Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
|
|
Parašė: 2008-11-06 18:45:03
Erika1, dar kartą kartoju, kalbu apie finansų sistemos krizę, o ne
apie ekonomikos nuosmūkį. Tas tavo minėtas darbuotojų
atleidinėjimas, automobilių pardavimų smukimas yra tik įrodymas,
kad ekonomika smunka į recesiją, bet kai vyko visi fejerverkai
marketuose (likvidumo nebuvimas, bankų bankrotai, akcijų smigimas)
dar recesijos nebuvo. Taip, kad krizė ir recesija yra ne tas pats
(gaila, kad dažniausiai šie žodžiai maišomi).
Lietuvos gal irgi nereiktų painiot, čia atskira tema.
...krize prasidejo, kai krito NT pardavimai (recesija NT
sektoriuje, kuris labai priklausomas nuo paskolu)...ar galvoji, kad
kitu saku krite pardavimai, didejanti bedarbyste...t,y tikroji
rececija neitakos finansines krizes...imoniu bankrotai, dauges
zmoniu neismokanciu visokiu lizingu, dides kreditiniu korteliu
isikolinimai, taip pat ir NT paskolu neismokejimas (kurie dabar dar
issimoka, bet tape bedarbiais neissimokes)...o kur dar visokios
galimos devalvacijos, hyperinfliacijos ir pan.,...man atrodo, kad
krize keliauja kartu su recesija ( yra recesijos sese dvyne ), o
ne krize baigiasi, o recesija toliau vyksta sau..
F.W. Foerster: if you dont use your eyes for seeing, later you will use them for weeping.
|
|
Parašė: 2008-11-06 18:51:32
erika1 :
finasta, invalda atleidzia kazkokia dali savo darbuotoju...kaip tu
manai - ar jie atleidzia darbuotojus todel, kad krize jau baigiasi
ir visi tuoj tuoj puls pirkti fondus, kurie jau paciam dugne? netgi
jeigu jie galvotu, kad dugnas bus po 2-3 men., tai tokiu atveju gal
isleistu darbuotojus neapmokamom atostogom? logiskai galvojant,
jeigu atleidziamas darbuotojas jam ismokant iseitine pasalpa uz 6
men., tai vadinasi, kad nesitikima padeties pagerejimo tu 6 men.
laikotarpyje...nes priesingu atveju labiau apsimoketu ta darbuotoja
islaikyti dirbanti...arba isleisti neapmokamu
atostogu...
O prie ko cia 6menesiu pasalpa? Kas cia per isvedziojimai? Kodel
sumoka butent 6 menesiu pasalpa? (
jeigu krize trumpa ir greitai baigsis, tai po sesiu menesiu reiks
naujo darbuotojo...tai gal geriau tureti dirbanti darbuotoja, nors
darbo ir mazoka...negu sumoketi jam iseitine...jis atostogaus...o
paskui vel ji priimti darbuotojo atleidimas rodo, kad greitu
laiku (t.y pusmecio begyje) nesitikima jokio pagerejimo...o siaip 6
men. iseitine pasalpa atleidziamam darbuotojui priklauso pagal
Lietuvos istatymus...
F.W. Foerster: if you dont use your eyes for seeing, later you will use them for weeping.
|
|
Parašė: 2008-11-06 19:35:50
hehe panašu, kad mes sėdėsime baloje dar laaaabai ilgai Nes
viskas šiuo metu yra daroma PRIEŠINGAI nei tame straipsnyje
rekomenduojama. Straipnis beje rašytas 1969, o atrodo lyg būtų
kalbama apie šių dienų įvykius.
Pagal straipsni FED turejo leisti bankrutuoti Bear Stern, Freddie
Mac, Fannei Mea, AIG. Gal kas gali isvaizduoti kaip tai utu paveike
pasaulio ekonomika?
