamuosius darbus, ir siekiame, kad
pirmieji pinigai kreditų rinką pasiektų jau birželį. Pagalbos
statybų sektoriui paketas taip pat skubiai ruošiamas. Reikia
parengti įstatymų pakeitimus, vyriausybės nutarimus, kai kuriuos
klausimus suderinti su Europos Komisija, ir stengiamės tai atlikti
per įmanomai trumpą laiką. Suprantame, kad laikas nelaukia.
2. Vyriausybė pranešė, kad dedamos pastangos pasiskolinti siekiant
gaivinti ekonomiką. Kiek iš viso per ateinančius metus ar du
ketinama investuoti verslui gaivinti? (skaičių galima „nuo –
iki“)
Ekonomikos stimuliavimo paketo vertė turėtų būti ne mažiau kaip 4
proc. mūsų BVP, kai tuo tarpu daugumos Vakarų Europos šalių
stimuliavimo paketai siekia tik 1,5 proc. BVP.
3. Daugelis Vakarų valstybių paskelbė kompleksinius ekonomikos
gaivinimo paketus. Ar kažko panašaus galima tikėtis ir iš Lietuvos
Vyriausybės?
4. Kada verslas gali tikėtis išsamios informacijos apie ekonomikos
skatinimo programą paskelbimo?
Atsimenate, kaip Alisa veidrodžių karalystėje sakė juodajai
karalienei: „Kokia keista jūsų šalis. Mūsų šalyje, kai bėgi,
nestovi vietoje“. Karalienė jai atsakė: „Kokia lėta ta jūsų šalis.
Mūsų šalyje, norėdamas išlikti vietoje, turi bėgti iš visų jėgų. O
jei nori kur nors nubėgti, turi bėgti dar dvigubai greičiau“. Ką
noriu pasakyti -- laukti nėra kada, turėsime dirbti dvigubai
greičiau nei iki šiol.
Verslo skatinimo planą patvirtinsime ir paskelbsime vasario
pradžioje. Pirmieji reikalingi įstatymai bus priimti artimiausioje
neeilinėje Seimo sesijoje. Neseniai teko dalyvauti „Gazelės“
apdovanojimuose. Verslas gyvena kaip toje veidrodžių karalystėje.
Mes, vyriausybė, irgi turime išmokti sprendimus priimti greitai,
kokybiškai ir be klaidų. Jų, deja, buvo padaryta, ypatingai
apmokestinant mažiausiuosius. Jas tikrai ištaisysime.
5. Mūsų žurnale daugelį kartų analizavome, kad Lietuvai perėjus nuo
dujų prie atsinaujinančių energetikos išteklių vartojimo ne tik
sumažėtų užsienio prekybos deficitas, bet būtų sukurta tūkstančiai
naujų darbo vietų. Kaip Jūs vertinate tokių struktūrinių permainų
galimybes?
Šalia bendros Baltijos rinkos sukūrimo, įsijungimo į bendrą Europos
energetikos sistemą, naujos atominės elektrinės statybos, jungčių
su Švedija ir Lenkija statybos, atsinaujinanti energetika yra
vienas svarbiausių uždavinių.
2. Jūsų nuomone, kada realu tikėtis, kad Lietuvos ekonomika pasieks
dugną ir pradės kilti?
Prognozavimas yra pats nedėkingiausias užsiėmimas. Kai kurios
užsienio kompanijos, turinčios gamyklas Estijoje, sausį turėjo
nulines apyvartas. Taigi Lietuvai kristi žemiau dar tikrai yra kur.
Todėl naujoji Lietuvos vyriausybė imasi visų priemonių, kad to
išvengtume. Neprognozuosiu, kokia bus globalios ekonomikos padėtis
šių metų pabaigoje, bet jei mes įgyvensime šitą planą, aš tikiu,
kad Europos komisijos prognozės Lietuvai bus pesimistinis
scenarijus.
Kitas svarbus dalykas – neužmiršti, jog ekonomiką formuoja
lūkesčiai. Per keletą pastaruoju metų, vedini pernelyg optimistinių
lūkesčių, mes perkaitinome ekonomiką. Skolinomės, pirkom, plėtėmės
kaip išprotėję, spartaus pinigų importo pagalba išpūtėme burbulus
daugelyje ekonomikos sričių. Šiandien nuotaikų švytuoklė perskriejo
į kitą pusę, pasėdama visuotinę baimę, nepamatuotus darbuotojų
atleidimus. Pavarčius spaudą kartais atrodo, kad „dangus griūna“.
Kviečiu racionaliai vertinti situaciją. Aistros ir emocijos niekur
neveda, kiekvienas žingsnis turi būti kruopščiai pasvertas ir
įvertintas.
Valstybės pareiga – ne tik suformuoti kompleksinį ekonomikos
skatinimo paketą, bet ir prisiimti atsakomybę už visuomenės
lūkesčius. Objektyvių visuomenės lūkesčių formavimas, tiksli
informacijos sklaida - toks turėtų būti pagrindinis tiek
Vyriausybės, tiek žiniasklaidos šiandienos tikslas. Vyriausybės
pradedamo ekonomikos saulėtekio sėkmė gali ir turi tapti ir
žiniasklaidos, kaip verslo, sėkme.
3. Ministrų atlyginimai. A.Kubiliaus vyriausybės ministrai gauna
žymiai mažiau nei G. Kirkilo Vyriausybės
Esmė: Vyriausybės kanceliarijos išlaikymui 2009 m. skiriamos lėšos,
palyginus su G. Kirkilo vyriausybės 2009 m. planais, yra sumažintos
10 mln. 797 tūkst. Lt., tai yra virš 23 proc. Žiniasklaidoje
pasirodžiusios interpretacijos dėl išaugusių vyriausybės išlaikymo
išlaidų yra neatitinkančios tikrovės.
1. “Permainų koalicijos vyriausybė taupyti mokesčių mokėtojų
pinigus taip pat pirmiausia pradėjo nuo savęs - savanoriškai
susimažino atlyginimus 15 proc. ir apkarpė reprezentacines
išlaidas. Kitos Vyriausybės pradedamos įgyvendinti esminės
valstybės valdymo pertvarkos ir funkcijų audito programos leis
sutaupyti ir efektyviai panaudoti dar milijonus mokesčių mokėtojų
lėšų.
