Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
|
|
Parašė: 2007-03-28 05:48:19
O į 10 skirtingų vietų nebūtina vežti tiesiai, galima ir pro kitus
miestus prasukti.
Ne į tą pusę. Reikia pristatyti į 10 miestų tiesiai, nes prekės,
kurios vežamos nemėgsta būti perkraunamos. Sąlyga gana sunki,
atsakymas nerealiai paprastas.
Aš tuo nudojausi beveik du metus, pelnas iš transporto paslaugų
pirkimo apie 200k per metus. Sutarčiai sudaryti atsirinkau keturias
įmones iš kurių sutariau su dviem.
Gerbiamieji, tik nesakykite, kad jūs nežinote. Negali būti, kad aš
vienas, kuris mato ir naudojasi akivaizdžiais dalykais, kažkokia
nesąmonė.
Ši tema skirta naujiems veikliems žmonėms ir gal tiems, kurie
nutars sutaupyti viena kitą dešimtį tūkstančių savo veikloje ir net
tiems kurie pasiūlys savo vadams pelną iš jau esamos veiklos, taip
susikurdami sau pridėtinę vertę...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-03-28 07:27:47
Na siaip nesu susidures labai artimai su logistika nes mano verslui
tas neaktualu. Taciau bandant imint siaipzvejo mįsle (aišku nežinau
produkto, todėl kai kurios sąlygos gali būti netenkinamos)
pirmiausia turbūt ieškočiau tų kuriems kelionė į tuos dešimt miestų
iš taško A yra neišvengiama, į šią kategoriją pakliūtų: paštas,
prekybos centrų tinklai; maisto prekių gamintojai, plataus
vartojimo prekių tiekėjai (pvz. autodalys, biuro reikmenys, vaistai
ar pan.) - kurie iš centrinių sandėlių turi kasdien paskirstyti
produkciją po platinimo taškus. Taigi taip bandyčiau su jais
kooperuotis, pakeliui vykdydami mano užsakymus jie susimažintų ir
savo transportavimo kaštus.
there is time to go long, time to go short, and time to go fishing
|
|
Parašė: 2007-03-28 07:49:52
Toj mislej daug nezinomuju, nezinomas krovinio pobudis ir
kiekis/reisui. Jei tai daliniai smulkus kroviniai, niekaip negaliu
isivaizduoti ka nors pasiulant 30% kainos transporto kompanijos
atzvilgiu, dalinukai komplektuojami. Vieninteli buda matau
transporto priemoniu tusciais atgaliniais reisais panaudojimas. Bet
kaip ir siaipzvejys minejote, tokia nuolaida labiau tiketina is
prekybines/gamybines imones su savo transporto, o ne is transporto
kompanijos, bet ar daug imoniu Lietuvoje dar turi savo
transporta?
p.s. paskutine isvystyta Tema kiek jau nesiderina su Banku
Indeliais ir paskolomis, gal turit ideju kur ji tiktu prie "Mano
Verslas" diskusiju?
|
|
Parašė: 2007-03-28 09:02:30
p.s. paskutine isvystyta Tema kiek jau nesiderina su Banku
Indeliais ir paskolomis, gal turit ideju kur ji tiktu prie "Mano
Verslas" diskusiju?
Na, ši tema prasidėjo apie lėšų pritraukimo būdus... (žr. pirmą
siaipzvejo postą). Tema vystosi ir plečiasi. Dabar diskusija kol
kas laikinai nukrypo į išlaidų valdymą ir iš to generuojamą
papildomų lėšų atsiradimą. Todėl, nesutikčiau su gerb.
moderatoriaus pastaba, kad ši tema jau kiek nesiderina nuo pradinės
užvestos temos.
Arba kitaip pasakius - dabartinės diskusijos rodosi, kad nesutampa
su tema žiūrint į paskutinius postus, tačiau žvelgiant į temos
visumą - efektyvus išlaidų valdymas puikiai prisideda prie
pagrindinės temos minties kaip įmonei pritraukti lėšas.
Mano nuomone, gal tik labiau tiktų truputį pakoreguoti temos
pavadinimą. Jis galėtų būti ne toks konkretus, o abstraktesnis.
Pvz.: Apie lėšų pritraukimo būdus..., Lėšų pritraukimo būdai...,
Finansavimo sprendimai... ir tt.