O ar nepagal si straipsni kartais elgesi japonai 1991-1993 metais
ir tie patys amerikieciai per didziaja depresija?
|
|
Parašė: 2008-11-06 19:59:40
aciu, kad patikslini nelabai as tas iseitines pasalpas zinau
bet esmes tai nekeicia...atleidimas rodo, kad nesitikima klientu
antpludzio greitu laiku o daugelis siame forume jau bijo, kad
praleis gera proga apsiprekinti dugne...nors tuo dugnu ir
nekvepia...daugelis zenklu rodo, kad bus tolesnis kritimas
zemyn...bet ju tiesiog nenorima pastebeti
F.W. Foerster: if you dont use your eyes for seeing, later you will use them for weeping.
|
|
Parašė: 2008-11-06 20:39:57
Pagal straipsni FED turejo leisti bankrutuoti Bear Stern, Freddie
Mac, Fannei Mea, AIG. Gal kas gali isvaizduoti kaip tai utu paveike
pasaulio ekonomika?
O ar nepagal si straipsni kartais elgesi japonai 1991-1993 metais
ir tie patys amerikieciai per didziaja depresija?
Nežinau iš tiesų kuo baigtųsi, jei būtų leidę. Bet tikrai žinau kad
tiek japonai (depresijos metu numušė palūkanas iki 0, gelbėjo
susimovusius bankus, didino valstybės išlaidas - kurių pasekmė yra,
kad vos ne pusė japonijos pakrantės dabar yra išbetonuota), tiek
amerikiečiai 1929 (tiesiog didino valstybės išlaidas, nes tada dar
nebuvo centrinio banko įrankių) elgėsi priešingai šioms
rekomendacijoms.
|
|
Parašė: 2008-11-06 22:14:40
Nežinau iš tiesų kuo baigtųsi, jei būtų leidę. Bet tikrai žinau kad
tiek japonai (depresijos metu numušė palūkanas iki 0, gelbėjo
susimovusius bankus, didino valstybės išlaidas - kurių pasekmė yra,
kad vos ne pusė japonijos pakrantės dabar yra išbetonuota), tiek
amerikiečiai 1929 (tiesiog didino valstybės išlaidas, nes tada dar
nebuvo centrinio banko įrankių) elgėsi priešingai šioms
rekomendacijoms.
Didziosios depresijos metais FED saugojo su auksu surista doleri
nuo nuvertejimo, is pradziu didino palukanas iki 6 proc, paskui iki
1932 metu laike 3.5 palukanas nepaisant 10 proc defliacijos. Per
tuos 3 metus JAV ir atsirado 25 proc. nedarbas.
Japonai lauke 1.5 metu kol pradejo mazinti palukanas, iki to laiko
tik stebejo kaip nyksta ju turtas ir ekonomika.
|
|
Parašė: 2008-11-07 09:21:10
Krizė prasidėjo ne tada, kai NT burbulas sprogo, sustojo pirkimai
ir ėmė koreguotis NT kainos, o tada kai US FED maximaliai padidimo
bazinę palūkanų normą ir taip išėmė iš rinkos grynus $ ir per
pinigų multiplikatorius, kaip finansų rinkos svertus, sumažino
pinigų kiekį ( ekonomistai tai vadina pinigų mase ) viso pasaulio
rinkose, surištose su US $. Nenorėčiau gilintis ir vertinti
moralinės šio reikalo pusės. Šiandien svarbus manyčiau tik pats
faktas, kad pinigų kiekis rinkoje staigiai sumažėjo. Pavadinkim ta
laiko momentą K. Kas vyko toliau Jūs visi matėte. Tiesiog visose
sąskaitose buvo padaryti koreguojantys įrašai, bylojantys apie
pinigų kiekio sumažėjimą. Geriausias pinigų kiekio sumažėjimo
indikatorius yra VP ir žaliavų kainų kreivės. Ką jos byloja? O gi
tai, kad šiandien mes visi turime dvigubai mažesnius skaičius savo
bankų sąskaitų įrašuose, t.y. turime dvigubai mažiau pinigų nei iki
laiko momento K. O dabar galima atsakyti į klausimą, o kada gi
dugnas arba krizės pabaiga. Manyčiau atsakymas būtų toks: kai visi
pradėsim gyventi adekvačiai tam pinigų kiekiui, kurį turime
rinkoje, t.y. už tą patį darbą pradėsime gauti visi dvigubai
mažiau. Yra du šios problemos sprendimo būdai arba visų mūsų (
verslininkų ir samdinių ) pajamos už tą patį darbą sumažės
dvigubai, arba pusė iš mūsų neteks darbo ir bankrutuos o likę ir
toliau gaus pajamas tokias kokias gaudavo iki krizės. Manyčiau
relalybė bus kažkur per vidurį... Bet tik su sąlyga, kad visos su
US $ korekcijos piniginių sąskaitų įrašuose jau padarytos.