2. Pastebime, kad vidutinės ministrų per mėnesį gaunamos pajamos,
už kurias nereikia atsiskaityti, šiuo metu sudaro 9 258 Lt. ir tai
yra ~ 36 procentais mažiau negu ankstesnės vyriausybės (14 623 Lt).
Todėl A.Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės narių vidutinis
išmokamas darbo užmokestis sieks apie 9258 Lt per mėnesį, o
reprezentacinėms išlaidoms, už kurias nuo šiol bus privaloma
atsiskaityti, skiriama vidutiniškai iki 2651 Lt per mėnesį.
Palyginimui ankstesnės vyriausybės nariai už reprezentavimo fondų
išlaidas neturėdavo atsiskaityti, todėl vidutiniškai G. Kirkilo
vyriausybės kabineto nariui išmokama suma (atlyginimas +
reprezentacinės išlaidos) sudarydavo 14 623 Lt per mėnesį.
3. 2008 m. išlaidos Kirkilo Vyriausybės kanceliarijai iš viso
sudarė 37 mln. 103 tūkst. Lt.; G.Kirkilo vyriausybės pateiktame
2009 m. projekte buvo numatyta skirti 45 mln. 794 tūkst. Lt., A.
Kubiliaus Vyriausybės patobulintame 2009 m. projekte buvo planuota
40 mln. 727 tūkst. Lt., o Seime patvirtintame 2009 m. biudžete yra
numatyta skirti 34 mln. 997 tūkst. Lt. Sutaupyta 2 mln. 106 tūkst.
Lt
4. Primename, kad Permainų koalicijos vyriausybės nariai
savanoriškai atsisakė 15 proc. savo darbo užmokesčio, o ministrų
reprezentacinių fondų dydžiai Vyriausybės siūlymu buvo sumažinti
nuo 4 iki 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir jie bus naudojami
atsiskaitytinai.
4. Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimas: ar iš tiesų
apmokestintos pensijos ir pašalpos?
Esmė: neaiškumai atsirado todėl, kad NPP dydis nuo Naujųjų metų
pasidarė kintamas, jo dydis priklauso nuo pajamų, ir tai atsiliepia
apmokestinant dirbančių ir kartu gaunančių pensijas bei pašalpas
pajamas. Jau paskelbta, kad Vyriausybė šią padėtį ištaisys kuo
greičiau.
1. Nuo šių metų sausio mėnesio įsigaliojusi nauja NPD nustatymo
tvarka numato, kad gyventojams, kurių metinės pajamos neviršys 800
litų per mėnesį, bus taikomas ne didesnis kaip 470 litų NPD. Jeigu
pajamos viršys 800 litų, pagrindinis NPD bus mažinamas,
apskaičiuojant jį pagal formulę, pagal kurią kiekvienam 100 litų
per mėnesį pajamų tektų 20 litų mažesnis NPD. Tokiu būdu,
gyventojai, kurių pajamos siektų 3150 litų per mėnesį, nebegalės
atimti NPD iš savo su darbo santykiais susijusių pajamų. Gyventojo
prašymu NPD galės būti taikomas vienoje pajamų gavimo vietoje,
tačiau mokestiniam laikotarpiui pasibaigus metinis pagrindinis NPD
turės būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į metines pajamas.
2. NPD padarytas “laiptuotas” tam, kad mažiau uždirbantiems liktų
daugiau pajamų. Primename, kad pagrindinis iki šiol taikytas NPD
buvo tik 320 litų – dabar nedaug uždirbantiems jis siekia 470
litų.
3. Taisymai bus padaryti tam, kad neapmokestinti (t.y., neįtraukti
į NPD skaičiavimą) įvairių socialinių išmokų. Siūloma, kad į
dirbančių pensininkų ir neįgaliųjų pajamas nebūtų įskaičiuotos
pensijos ir netekto darbingumo išmokos – tokiu būdu bus išvengta
bet kokių kaltinimų, esą pensijos ir išmokos apmokestintos.
Papildoma informacija apie dabar galiojančius mokesčius, kol jiems
nebus padarytos pataisos. Ši informacija pateikiama tam, kad būtų
galima kvalifikuotai atsakyti į žurnalistų, piliečių klausimus
susitikimuose. Tačiau tai – tik informacija, kurią pateikė
Socialinių reikalų ir darbo bei Finansų ministerijos apie esamą NPD
padėtį:
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) dirbantiems
pensininkams
Nuo šių metų pasikeitus gyventojų pajamų mokesčio nuostatoms,
nustatyta nauja neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) tvarka, kuri
kiekvienam gyventojui taikoma individualiai, priklausomai nuo jo
gaunamų pajamų.
„Klaidingai manoma, kad pensijos nuo sausio 1 dienos yra
apmokestinamos, - sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
sekretorė Audronė Morkūnienė. Tai netiesa, nes nei anksčiau, nei
dabar pensijoms nėra taikomi jokie mokesčiai“.
Tačiau A.Morkūnienė akcentuoja, kad dirbantiems pensininkams,
apskaičiuojant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), bus sumuojama
ir pensija, ir atlyginimas.
NPD yra toks dydis, kuris išskaičiuojamas iš pajamų, kurios vėliau
apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Kitaip tariant, kuo
didesnis NPD, tuo mažesnė mokesčių dalis tenka pajamoms.
Jeigu pensininkas gauna darbo užmokestį, tai mėnesio NPD jam yra
taikomas atsižvelgiant tik į mėnesio darbo užmokesčio su priedais,
priemokomis ir panašiai dydį. NPD darbovietėje taikomas, kai yra
pateiktas prašymas.
Konkretus mėnesinis NPD nustatomas atsižvelgiant į gyventojo
pajamas - didėjant pajamoms, taikomas vis mažesnis NPD, o pajamoms,
viršijančioms 3150 litų per mėnesį, NPD netaikomas.