Naujos temos užvedimas, manyčiau, sukarpytų pradinę šios temos
idėją tuom padarydamas žalą tolimesniam diskusijų plėtimuisi. Dabar
tema plečiasi, sudėtingėja, eina į smulkmeniškumus ir tai,
sakyčiau, nenukrypimas, o gilinimąsis į ją, o tuo pačiu ji darosi
idomesnė ;-)
Tačiau, kad šios temos perkėlimas tiktų prie Mano verslas diskusijų
tai faktas.
Take it easy
|
|
Parašė: 2007-03-28 09:56:42
Na dabar apie saldainį smegenims - kaip padaryti, kai įmonei A
Klaipėdoje reikia nuvežti už 30 procentų tuo pat metu į 10
skirtingų vietų Lietuvoje?
Na, teoriškai tokį transportavimo sąnaudų procentą gal pavyktų
pasiekti jei įmonė iš Klaipėdos A -norinti nuvežti savo produktus į
10 skirtingų vietų LT, kreiptųsi paslaugos į Logistikos įmonę C,
kuri jau seniai dirba su daugeliu šalies transporto įmonių - D, E,
F, G... ir kt, ir taip pat pastoviai palaiko ryšius su transporto
paslaugų vartotojais - gamybos/prekybos įmonėmis H, I, J, K... ir
kt.
Su šia logistikos įmone C, Klp siuntimo įmonė A pasirašo sutartėlę,
kad logistikos įmonė C įsipareigoja visada surasti transportą Klp
siuntimo įmonei A ir valdyti jos prekių išskirstymą po LT įvairiais
kiekiais iš: arba Klp siuntimo įmonės A sandėlio, arba iš Klp
įmonės A partnerio-tiekėjo sandėlio - L.
Siuntimo įmonė iš Klp A matydama, kad duoda valdyti pastovų prekių
srautą (ir pastovų uždarbį) Logistikos įmonei C su ja sudera
palankesnius transportavimo tarifus, kas šiuo atveju gal ir
įsipaišytų į šiuos 30% Klp siuntimo įmonei A.
Priešingoje barikadų pusėje Logistikos įmonė C įgauna pastovų
klientą - siuntimo Klp įmonę A, be to ji kaip logistikos įmonė jau
iš seniau yra susiformavusi ir vygdo ir daugiau tokių prekių srautų
valdymų iš kitų tokių panašių siuntėjų kaip mūsų pavyzdys - Klp
siuntimo įmonė A. Tokia jau jos veiklos specializacija -
ekonomiškai valdyti krovinių srautus. Jinai (logistikos įmonė C)
žino, kur koks vežėjas važiuoja atgal tuščias ir gali jam pasiūlyti
negrįžti tuščiam, o paimti jos siūlomą krovinį iš Klp įmonės
sandėlio A arba jo partnerio-tiekėjo sandėlio - L. Be to, ši
logistikos įmonė C pervežėją D, E, F, G papildomai užkrauna ir iš
kitų jos klientų, kuriems ji teikia paslaugas - tokiu būdu vežėjas
(jei kartais liko tuščios vietos pas jį transporte) užsikrauna jau
daugiau prekių ir tada jau apsimoka paimti kad ir nedaug prekių ar
sumažėjusį prekių kiekį iš Klp siuntimo įmonės A.
Tokiu būdu laimi visi - palankius transportavimo tarifus turi Klp
siuntimo įmonė A, vežėjas, trina patenkintas rankas, kad jam
nereikia grįžti tuščiam ir vežti orą ir bus kažkiek apmokėta už
transporto grįžimą, kas kad mažiau moka. Na o logistikos įmonė C,
tai kaip koks biržos brokeris - pasiima komisinius už
tarpininkavimą. Ratas užsidaro, visi patenkinti ir sistema
veikia.
Gaila, bet kol kas nesu išbandęs ir nežinau kaip veiktų ši shemyte
realybėje, ar ji sutaupytų tuos 30% prie esamų dabartinių pervežimo
rinkos kainų...
Take it easy
|
|
Parašė: 2007-03-28 10:07:59
O gal paprastai i autobusu stoti KLP, o is ten autobusais jei
kroviniai nedideli?
Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą..
|
|
Parašė: 2007-03-28 13:38:16
Taciau bandant imint siaipzvejo mįsle (aišku nežinau produkto,
todėl kai kurios sąlygos gali būti netenkinamos) pirmiausia turbūt
ieškočiau tų kuriems kelionė į tuos dešimt miestų ...