Keisčiausia, kad sąskaitos bankuose koreguojamas tik tada, kai
išplaukia info į viešuma. Eilinis rinkos dalyvis tai stebi, kaip
eilinės įmonės ar banko bankrotą, leidžiančios įstatimiškai
ištrinti pastarųjų skolas iš bankinių sąskaitų įrašų. Tai ką
šiandien bando daryti vakarietiškos civilizacijos politikai
bandydami nacionalizuoti bankus, taip juos bandydami gelbėti nuo
bankrotų situacijos negelbsti. Vienintelis protingas sprendimas
politikams būtų priimti įstatymą leisiantį išgydyti dabartinę
finansų sistemą, kurios ligos priežastis "pinigų multiplikatorius
> 1", kurį iššaukia palūkinė pinigų sistema. Šis įstatymas,
atsižvelgiant į internetinių technologijų progresą, leidžiantį
kardinaliai sumažinti pinigų valdymo išlaidas, turėtų valstybių
mastu reguliuojant skolinamų pinigų palūkanas, o tiksliau jas
mažinat iki valstybių piliečiams priimtino racionalaus lygio ir
laipsniškai pereiti prie bepalūkinės finansinės pinigų sistemos,
užtikrinančios bekrizinį rinkos augimą. Tikiu, kad šis įstatymas
vieną dieną bus priimtas, tačiau nenorėčiau, kad jis būtų priimtas
per kančias, kurias visi mes patirtume DOW pasikoregavus iki 5600
kaip mano TALO ar 3500 - 4000 kaip prognozavo kai kurie dar
radikalesni rinkos spėjikai, prie kurių vis dar priskiriu ir save.
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
|
|
Parašė: 2008-11-09 18:08:27
Krizė prasidėjo ne tada, kai NT burbulas sprogo, sustojo pirkimai
ir ėmė koreguotis NT kainos, o tada kai US FED maximaliai padidimo
bazinę palūkanų normą ir taip išėmė iš rinkos grynus $ ir per
pinigų multiplikatorius, kaip finansų rinkos svertus, sumažino
pinigų kiekį ( ekonomistai tai vadina pinigų mase ) viso pasaulio
rinkose, surištose su US $.
galiu paklausti, o ka reiskia maksimaliai padidino? buvo ir
didesniu padidinimu ...bet tokio lygio krizes
neisisukdavo...
July 13 1990 - 8.00 proc.,
May 16 2000 6.5 proc.
2007 iki krizes tebuvo tik :cry 5.25 proc.
minimais laikotarpiais infliacija buvo panasiam lygyje
...ir nesutinku, kad NT burbulas krizes neitakojo...o kas pridalino
paskolu NT be jokiu pradiniu inasu...su galimybe moketi pradzioje
tik palukanas ir pan....ar tai tavo manymu neturejo jokios reiksmes
finansinei krizei?
Dar idomu butu , kad pakomentuotum ta bepalukine finansine pinigu
sistema...kuri beje labai panasi ir buvo JAV Greenspanui
vadovaujant Fed'ui...kai bazine palukanu norma buvo minimaliausiam
lygyje ... ir iki ko tai privede labai zemos palukanos paskatino
super dideli vartojima, kurio, paskui palukanoms siek tiek paaugus
(t.y grizus i normos ribas)... JAV darbo liaudis nebepajege
apmopketi ....si krize bus gilesne delto, kad reiks "susimoketi"
ir uz dabartini ir uz praeita( 2001) krizes cikla
siaip is principo su tavo mintim sutinku tik del tos pinigu mases
sakyciau siek tiek kitaip...pinigu mases padidinimas sukelia
burbulus, o jos sumazinimas - burbulu sprogima ...
http://www.federalreserve.gov/fomc/fundsrate.htm
F.W. Foerster: if you dont use your eyes for seeing, later you will use them for weeping.
|
|
Parašė: 2008-11-09 18:20:18
Nežinau, kaip tai veikia pas musulmonus, bet aš kažkaip nelabai
įsivaizduoju bepalūkaninę sistemą. Joje turėtų būti dar didesnių
spragų, negu dabartinėje sistemoje.