"Pavyzdžiui, jei asmuo gauna 800 litų atlyginimą, jam taikomas NPD
per mėnesį sudaro 470 litų. Tačiau mokestinio laikotarpio
pabaigoje, apskaičiuojant per metus taikytiną NPD, į gyventojo
pajamas įtraukiama ir gauta pensija, kuri gali sumažinti taikomo
NPD dydį. Tad jei dirbantis pensininkas naudosis NPD visus
kalendorinius metus, jam gali būti pritaikyta per didelė metinio
NPD suma, nes ji priklauso nuo per metus gaunamos pensijos ir darbo
užmokesčio sumos. Tuomet gali tekti pateikti metinę pajamų mokesčio
deklaraciją ir sumokėti apskaičiuotą pajamų mokestį", - aiškino
Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė
Vilma Vildžiūnaitė.
Apskaičiuojant metinį NPD į metines gyventojo pajamas įskaitomos ne
tik su darbo santykiais susijusios pajamos, bet ir motinystės
(tėvystės) pašalpos, individualios veiklos pajamos, ne
individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo
nuosavybėn pajamos, turto nuomos pajamos, palūkanos, pajamos iš
paskirstytojo pelno, neribotos civilinės atsakomybės vieneto
dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno,
autoriniai atlyginimai, honorarai, metinės tantjemos valdybos ir
stebėtojų nariams, pensijos ir rentos, teismo priteistas arba pagal
sutartį gautas išlaikymas, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis,
pensijų anuitetai, loterijų ir azartinių lošimų laimėjimai, sporto
varžybų prizai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje
www.vmi.lt veikia NPD
skaičiuoklė, kurioje gyventojai gali apskaičiuoti, koks jiems
taikytinas mėnesinis NPD, atsižvelgiant į gaunamas pajamas.
Lietuvoje apie 600 tūkst. žmonių gauna senatvės pensiją. Iš jų apie
70 tūkst. dar ir dirba.
Pastaba: gyventojai metinį NPD galės prisitaikyti ir susigrąžinti
per daug išskaičiuotą pajamų mokestį pateikdami metinę pajamų
mokesčio deklaraciją iki 2010 m. gegužės 1 d.
„Galimybę susigrąžinti pajamų mokestį turės gyventojai, kuriems NPD
buvo taikyti ne visus metus arba tik iš dalies. Pavyzdžiui,
darbdavys iš viso nepritaikė NPD arba pritaikė per mažai, nes
darbuotojas gavo mažesnį darbo užmokestį nei NPD ir pan. Nuostata
taikoma neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas dirbo visus
kalendorinius metus, ar trumpesnį laikotarpį“, - teigė Valstybinės
mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Vilma
Vildžiūnaitė.
***
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) dirbantiems
neįgaliesiems
Dirbantiems neįgaliesiems galioja lygiai tokia pati NPD
apskaičiavimo tvarka, kaip ir dirbantiems pensininkams. „Kitaip
tariant, jeigu dirbantis asmuo yra neįgalus - gauna ir netekto
darbingumo pensiją (kuri apskaičiuota pagal iki neįgalumo turėtą
darbo užmokestį), ir darbo užmokestį, tai nuo darbo užmokesčio yra
apskaičiuojami tokie patys mokesčiai, kaip ir kitiems
dirbantiesiems. Šiuo atveju, jokių išlygų (kaip ir dirbantiems
pensininkams) neįgaliems asmenims netaikoma“, - sakė Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė.
Apskaičiuojant NPD, sumuojama ir netekto darbingumo pensija, ir
darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jeigu asmuo gauna 800 litų neįgalumo
išmoką, ir 800 litų atlyginimą, tai NPD taikomas nuo 1600 litų
sumos.
Lietuvoje dirba apie 50 tūkst. asmenų, be darbo užmokesčio
gaunančių dar ir netekto darbingumo pensiją.
***
Apskaičiuojant NPD, socialinių išmokų siūloma neprilyginti
pajamoms
Socialinės išmokos neturėtų būti prilygintos pajamoms, kurias
gyventojai gauna iš kitų veiklų. Su tokia nuostata Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją, kuri
inicijuotų gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo pakeitimus.
Jiems įsigaliojus, į dirbančių pensininkų ir neįgaliųjų pajamas
nebūtų įskaičiuotos pensijos ir netekto darbingumo išmokos.
„Vyriausybė, kaip ir žadėjo, tobulina priimtus sprendimus“, - sakė
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.
Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus gyventojų pajamų mokesčio
pakeitimams, naujoji tvarka pasidarė iš dalies nepalanki
pensininkams ir neįgaliesiems, kurie tebedirba.
Apskaičiuojant neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), socialinės
išmokos buvo prilygintos pajamoms, gautoms iš kitų veiklų.
Nors pensijos nėra apmokestinamos, vis dėlto jas prilyginus
pajamoms, gautoms iš kitų veiklų, mažėja neapmokestinamasis pajamų
dydis (NPD) prieš pajamų apmokestinimą Gyventojų pajamų ir
Sveikatos draudimo mokesčiais.
Nuo sausio 1 d. taikomas 15 proc. Gyventojų pajamų mokestis ir 6
proc. sveikatos draudimo mokestis.
„Nors nuo šių metų bendra mokesčių našta sumažėjo nuo 24 proc.
(2008 metais) iki 21 proc., pritaikius NPD, kai kurie dirbantys
pensininkai arba neįgalieji gautų keliais litais mažesnes pajamas“,
- akcentavo R.J.Dagys.
Ministras neabejoja, kad nauja mokestinė sistema galėtų būti
progresyvinių mokesčių, apie kuriuos tiek daug kalbama, pradžia,
bet būtina rasti teisingesnius jų apskaičiavimo principus.
Visa tai paaiškėjo po keliolikos susitikimų su pensininkų ir
neįgaliųjų atstovais. Ministras įsitikinęs, kad tik dialogo būdu
galima rasti kompromisą.