Produktas baldai. Gavėjai baldų prekybos centrai, VPM ir Senukai,
siuntėjas gamykla.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-03-28 14:43:44
siaipzvejys, tokiu atveju tiesiog pasiulyciau patiems VPM ir
Senukams pasiimti tuos baldus savo transportu, parduodamas FOB
salygomis, isskaiciavus tik 30% transporto kainos. Nes labai
abejoju ar kokia logistikos/transporto kompanija pasiulys tokiam
kroviniui 30% kainos, nors ir atgaliniu "tusciu" reisu, zinant, kad
tai nebus 40-90 cbm/reisui, o mazesni kiekiai kiekviena
destinacija. (Nebent turite galvoje savaimini kastu sumazhejima del
komplektuojamu smulkiu kroviniu paciu logistikos kompaniju?)
Koks jus kastu mazinimo sprendimas siame uzdavinyje?
|
|
Parašė: 2007-03-28 15:45:49
jei tai butu atgaliniai reisai, tai tikrai uz 3 kartus pigiau
nusiveztum krovini.
jei pats surenki tuos desimt kroviniu ir sukrauni i viena atagalini
reisa darancia masina, bet vel... 10 kroviniu isvezioti i
skirtingas vietas uz 30% nerealu.
arba jeigu savo krovinius uzkrautum i jau pilnai pakrautas masinas,
bet vel jei 10 skirtingu gaveju, tai tikrasis krovinio gavejas
krovinio nebesulauktu.
|
|
Parašė: 2007-03-28 16:39:56
Paspėliokim
1. Susirandi įmones, kurios kažką veža į Klaipėdą iš tų 10 miestų,
taigi paima grįždamos.
2. Surandi įmones, kurios kažką veža iš Klaipėdos į tuos miestus,
bet tavo mokama kaina už vežimą didesnė nei jų pelno marža, taigi
joms labiau apsimoka vietoj dalies savo krovinio paimt
taviškį.
3. Susirandi įmonę, kuri per uostą importuoja vilkikus į Lietuvą,
ir tie vilkikai važiuodami į paskirties tašką paima.
3 man pačiam labiausiai patinka
Gink savo galimybių ribas ir jos tikrai taps tavo
|
|
Parašė: 2007-03-28 18:39:47
p.s. paskutine isvystyta Tema kiek jau nesiderina su Banku
Indeliais ir paskolomis, gal turit ideju kur ji tiktu prie "Mano
Verslas" diskusiju?
Ar lengva nueiti ir gauti pradedančiajam kreditą savo verslui -
atsakymas NE. Ar svarbu, kad gavęs kreditą neužlūžtum - manau
taip.
Aš nuosekliai vystau šią temą tą kryptim, kad žmonės suprastu kaip
ir ką daryti, kad gavus ir atiduoti galėtum. Galėčiau paimti
surašyti sukauptą išmintį, gautusi šimtą kart po 33cm ir ar tai
suprastu žmonės, labai nedaug taip. Bet daugelis ne. Ar ta
informacija būtų vertinga - manau ne, todėl kad gauta iškarto ir
sukramtyta...
Jei manote, kad tai per lėtai ir gal netinkamai tai darau
sakykite...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-03-28 18:47:39
nu dar būtų gerai jei bent "šilta/šalta" infikatorių naudotum , o
tai tie kurie čia laužom galvas dėl to transporto jau naktim
nemiegam
there is time to go long, time to go short, and time to go fishing
|
|
Parašė: 2007-03-28 18:54:10
bet vel... 10 kroviniu isvezioti i skirtingas vietas uz 30%
nerealu.
Na gerai pasakysiu, kaip nuvežti krovinį net į dešimt vietų už 30
procentų normalios kainos.
Pirma kaip radom sprendimą. Pagalvojom, kad vienetinius krovinius
gali nuvežti grįžtantis transportas, bet padirbus ilgą laiką
susidūrėm su tuo, kad tai labai daug sąskaitų ir daug
administruoti. Šis variantas labai geras, kai krovinių yra
nedaug.