Kas nors vienas gali pasiskolinti visus pinigus, pavyzdžiui
Tikrai įdomu būtų, jei kas nors protingai pakomentuotų tokios
sistemos principus, privalumus ir trūkumus.
|
|
Parašė: 2008-11-10 09:25:45
erika1, Tu klausei kodėl panaudotas žodis maximaliai keliama bazinė
palūnkanų norma. Atsakymas būtų toks, bazinė palųkanų norma keliama
tol, kol rinkos apsisuka ir pradeda judėti žemyn. Dabar surašykim
tavo pateiktas bazines palūkanų normas į lentelę ir suskaičiuokim
remiantis gautais duomenimis pinigų multiplikatorius, kuriuos
sukuria kiekviena iš paskelbtų bazininių palūnanų normų pagal
formule "multiplikatorius = 1 / (bazine palūkanų norma )"
data bpl max bpl min mult min mult max
1990 0,0800 0,0300 12,5 33,33
2000 0,0650 0,0100 15,38 100
2007 0,0525 0,0100 19,05 100
2012 0,0449 0,0069
Lentelėje 2012 metais bazinė palūkanų norma yra tiesinė
aproksimacija 1990, 2000 ir 2007 max bazinių palūnakų normų, tai
yra remiantis turimais duomenimis, galima spėti kad sekančio ciklo
metu rikos apsisuks dar greičiau. Vis spartėjanti adaptacija gali
būti paaiškinta tomis pačiomis internetinėmis techologijomis,
kurios žymiai sutrumpino kreditų išdavimo terminus, kas leidžia
rinkom greičiau realizuoti jai pasiūlytą pinigų multiplikatorių.
Remiantis pateikta lentele galima paaiškinti kas šiuo metu vyksta
su DOW. Remiantis lentele pinigų multiplikatoriaus max 1990 buvo
33,33. O 2000 jis nukrito iki 15,38 arba pinigų rinkoje sumažėjo (
15,38 - 33,33 ) / 33,33 = -0,5385 ( -53,85%). Rinka realizavo
73,72% šio kritimo arba krito -39,70%. Tęsiam šiuos samprotavimus
toliau. 2000 metais maximalus pinigų multiplikatorius buvo 100 ,
2007 jį tesugebėta sumažinti iki 19,05. Skaičiuokim maximalią
leistiną kritimo ribą ( 19,5 - 100 ) / 100 = -0,8095 ( -80,95%).
Tarkim rinka vėl realizuos 73,93% jai suteikto šanso. Gaunam
-59,85% kritimą arba DOW min 5700, minimali lesitina riba 2704.
Žemiau pateikta lentelė, kurioje surašyti visi skaičiavimai iki
2012 metų. Įdomus faktas, kad tai kas 2000 buvo maximalus galimas
DOW kritimas, 2007 ciklo metu pasidarė visiškai realus ( 5496
<-> 5700 ). Tačiau jei DOW nebus leista nukristi iki
žemiausios galimos vertes 2007 ciklo metu ji tai sėkmingai padarys
2012 m ciklo metu. Galima ginčytis dėl DOW max reikšmės parinkimo
2012 m., tačiau esmė tame, kad jei ir pavyks US FED ir co.
sustabdyti -80,73% kritima prasidėjusį 2007 m. jis vėl pasikartos
2012 m. su dar didesne jėga.