Lietuvoje senatvės pensiją gauna apie 600 tūkst. gyventojų, iš
kurių apie 70 tūkst. šiuo metu dar ir dirba. Netekto darbingumo
išmokas gauna apie 210 tūkst. piliečių, tarp kurių 50 tūkst.
tebedirba.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
INFORMACIJA ŽINIASKLAIDAI 2009 01 28
(Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas Gediminas
Stanišauskas, tel. 266 8122, 611 41992)
5. Kaip ilgai galios “kriziniai” mokesčių tarifai?
Esmė: kiekvienais metais mokesčiai bus peržiūrimi ir,
stabilizavusis šalies finansinei situacijai, mažinami.
1. Sumažintas gyventojų pajamų mokestis nekis.
2. Kiekvienais metais, rengiant kitų metų biudžeto projektą,
pagrindinių ("krizinių") mokesčių tarifai bus peržiūrimi ir,
nustačius, kad tai nepakenks makroekonomikos stabilumui, mokesčiai
bus mažinami.
3. 19 procentų standartinio PVM tarifo tolesnio taikymo klausimas
bus sprendžiamas rengiant konkrečių kalendorinių metų valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatymo projektą bei įvertinus esamą ir prognozuojamą valstybės
ekonominę situaciją.
4. Vyriausybė įsipareigojo išlaikyti Lietuvą tarp mažiausiai savo
piliečius apmokestinančių ES valstybių (įrašyta Vyriausybės
programoje). Mokesčiai padidinti tik siekiant stabilizuoti šalies
finansų sistemą.
6. Dėl kasos aparatų turguose
Esmė: Lietuvos turguose prekiautojams žemės ūkio produkcija (mėsa,
daržovėmis) kasos aparatų nebus. Vyriausybė stengiasi apsaugoti
Lietuvos ūkininkus nuo nelygių konkurencinių sąlygų su pigesnės
įvežtinės produkcijos perpardavinėtojais. (Žemės ūkio ministerijos
duomenimis metinė turgaus prekybininkų apyvarta siekia apie 20
mlrd.)
1. Iki šiol mūsų žemdirbiams sunku konkuruoti su iš Lenkijos
atvežama pigesne produkcija. Šiuo metu yra didelis susipriešinimas
tarp ūkininkų ir produkcijos perpardavinėtojų.
(Pagal oficialią statistiką mūsų šalyje 97 proc. yra smulkių
ūkininkų, turinčių iki 100 hektarų žemės.)
2. Vyriausybė siekia apsaugoti Lietuvos ūkininkus nuo nelygių
konkurencinių sąlygų sugriežtins apskaitos tvarką turguose.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai pasienyje
griežtai kontroliuos ne tik įvežamų maisto produktų kokybę, bet ir
importo dokumentus.
3. Svarstoma galimybė turguose atskirti importinę ir mūsų žemdirbių
laukuose išaugintą produkciją. Tokiu būdu vietiniams ūkininkams bus
lengviau parduoti savo gamybos produktus. (To siekia Lietuvos
ūkininkų sąjunga bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga)
7. Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną
Esmė: šiais metais Žemės ūkio ministerija keliama į Kauną nebus.
Žemės ūkio ministeriją į Kauną perkelti į Kauną naudinga, nes šis
miestas – Lietuvos viduryje ir ten yra pagrindinis Lietuvos žemės
ūkio aruodas.
1. Žemdirbiams bus arčiau – jie galės greičiau išspręsti jiems
rūpimus klausimus.
2. Toks decentralizavimas taikomas daugelyje Europos šalių.
3. Kaune yra pagrindinė žemės ūkio “kadrų kalvė” – Lietuvos žemės
ūkio universitetas.
4. Perkėlimas nebus daromas skubotai. Ministerijos perkėlimas į
Kauną šiais metais nenumatytas.
5. Perkėlimas kainuos palyginti nedaug, o ministerijos veikimas
Kaune leis sutaupyti – Kaunas “pigesnis” miestas.
8. Kodėl reikalinga Energetikos ministerija?
Esmė: netrukus bus uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, ir
valstybė turi ypatingai pasirūpinti energetikos sektoriumi.
1. Naujoji ministerija perims LEO LT valdymą ir pasieks, kad būtų
statomi elektros tiltai į Lenkiją ir Švediją bei naujoji atominė
elektrinė.
2. Reikia griežtai prižiūrėti elektros ir šilumos kainas, kad
energetikai jų nedidintų gyventojams ir verslui. Energetikos
ministras A.Sekmokas jau pradėjo tuo rūpintis: būtent jo darbu
pasiekta, kad nuo metų pradžios energija brango ne 7 centus, kaip
ankstesnė valdžia planavo, o tik 3-imis centais.
3. Energetikos ministerijai reiks 4 milijonų litų. Jie bus paimti
iš Ūkio ministerijos – sumažės 4-iais milijonais Ūkio ministerijos
išlaidos.
4. Ūkio ministerija nuo šiol rūpinsis tik verslo skatinimo
reikalais – vykdys Ekonomikos gaivinimo planą.
( Žemiau žiūrėkite platesnę informaciją)
Kodėl reikalinga atskira Energetikos ministerija
Net ir ekonomikos sunkmečio sąlygomis Energetikos ministerijos
steigimas yra pateisinamas:
1. Stringa strateginių energetikos projektų (įgyvendinimas, kuris
buvo siejamas su Leo lt įkūrimu. Aiškėja, kad yra būtinas žymiai
didesnis Vyriausybės dalyvavimas, jei norima, kad šie planai taptų
tikrove. Kita vertus akivaizdu ir tai, kad derybose tiek
Briuselyje, tiek su kaimyninėmis valstybėmis reikės nuolatinio ir
įtempto valstybės atstovavimo vyriausybiniame lygmenyje. Verta
prisiminti, kad gruodžio viduryje Leo lt plačiai išreklamavo
abejotino reikalingumo ir abejotino pagrįstumo techninių sąlygų dėl
būsimojo reaktoriaus galios išdavimą Visagino atominės elektrinės
įmonei. Tai rodo, kad strateginių projektų įgyvendinimas šiuo metų
Vyriausybės nėra tinkamai valdomas.
2. 2010 m. sausio 1 d. nustos veikti pigią elektros energiją
Lietuvai tiekusi Ignalinos branduolinė jėgainė. Tinkamai pasirengti
šio klausimo sprendimui reikės padidinto dėmesio vyriausybiniame
lygmenyje. Kita vertus, pasibaigus A.Abišalos komisijos
įgaliojimams, kažkas Vyriausybėje turės pratęsti derybas su
Briuseliu dėl paramos Lietuvai uždarant jėgainę.
3. Akivaizdu, kad tiek visas energetikos sektorius, tiek atskiros
didžiosios energetikos bendrovės, kuriose valstybė yra akcininkė,
reikalauja žymiai geresnio valdymo nei iki šiol. Tai pareikalaus
nemažai politinės valios, pastangų atstovauti visuomenės
interesams. Iki šiol Ūkio ministerija tokių pastangų nerodė, tai
buvo ypač gerai matyti, kai praėjusių metų rudenį VKEK, siekdama
mažesnių elektros energijos kainų, nesėkmingai bandė vartotojams
palankesne linkme pakeisti elektros kainų nustatymo metodiką.
4. Per artimiausius metus taip pat reikės pasirengti strateginių
gamtinių dujų infrastruktūros projektų įgyvendinimui: dujotakio į
Lenkiją tiesimui bei suskystintų dujų terminalo statybai. Tai taip
pat reikalaus valstybės atstovavimo vyriausybiniame
lygmenyje.
5. Per artimiausius kelerius metus reikia pasirengti Baltijos šalių
elektros rinkos įsteigimui. Derybose su Baltijos šalimis šiuo
klausimu taip pat bus reikalingas vyriausybinio lygmens
atstovavimas.
6. Reikia skubiai parengti teisinę bazę, kuri leistų antroje šių
metų pusėje pradėti masinio daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo
(šiltinimo) programą.
7. Atskira Energetikos ministerija galės veiksmingiau atstovauti
Lietuvai ir ginti valstybės interesus Europos Sąjungos
institucijose konkrečiais ES energetinio saugumo politikos
klausimais, siekiant ES paramos įgyvendinant Lietuvai svarbius
infrastruktūrinius projektus.
8. Ūkio ministras šiais ir artimiausiais metais bus užimtas
ekonomikos reikalais: reikės parengti ūkio gaivinimo planą,
sukaupti kreditinių išteklių verslo kreditavimui, sukurti verslo
atstovavimo ministerijoje sistemą, pertvarkyti viešuosius pirkimus,
įgyvendinti kitas Vyriausybės programoje darbus, todėl mažai
tikėtina, kad esant tokiam ministro užimtumui būtų pasiekti norimų
rezultatų abejose veiklos srityse.
9. Aktyvus būsimojo energetikos ministro veikimas praėjusių matų
pabaigoje derantis tiesiogiai su energetikos bendrovėmis (ne per
Ūkio ministerijos biurokratiją) jau dabar davė apčiuopiamų vaisių:
nebuvo didinami perdavimo ir skirstymo tarifai, vien dėl to
Lietuvos gyventojai ir įmonės šiemet galės sutaupyti apie 200 mln.
litų; elektros ir gamtinių dujų tarifas gyventojams padidėjo mažiau
nei ankstesnės Vyriausybės buvo numatyta padidintas.
10. Energetikos ministerija būtų steigiama laikinai, ji bus
reikalinga iki to laiko, kol bus padėti pagrindai minėtų
strateginių uždavinių įgyvendinimui.
11. Neatitinka tikrovės pastaruoju metu plačiai skleidžiamas
teiginys, kad Energetikos ministerijos steigimas biudžetui
papildomai kainuos 30 mln. litų. Naujosios ministerijos išlaidos
atlyginimams ir turtui įsigyti šiais metais kainuotų apie 4 mln.
litų, tiek lėšų būtų sutaupyta iš Ūkio ministerijai šiemet skiriamų
biudžetinių lėšų.
9. Motinystės pašalpa, apskaičiavimas
Esmė: išmokų dydis bei laikotarpis nepasikeitė (1 m. – 100%; 2 m.
–85%), pailgintas tik motinystės/tėvystės pašalpų paskaičiavimo
laikotarpis. (nuo 6 iki 9 mėn., nuo liepos 1d. – 12 mėn.)
1. Gimus vaikui, už pirmus metus kas mėnesį mama/tėtis gauna 100%
atlyginimo dydžio pašalpą, už antrus metus – 85 %, tvarka nuo š.m.
sausio 1d. nepasikeitė. (Per du metus reikia turėti ne mažesnį kaip
6 mėn. socialinio draudimo stažą)
2. Gimus dvynukams – pirmus metus tėvai kas mėnesį gaus 200%
atlyginimo dydžio pašalpą, antrus metus – 170%.
3. Po metų gimus antram kūdikiui – tėvai kas mėnesį gaus 185%
dydžio pašalpą, kol antram vaikui sueis dveji.
4. Tėvai galės derinti darbą ir vaikų priežiūrą ir bendros mamos
(ar tėčio) pajamos nesumažės.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. grįžus iš motinystės/tėvystės atostogų į tą
patį darbą anksčiau įstatymais numatyto termino (2 m.), jei darbo
užmokestis nesieks pašalpos dydžio, „Sodra“ primokės netektą
pašalpos dalį. Anksčiau moterys/vyrai, grįždavusios/ę iš
motinystės/tėvystės atostogų anksčiau į tą patį darbą (pilnai ar
nepilnai darbo dienai), netekdavo visos prieš tai mokėtos
motinystės pašalpos. Tėvams suteikiama galimybė neprarasti
kvalifikacijos bei įgūdžių, ir tuo pačiu metu derinti vaiko
priežiūrą su darbine veikla.
5. Pailgintas motinystės/tėvystės pašalpų paskaičiavimo
laikotarpis
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės/
tėvystės pašalpų dydis, nuo 2009 m. sausio 1 d. apskaičiuojamas
pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9
paskutinius kalendorinius mėnesius (anksčiau buvo per 6 mėnesius),
o nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių
prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų
pradžios mėnesį.
Tvarka pakeista todėl, kad būsimoms mamoms būdavo dirbtinai
pakeliamas atlyginimas, kad jos, išėjusios auginti vaiką, gautų
didesnę pašalpą. Taip buvo piktnaudžiaujama „Sodros“
sąskaita“.