data DOW max DOW min Kritimas % DOW leistinas min Max leistinas
kritimas %
1990 3024 2344 -22,49 %
2000 11908 7181 -39,70 % 5496 -53,85 %
2007 14197 5700 -59,85 % 2704 -80,95 %
2012 14800 6300 -57,43 % 3295 -77,73 %
Kadangi grynų pinigų kainų skirtumas yra FED bazinių palūkanų
procentų skirtumas, galima teigti kad US FED siekdama pelningos
veiklos iššaukia rinkų svyravimus, kurie vieną dieną gali pražudyti
pačias rinkas, dėka kurių US FED pelnosi. Alternatyva tam ir būtų
visuomenės piliečiams priimtinos bazinės palūkanų normos svyravimo
ribos, laipsniškai pereinant prie nesikeičiančios bazinės palūkanų
normos. Bet tada US FED kaip privati įmonė negautų pelno, bet tai
kuo jis tada skirtųsi nuo islamiško banko, kuris deklaruoja kad
pinigai savaime negali būti pasipelnimo šaltinis?
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
|
|
Parašė: 2008-11-10 09:56:59
Allgist,
arba as arba tu kazka maisai- pinigu multiplikatoriaus pagrindinis
kintamasis yra ne bazine palukanu norma, o centrinio banko
nustatoma rezervu norma- t.y pinigu suma, kuria bankai turi laikyti
grynais pinigais centriniame banke skaiciuojant nuo visu turimu
indeliu, ar isipareigojimu (nepamenu). Sita rezervu norma yra is
esmes maksimalus bankui leidziamas svertas, ir jis keicia rinkos
pinigu mase.
Ir dar gaunas nelogiskumas pas tave- kai palukanu norma 5.25, pagal
tave multiplikatorius 19.05, o kai 1.00%, multiplikatorius 100, ir
todel turetume tureti kainu kritima ir birzu kracha, bet is esmes
multiplikatorius parodo maksimalias banku skolinimo galimybes,
todel loginis rysys butu toks: kuo daugiau gali skolinti ir
skolina, tuo labiau kainos kyla ir isukami infliaciniai procesai, o
ne atvirksciai.
Bent jau as taip suprantu multiplikatoriu, ir taip mus moke- CB,
operuodamas REZERVO NORMA, itakoja banku glaimybes skolinti (LCB
sprendimas sumazinti normas butent ir padidino banku galimybes
skolinti atrisdamas iki tol uzsaldytus pinigus, ir realiai leido
didint sverta, nors esu tikras kad del dideles rizikos svertas
nebus didinamas)
|
|
Parašė: 2008-11-10 10:27:01
Balsebubas teisus dėl multiplikatoriaus.
Allgist, jei multiplikatorius bus lygus 1, arba mažiau nei 1, tada
bankai turės visą indėlį ar dar didesnę sumą laikyt rezerve. Kur
biznis? Kaip tada pinigų masė prisitaikys prie kintančio prekių
skaičiaus rinkoj?
Paskolas be palūkanų yra utopija ir totalus socializmas, nes tada
turės būt vadas aukščiau visų ir nuspręst kiek gali skolintis
Petras, kiek gali skolintis Juozas (pagal kokius kriterijus net
nežinau). Nes jei to vado nebūtų, Jonas ir Petras pasiskolintų
visus pinigus ir Marytei reiktų spauzdint naujus ir viskas
pasibaigtų Zimbabvės pavyzdžiu.
Kas tas dugnas?
|
|
Parašė: 2008-11-10 11:52:35
Belsebubas,
centrinio banko nustatoma rezervų norma yra tiesinė bazinės
palūkanų normos funkcija "privalomų rezervų norma = a * bazinė
palūkanų norma + b". Taip skaičiavimai yra apytiksliai nes padaryta
prielaida b=0, tačiau nuo to jų esmė nesikeičia.
Žinoma tikslesnė formulė "multiplikatorius = 1 / ( privalomų
rezervų norma )". Aš operavau lengvai prieinamais duomenimis. Bet
vėlgi pasikartosiu esmė nuo to nesikeičia.
Kuo didesnis multiplikatorius, tuo didesnis M3 rinkoje, o rinka
negali į tai sureaguoti akimirksniu, tam jai reikia laiko. Mane
mokė, kad gamtą valdo tvermės dėsniai, kurie lengvai pritaikomi ir
finansams: "visų rinkose sukurtų produktų kaina*kiekio = M3" ,
Grįžtant prie multiplikatoriaus, jis parodo kokią reikia turėti
pinigų bazę, kad rinkoje cirkuliuotų norimas M3 kiekis, o M3
reguliavimas ir yra pagrindinė CB funkcija.
LCB sprendimas sumažinti normas, kurį jai leido padaryti ECB ne
atrišo užšaldytus pinigus o sukūrė juo iš oro. Pinigų rinkai reikia
tik tiek, kiek yra sukuriama rinkoje produktų. O ar toks LCB
žingsnis sukūrė pakankamai pinigų parodys rinkos reakcija.
Pateisinčiau CB, kuri bando užrištomis akimis įsmeigti dešrele
lėkštėje su šakute, bandydama sureguliuoti M3, jei tai vyktų prieš
150 - 100. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia
informaciją gauti ir valdyti on-line riežimu. Kad ir kaip viena ar
kita žmonių grupė norėtų sustabdyti techninį progresą, istorija
moko, kad žmogus taikosi prie technologijų, o ne atvirkščiai.
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
|
|
Parašė: 2008-11-10 12:37:36
OpTiiX,
toks modelis nėra utopija. Vienintelė problema, kurią reiktų
išspręsti gaminamų produktų apskaita. Tačiau tam gali būti
pritaikytas tas pats CB -> Bankas -> klientas modelis.
Centrinis bankas būtų bankų dalininkas, bankai būtų klientų
dalininkais. Tada kiekvienas sukurtas kliento produktas kaip įrašas
atsispindėtų banko duomenų bazėje, visų klientų bankų įrašai
atsispindėtų CB duomenų bazėje. Todėl visi realūs sukurti produktai
būtų 1 : 1 padegti CB išleistais pinigais ( nesvarbu elektroniniais
ar popieriniais). O kas jei tokioje schemoje atsirastų sukčius.
Suktybei išaiškėjus pinigai tiesiog būtų nurašomi CB duomenų bazėje
kaip neegzistuojantys, o toks sukčius prarastų bet kokį
pasitikėjimą ir nebegalėtu užsiimti panašia veikla. Šioje schemoje
visiškai nesvarbu, kas CB ir Banko savininkai. Jei jie laikysis
"multiplikatoriaus = 1" įstatymo, jie ir toliau dirbs kaip pelno
siekiančios institucijos, o rinkos galėtų vystytis be krizių.
Žinoma šioje schemoje gali kilti klausimų, o kas jei Bankas
sukčius. Tokiu atveju jis būtų nacionalizuojamas, tam kad būtų
užtikrintas tolimesnis banko veiklos skaidrumas. O kas, jei CB
sukčius, tada būtų nacionalizuojamas CB, kad būtų užtikrinamas CB
tolimesnės veiklos skaidrumas.
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
|
|
Parašė: 2008-11-10 13:02:40
To Allgist
Koks loginis rysys tarp tavo parasytos multiplikatoriaus formules?
Kas ja vadovaujasi nustatinėdamas rezervu normas, tavo
nuomone?
Galbut cia mano issilavinimo spragos, bet baigiau bankininkyste ir
apie tokia formule pirma karta girdziu.
Mano supratimu, rezervu norma vaidina banku apsaugos vaidmeni, kuo
ji didesnė - tuo bankai saugesni, taciau kartu ir uzdirba maziau
nes ne taip efektyviai panaudoja pinigus ir atvirksciai.
O prie ko cia tada bazine palukanu norma? Juk pats pripazisti, kad
pinigu kieki ekonomikoje lemia rezervu norma, o ja anot taves
veikia palukanu norma. Bet ar praktikoje tai pasireiskia? Ar
girdeti, kad USA ar EU, ar dar kur bankai lygiagreciai su palukanu
norma keistu ir rezervu norma? Bent jau man neteko to
girdeti.