( Papildoma informacija)
• Š.m. sausį dėl nepritaikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NDP)
mažesnes motinystės (tėvystės) pašalpas gavę gyventojai permokas
susigrąžins.
Š.m. sausį išmokant motinystės pašalpas už 2008 m. gruodį ir jas
apmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu nebuvo pritaikytas
neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kadangi, pagal Gyventojų
pajamų mokesčio įstatymą, apmokestinant išmokas už praėjusį
mokestinį laikotarpį (praėjusius metus) NPD netaikomas. Permokėtą
gyventojų pajamų mokestį galima atsiimti iki šių metų gegužės 1
dienos. Valstybinei mokesčių inspekcijai jie turi pateikti metinę
Gyventojų pajamų deklaraciją už 2008-uosius.
• Nuo š.m. sausio 1 dienos dvigubai - nuo 525 iki 1050 litų
padidinta išmoka vaikams, globojamiems šeimynose, kur šeimos
aplinkoje globojami nuo 6 iki 12 vaikų.
Lietuvoje yra apie 13 tūkstančių globojamų vaikų, kurie sudaro 1,7
procento visų mūsų šalies mažųjų piliečių. Per 7500 vaikų globojami
šeimose ir šeimynose, apie 5000 nepilnamečių gyvena vaikų globos
namuose. Sprendimu padidinti išmokas šeimynoms tikimasi paspartinti
jų steigimąsi. Šeimyna – tai tarpinė vaikų globos grandis tarp
vaikų globos namų (juose vaiko išlaikymas kainuoja apie 2000 litų
per mėnesį) ir šeimos. Ateityje planuojama didinti išmokas ir
šeimoms globojančioms vaikus.
10. Individualios įmonės. Kokie mokesčiai, kokia tvarka?
Esmė: individualios įmonės (IĮ) yra apmokestintos pagal naują
tvarką. Vyriausybė atsižvelgs į pastebėtus apmokestinimo tvarkos
trūkumus ir juos ištaisys.
1. Individualių įmonių savininkams bendra mokesčių našta yra
santykinai didesnė negu taikoma kitokioms verslo formoms. Todėl
Vyriausybė svarstys, kaip šią padėtį pataisyti, ir sieks įvesti
apmokestinimo tvarką, kuri skatins IĮ savininkus toliau
verslauti.
2. Smulkių IĮ savininkai gali tikėtis tam tikrų lengvatų: svarstoma
galimybė pajamų dalį, neviršijančią tam tikros ribos (preliminariai
– apie 20 000 litų metams) apmokestinti lengvatiniu būdu.
Spręstinų problemų aprašymas (dalykai, kurie turėtų būti
taisytini):
1. Nuo sausio 1 d. valstybinio socialinio draudimo mokestis mokamas
ne nuo savininkui išmokėtų pinigų, bet nuo viso pelno. Todėl Sodros
mokesčiu apmokestinamos ir lėšos skiriamos kitų metų apyvartinėms
lėšoms bei investicijoms, nes jų šaltinis tegali būti praėjusių
metų pelnas.
2. Nors Sodros mokestis mokamas net ne nuo atlyginimo, o nuo pelno,
individualios įmonės savininkui, skirtingai nei kitiems
dirbantiesiems, ligos atveju pajamos iš Sodros
nekompensuojamos.
3. Individualių įmonių savininkų privalomojo sveikatos draudimo
mokestis yra 9 nuošimčiai nuo savininko gaunamų pajamų vietoj
įprastų 6 proc.
4. Jei savininkas visą gautą pelną nori pasiimti kaip atlyginimą,
jis turi sumokėti 72,5 nuošimčius (28,5 % - Sodra, 15% - GPM, 9% –
PSD, 20% – Pelno mokestis), jam lieka tik kiek daugiau nei
ketvirtadalis. Bendra mokesčių suma individualių įmonių savininkui
anksčiau buvo 30 nuošimčių.
5. Skirtingai nei uždarųjų akcinių bendrovių savininkai,
individualių įmonių savininkai už įmonės veiklą atsako savo
asmeniniu turtu, vadinasi jų atsakomybė didesnė, tačiau ir mokami
mokesčiai po sausio 1 d. – didesni nei UAB-uose.
6. Iki š.m. sausio 1 d. individualiosios įmonės buvo laikomos
neribotos civilinės atsakomybės juridiniais asmenimis, o po sausio
1 d. – tapo tiesiog fiziniu asmeniu. Gali būti, kad buvo supainiota
individualios įmonės ir individualia veikla užsiimančio fizinio
asmens sąvokos.
8. Išimtis iš visų užsiimančiųjų individualia veikla 2009 metams
kažkodėl padaryta advokatams, antstoliams ir jų padėjėjams. Jie
Sodros įmokas moka ne nuo viso gauto pelno, bet moka fiksuotą 782
litų Sodros mokestį.
11. Verslo liudijimai. Pasikeitimai mokesčių ir kitose
srityse
Esmė: verslo liudijimų staigaus ir neapgalvoto naikinimo
nebus.
1. Šiame ekonomikos sektoriuje apyvarta sudaro apie 20 mlrd. Litų,
o jame įdarbinta apie 100 000 žmonių. Tai didelės svarbos
klausimas, kurio neišspręsi per mėnesį, du, tris ar net
keturis.
2. Šiuo klausimu Vyriausybė bei atitinkamos valdžios institucijos
sprendimus priiminės atsakingai, neskubėdamos ir palikdamos
pakankamai laiko sprendimų įgyvendinimui. Vyriausybė ir frakcija
tokios nuomonės laikėsi ruošdama pasiūlymus ir tie sprendimai nei
pagreitės, nei sulėtės.
3. Kasos aparatų įvedimo klausimas bus sprendžiamas lygiai taip pat
atsakingai ir neskubotai.
Veiklos su verslo liudijimu mokesčių pokyčiai (PSD pasikeitimai,
didesnis įtraukimas į sveikatos draudimo sistemą)
1. Nuo 2009 m. sausio 1 d. dirbantiems su verslo liudijimu
mokesčiai iš esmės pasikeitė tik 72 litais PSD mokesčiu (800 lt.
(šiuo metu galiojančio MMA) X 9 proc.). T.y. mokesčiai niekaip
nepasikeitė, išskyrus jau minėtą 72 litų PSD mokestį. Praktiškai
pastebima, kad žmonės deklaruoja pajamų minimumą ir nuo to minimumo
susimoka mokesčius.
( Papildoma informacija). Gali būti reikalinga atsakinėjant į
klausimus (žurnalistams, žmonėms). Bet tai – tik informacija, kuri
tik padeda žmonėms susigaudyti galiojančiuose įstatymuose. Šioje
dalyje pateiktų nuostatų nei Vyriausybė, nei frakcija neketina
siūlyti keisti, nes jos ir liko beveik nepakitusios (2009 m. sausio
1d. pokyčiai jų beveik nepalietė):
Žmonių, dirbančių pagal verslo liudijimus „Sodros“ įmokų
tvarka
Pagal verslo liudijimus dirbančių žmonių „Sodros“ įmokos mokėjimo
tvarka, neapimant sveikatos draudimo įmokos, nuo šių metų sausio 1
dienos nepasikeitė. Taip pat, kaip ir anksčiau, privalomuoju
socialiniu draudimu smulkieji verslininkai draudžiasi tik „Sodros“
pensijos pagrindinei daliai.
„Sodros“ įmokų nereikia mokėti už verslo liudijime įrašytą
sutuoktinį, tėvą ar motiną, vaiką (globojamąjį) nuo 14 metų,
globėją (rūpintoją).
„Sodros“ įmoka mokama tik už verslo liudijimo galiojimo
laikotarpį“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Svetlana
Černuševič.
Tuo atveju, kai verslo liudijimo galiojimo pradžios ir pabaigos
diena sutampa su kalendorinio mėnesio pradžia ir pabaiga, taikoma
50 proc. bazinės pensijos dydžio mėnesio „Sodros“ įmoka (šiuo metu
- 180 Lt).
Jeigu verslo liudijimas įsigyjamas trumpesniam negu 3 mėnesių
laikotarpiui, tai „Sodros“ įmoka sumokama iš karto už visą verslo
liudijimo galiojimo laikotarpį.
„Pavyzdžiui, amatininkas ketina įsigyti verslo liudijimą mugei,
kuri truks nuo sausio 30 dienos iki vasario 3 dienos (imtinai), tai
yra, penkioms dienoms, – pasakojo S.Černuševič. – Tokiu atveju,
žmogus turės iš karto sumokėti 30,91 Lt dydžio „Sodros“
įmoką“.
S.Černuševič paaiškino, kaip apskaičiuojama įmoka. „Reikia 180 litų
padalyti iš sausio vasario mėnesio dienų skaičiaus (šiuo atveju –
31) ir sumokėti 11,62 lito už dvi sausio dienas (kiekvienai dienai
tekų po 5,81 Lt)“, – patikslino S.Černuševič.
Pvz., 180 : 31 = 5,81 x 2 = 11,62
Taip pat apskaičiuojama ir vasario mėnesio, kuris, tarkime, turi 28
kalendorines dienas, „Sodros“ įmoka.
Pvz., 180 : 28 = 6,43 x 3 = 19,29
Bendra sausio ir vasario mėnesių „Sodros“ įmokos suma (11,62 Lt +
19,29 Lt = 30,91 Lt). Būtent šią „Sodros“ įmoką už verslo liudijimo
galiojimo laikotarpį privalo sumokėti žmogus.
Papildoma informacija:
1) jeigu verslo liudijimas įsigyjamas trumpesniam negu 3 mėnesių
laikotarpiui, „Sodros“ įmokos sumokamos iš karto – už visą verslo
liudijimo galiojimo laikotarpį (pateiktuoju pavyzdžiu - už penkias
dienas).
2) jeigu verslo liudijimas įsigyjamas 3 mėnesių arba ilgesniam
laikotarpiui, „Sodros“ įmoka mokama kartą per ketvirtį - ne vėliau
kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos.
Pavyzdžiui, prekybos verslo liudijimas įsigyjamas nuo 2009 m.
sausio 1 d. iki kovo 31 d. Tokiu atveju iki balandžio 15 d. reikia
sumokėti 180 Lt dydžio „Sodros“ įmoką už kiekvieną verslo liudijimo
galiojimo mėnesį.
Žmonėms, dirbantiems pagal verslo liudijimus, socialinis draudimas
reiškia didesnį socialinio draudimo stažą bei - atitinkamai -
didesnį priedą už stažo metus skiriant „Sodros“ pensijas.
Taip pat, kaip ir anksčiau, pagal verslo liudijimą dirbantys žmonės
gali nemokėti „Sodros“ įmokos (tačiau šis laikotarpis nebus
įskaičiuotas į jų socialinio draudimo stažą), jeigu jie gauna
„Sodros“ senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją,
šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, yra pensinio amžiaus,
laisvės atėmimo vietose, jau yra draudžiami privalomuoju socialiniu
draudimu kitais pagrindais (moka/už juos mokamos „Sodros“
įmokos).
12. Dėl sportininkų ir atlikėjų. Autorinės sutartys
Esmė: sportininkų ir atlikėjų įtraukimas į socialinio draudimo
sistemą jiems patiems užtikrina pensijas, ligos ir motinystes,
nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą. Būtent tai, kad jie
į sistemą nebuvo įtraukti buvo didelis mokesčių teisingumo
iškraipymas – už juos mokėjo visi likusieji.
4. Atlikėjai ir sportininkai iki 2009 m. sausio 1 dienos nemokėjo
įmokų, ir dėl to buvo praktiškai neapdrausti. Mes iš spaudos
girdėjome ne vieną atvejį, kai atlikėjas papuola į avariją, ilgam
netenka darbingumo, ir netenka iš esmės visų pajamų. Taip pat ir
atlikėjos, gimus vaikui, pasijusdavo labai nuskriaustos, nes beveik
negaudavo pajamų iš valstybės. Taip pat ir su sportininkais.