Todel manau, kad palukanu normu kitimas neturi tiesiogines itakos
pinigu kiekiui rinkoje.
|
|
Parašė: 2008-11-10 13:33:42
data bpl max bpl min mult min mult max
1990 0,0800 0,0300 12,5 33,33
2000 0,0650 0,0100 15,38 100
2007 0,0525 0,0100 19,05 100
2012 0,0449 0,0069
Lentelėje 2012 metais bazinė palūkanų norma yra tiesinė
aproksimacija 1990, 2000 ir 2007 max bazinių palūnakų normų, tai
yra remiantis turimais duomenimis, galima spėti kad sekančio ciklo
metu rikos apsisuks dar greičiau. Vis spartėjanti adaptacija gali
būti paaiškinta tomis pačiomis internetinėmis techologijomis,
kurios žymiai sutrumpino kreditų išdavimo terminus, kas leidžia
rinkom greičiau realizuoti jai pasiūlytą pinigų multiplikatorių.
Remiantis pateikta lentele galima paaiškinti kas šiuo metu vyksta
su DOW. Remiantis lentele pinigų multiplikatoriaus max 1990 buvo
33,33. O 2000 jis nukrito iki 15,38 arba pinigų rinkoje sumažėjo (
15,38 - 33,33 ) / 33,33 = -0,5385 ( -53,85%). Rinka realizavo
73,72% šio kritimo arba krito -39,70%. Tęsiam šiuos samprotavimus
toliau. 2000 metais maximalus pinigų multiplikatorius buvo 100 ,
2007 jį tesugebėta sumažinti iki 19,05. Skaičiuokim maximalią
leistiną kritimo ribą ( 19,5 - 100 ) / 100 = -0,8095 ( -80,95%).
Tarkim rinka vėl realizuos 73,93% jai suteikto šanso. Gaunam
-59,85% kritimą arba DOW min 5700, minimali lesitina riba 2704.
Žemiau pateikta lentelė, kurioje surašyti visi skaičiavimai iki
2012 metų. Įdomus faktas, kad tai kas 2000 buvo maximalus galimas
DOW kritimas, 2007 ciklo metu pasidarė visiškai realus ( 5496
<-> 5700 ). Tačiau jei DOW nebus leista nukristi iki
žemiausios galimos vertes 2007 ciklo metu ji tai sėkmingai padarys
2012 m ciklo metu. Galima ginčytis dėl DOW max reikšmės parinkimo
2012 m., tačiau esmė tame, kad jei ir pavyks US FED ir co.
sustabdyti -80,73% kritima prasidėjusį 2007 m. jis vėl pasikartos
2012 m. su dar didesne jėga.
Na man vistiek galai nesueina
visu pirma sutinku kad egzistuoja rysys tarp rezervu normos ir
palukanu normos (net ne bazines)- kuo didesnis multiplikatorius,
tuo daugiau rinkoje pinigu gali buti skolinama, tuo pigesnis tu
pinigu skolinimasis, cia ziurint is pinigu pasiulos- paklausos
puses. Niekur oficialiu duomenu staigiai neradau, bet kiek pamenu
FED`o rezervu norma nekinta nuo 2006 metu, o bazine palukanu norma
parode nebloga nuolydi..
Del paciu skaiciavimu tai ten svelniai tariant neegzistuoja laiko
faktorius- lygini 1990 max-2000 min multiplikatoriaus duomenis ir
teigi kad DOW JONES pademonstravo ~40% kritima, nors 1990 metais jo
reiksme buvo apie 2500, 2000- apie 10500- t.y. keleriopas kilimas.
tavo multiplikatorius maksimalia reiksme pasiekia kai palukanu
normos pasiekia minimalia reiksme- t.y. kai rinka reanimuojama
pigiais pinigais, o multiplikatorius minimalus kai rinka springsta
brangiais pinigais, todel siuo metu tavo multiplikatorius tik auga,
ir prades kristi kartu su nauju eko augimo ciklu jei jis ivyks.
Nepyk, bet tikrai nesueina galai, arba pabandyk kitaip paaiskinti
jei tikrai manai kad esi teisus. Apskritai bankine sistema mano
galva yra sudetinga ir netaikau i zinovus, bet tai ka sakai
priestarauja populiarajam (kartu ir mano) suvokimui.