5. Kai kurie atlikėjai, sportininkai, gaunantys dideles pajamas
galbūt ir nesusiduria su socialinio draudimo problema. Bet didžioji
dauguma jų gauna ribotas pajamas ir labai skaudžiai asmeniškai
pajunta pajamų praradimą. Tada ir prisireikia socialinio
draudimo.
6. Pensijas reikia iš kažko mokėti. Kodėl kiti visuomenės nariai
turi mokėti sportininkams ir atlikėjams? Tam ir yra vienodos
sąlygos (ir vienodi privalumai), kad visi gautų pensijas ir jos
būtų kaip įmanoma didesnės. Dėl to įmokas turi mokėti visi.
7. Specialiai numatytas pereinamasis 2 metų (2009 ir 2010)
periodas, per kurį įmokos SODRAI po truputį didinamos.
( Papildoma informacija) Gali būti naudinga atsakinėjant į
klausimus (žurnalistams, žmonėms). Rasite daug informacijos, bet ji
– nekeičia frakcijos (ir Vyriausybės) nuostatos – šie sprendimai
bus nuosekliai įgyvendinami.
Sportininkų ir atlikėjų socialinis draudimas
Siekiant išvengti staigaus mokestinės naštos didėjimo šių naujų
apdraustųjų grupių draudėjams ir patiems apdraustiesiems,
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais taip pat
numatytas tam tikras dviejų (2009 ir 2010) metų pereinamasis
laikotarpis, per kurį bus laipsniškai pradėtos mokėti viso dydžio
socialinio draudimo įmokos.
Sportininkai ir atlikėjai, kurie dirba pagal darbo sutartis, bet
kartu toje pat darbovietėje gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo
veiklos, bus draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis, kaip
ir dirbantieji pagal darbo sutartį, – pensijų, ligos ir motinystės,
nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos draudimu. Jų
įmokos:
2009 metais darbdavio įmoka – 10 proc., sportininko/atlikėjo – 7
proc.
2010 metais darbdavio įmoka – 17 proc., sportininko/atlikėjo – 8
proc.
2011 metais darbdavio įmoka -31 proc., sportininko/atlikėjo – 9
proc.
Sportininkai ar atlikėjai, kurie gauna tik pajamas pagal sportinės
ar atlikėjo veiklos sutartis ir neturi tuo pat metu dar ir darbo
sutarties su tuo pačiu draudėju, bus draudžiami tik pensijų
socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai
draudžiama motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms
bei sveikatos draudimu. Šios nuostatos taikomos tik nuolatiniams
Lietuvos gyventojams. Jų įmokos:
2009 metais darbdavio įmoka – 10 proc., sportininko/atlikėjo – 7
proc.
2010 metais darbdavio įmoka – 17 proc., sportininko/atlikėjo – 8
proc.
2011 metais darbdavio įmoka – 28,5 proc., sportininko/atlikėjo – 9
proc.
Pereinamojo laikotarpio lengvata sportininkams
2009 metais asmenų, gaunančių pajamas iš sporto veiklos socialinio
draudimo įmokos bus skaičiuojamos ir mokamos nuo šių asmenų iš
sporto veiklos gautų pajamų, neviršijančių Vyriausybės patvirtintų
einamųjų metų draudžiamųjų pajamų šešių dydžių sumos per mėnesį,
t.y. 8928 Lt (6x1488). Didesnės pajamos nebus apmokestinamos
socialinio draudimo įmokomis.
***
Asmenų, dirbančių pagal autorines sutartis, socialinis
draudimas
Dirbantys pagal autorines sutartis kūrėjai bus draudžiami taip: tie
autoriai, kurie su užsakovu turi sudarę dar ir darbo sutartį, bus
draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis, kaip ir dirbantys
pagal darbo sutartį, – pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo,
nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos draudimu. Jų įmokos:
2009 metais darbdavio įmoka -10 proc. autoriaus -7 proc.
2010 metais darbdavio įmoka – 17 proc., autoriaus -8 proc.
2011 metais darbdavio įmoka - 31, autoriaus – 9 proc.
Tik autorinius atlyginimus gaunantys autoriai, neturintys tuo pat
metu dar ir darbo sutarties su tuo pačiu darbdaviu, bus draudžiami
tik pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės bei sveikatos
draudimu, mokės tokio dydžio įmokas:
2009 metais darbdavio įmoka -10 proc. autoriaus -7proc.
2010 metais darbdavio įmoka – 17 proc., autoriaus -8 proc.
2011 metais darbdavio įmoka – 29,7 autoriaus – 9 proc.
Pastaba: mėgindami sutaupyti, kai kurie darbdaviai nedidina
autorinio atlyginimo, o mokesčius perkelia ant autoriaus. Kitaip
tariant, jie paties honoraro dydžio nemažina, bet atsiradusius
papildomus mokesčius išskaičiuoja iš autoriaus. Tokiu atveju
autoriaus sutarties suma nesumažėja, bet jis gauna mažiau pinigų „į
rankas“.
13. Dėl kompensacinių priemonių spaudai ir knygų leidybai,
panaikinus PVM lengvatą
1. Naujajame PVM įstatyme panaikintos lengvatos leidybai. Tai labai
paveiks kai kurių leidinių finansinę padėtį (kils laidinių kainos,
mažės pelnas, gali būti smarkiai mažinami atlyginimai).
2. Siekiant išsaugoti kultūrinių leidinių (ir iš dalies knygų)
finansinį stabilumą, taip pat užtikrinti regioninės ir vietinės
žiniasklaidos (regioninių ir vietinių laikraščių) tolesnę sėkmingą
veiklą, turi būti numatytos kompensacinės priemonės, tiesioginė
parama šiems leidiniams iš valstybės - Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą bei Kultūros rėmimo fondą. Bus siūloma
atitinkamai koreguoti šiuos fondus reglamentuojančius įstatymus,
kad parama būtų pakankama ir laiku pasiektų atitinkamus
leidėjus.
3. Taip siekiama užtikrinti kultūros ir regioninių leidinių tolesnę
sėkmingą ir visuomenei (ypač vietiniu ir regioniniu lygiu) būtiną
veiklą.
Dar papildysime (Kultūros ministerijos) informacija, apie 2008 ir
2009 metų rėmimo veiklą