Matau kad su tuo rysiu stengiesi paskaiciuoti kritimo potenciala,
logikos tame galima rasti, bet tik su salyga kad atitinkamas
procesas vyktu ir augimo laikotarpiu, priesingu atveju
priestarautum ilgalaikio augimo- ciklu, super ciklu ir pan.
teorijom. Apskritai per daug kintamuju palieki uz borto kad gautum
prasmingus skaicius, bent jau tokia mano nuomone.
|
|
Parašė: 2008-11-10 13:44:04
leverage,
Nesu bankininkas, nesu politikas, neperšu savo nuomonės kuria
reiktų vadovautis ar nesivadovauti darant sprendimus. Tik noriu
išsiaiškinti krizės priežastis, o jas išsiaiškinęs bandyti nuspėti
tolimesnę rinkų dinamiką.
Jei privalomi rezervai pažymimi raide r, tada rinkoje atspausdinus
1000 popierinių pinigų kiekvieno sekančio skolinimo metu pinigų
daugėja 1000*(1-r)^n. Sudėjus jus visus tuos narius 1000 +
1000*(1-r)+1000*(1-r)^2 + ... + 1000*(1-r)^n esant pakankamai
dideliam n pereina į formulę 1000/(1-(1-r)). Rezultate turėsim
1000/r pinigų kiekį.
Bazinė palūkanų norma prie to, kad nuo jos tiesiogiai priklauso
privalomi rezervai ir dar prie to, kad bazinė palūkanų norma yra
įrankis palūkinėje finansų sistemoje atspausdintiems pinigams
patekti į finansų rinkas .
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
|
|
Parašė: 2008-11-10 13:57:40
Allgist, kažkaip tu čia keistai skaičiuoji. Reiktų skaičiuot
1000*(1/r), o ne 1000*(1-r). (1/r yra multiplikatorius). Ir
maksimalus pinigų padidėjimas fractional reserve banking sistemoje
yra pradiniai pinigai* multiplikatorius.
Kas tas dugnas?
|
|
Parašė: 2008-11-10 14:24:17
Belsebubas,
manyčiau nesupratimas ateina iš forumo vaizdavimo priemonių
netobulumo. Pirmas stulpelis data, antras stulpelis bazinės
palūkanų normos maximumas, trečias stulpelis, bazinės palūkanų
normos minimumas, ketvirtas stulpelis multiplikatoriaus maximumas,
penktas sulpelis multiplikatoriaus minimumas. Taigi pagal datą
paskutiniai du stulpeliai išsidėstę sekančiai
data min max
1990 12,5 33,33
2000 15,38 100
2007 19,05 100
2012
kurie būtent ir sako, kad kolapsuojančias rinkas išgelbsti pinigų
kiekio padidinimas, o išsipūtusias rinkas pražudo pinigų kiekio
sumažinimas. Problema yra tame, kad pinigų kiekį didina tol kol
sustabdo kritimą, o poto išiminėja tol kol sustapdo kilimą. Viename
iš komentarų bandžiau užsiminti, kad finansų įstatyminė bazė
neleidžia rinkoms reaguoti adekvačiai. Skaičiai lentelėje pasako,
kad sudaromos prielaidos naujai formulei 1/r funkcionuoti, kuri
paprastai tik ciklo pabaigoje sukuria reikiamą pinigų kiekį. Žinoma
pakankamai tiksliai aprašyti pinigų kiekio kitimą laike formulė
turėtų būti žymiai sudėtingesnė. Tačiau aiškinimas remiantis min
max galimomis pinigų kiekio reikšmėmis leidžia suprasti, kodėl mes
šiandien duobėje ir kaip iš jos bristi.
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
|
|
Parašė: 2008-11-10 14:31:54
OpTiiX
tikrai taip 1000/r arba maksimalus pinigų padidėjimas fractional
reserve banking sistemoje yra pradiniai pinigai* multiplikatorius,
kur multiplikatorius yra 1/r . Toje žinutėje tik norėjau įrodyti
kaip gaunama 1/r
Kas šiandien kuria taisykles, tas valdo auksą
|
Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
Prekybos statistika realiu laiku |
|