Tada galvojom kas iš transporto įmonių tuom užsiimtu. Ir radom
sprendimą. Greitasis siuntų pristatymas. Išanalizavome jų veiklą ir
pamatėm jų bėdas. Pagrindinė bėda, kad jų mašinos važiuoja
dažniausiai pustuštės. Jei jau mašinos jų važioja orą nutarėm jiems
pasiūlyti už 750 kg svorio krovinį 56litus su PVM, kad šie jį
pristatytu iki Visagino iš Klaipėdos ir jei vežam 2000kg mokam
100lt ir t.t. Kuo daugiau vežu tuo mažiau moku. Pakraudavome beveik
pilnas fūras (nes jų pačių krovinys sudarydavo vos 20 procentų
fūros) ir jie nuveža iki paskirstymo punkto, o iš ten jie mano
krovinius paskirstydavo, kad ir į 20 taškų. Pristatymo greitis
nuostabus.
Paklausite kokios įmonės sutiko - Venipac ir TNT. Matot kaip
paprasta.
Jei turite klausimų - klauskite...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-03-28 19:16:27
Ar jau galiu pereiti prie sekančio punkto?
- debitorių vėlavimo mokėti (pirkėjai, valstybė PVM ir t.t.),
nes jei daugiau nebus klausimų apie jau pateiktas mintis, mėginsiu
nuosekliai dėlioti savo patirtį, kuri leido spręsti priežastis dėl
ko trūksta grynųjų pinigų įmonėje. Žinoma mano mintys nėra vaistas
nuo chroniškų įmonės ligų, bet jei kam tinka galiu dėstyti, jei
manote, kad neverta - tada neteršiu savo posts'ais.
Dar norėjau paklausti ar viskas yra aišku su faktoringų
būdais,kuriuos aprašiau 3 puslapyje, nes jokių kitų minčių
nebuvo...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-03-28 19:30:31
Paklausite kokios įmonės sutiko - Venipac ir TNT. Matot kaip
paprasta.
Jei turite klausimų - klauskite...
As labai noriu paklausti kuo minimas būdas skiriasi nuo paprasto
bendradarbiavimo su transporto firma??!!!
Arba aš kažko nesuprantu arba viena iš dviejų!!!
|
|
Parašė: 2007-03-29 06:07:44
As labai noriu paklausti kuo minimas būdas skiriasi nuo paprasto
bendradarbiavimo su transporto firma??!!!
Arba aš kažko nesuprantu arba viena iš dviejų!!!
Užeikite į TNT puslapį ir sužinokite kiek kainuoja 750kg pervežti
Lietuvoje ir tada paklauskite ar tą patį krovinį už 56 litus
nuvežtu ir gausite aiškų atsakymą - ne.
Tuo ir skiriasi, galima dėrėtis su transporto įmone dėl nuolaidos
(standartinis kelias), galima dėrėtis su transporto įmonę
už kiek iš jų perki nuostolį.
Tik tuo ir skiriasi...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-03-29 06:28:32
As labai noriu paklausti kuo minimas būdas skiriasi nuo paprasto
bendradarbiavimo su transporto firma??!!!
dar papildysiu...
visų pirma šis siaipzvejo minimas būdas skiriasi tuo, kad
bendradarbiavimas su greitųjų siuntinių pristatymo firma veikia
visiškai kitokiu principu, nei kad pastovus krovinių užkrovimas
kokiai nors transporto firmai. Taip yra dėl to, kad iš greitųjų
siuntinių pristatymo firmos gauni visiškai kitokią paslaugą, nei
kad iš transporto firmos.
Turbūt daugelis žinome, kad transporto firma gavusi užsakymą -
duoda nurodymą savo furos šoferiui ir tas po to skuba į
pasikrovimo/išsikrovimo vietą. Nu kiek ta fūra
pasikraudinėdama/išsikraudinėdama gali maltis po bet kurį miestą?
Žinoma, ribotai! Įstrigs kokiam senamiestį ir reiks tada kviesti
malūnsparnį, kad pakeltų ir apsuktų ;-).
Greitųjų siuntinių pristatymo firmos savo transporto maršrutus su
perkrovimo bazėmis yra susisteminusios ir išsidėliojusios taip, kad
greičiausiu būdu ir mažiausiais ekonominiais kaštais keliautų jų
gabenamas smulkių siuntinių srautas ir taip, kad siunčiamas
siuntinys pasiektų tolimiausią LT ar kitą pasaulio kampelį (na, dėl
pasaulio kampelio tai tik vienetinės, didelės, tarptautinės
greitųjų siuntinių kompanijos gali atlikti tokią paslaugą - kaip
pvz. DHL ir kt.). Kol siunčiamas siuntinys nepasiekia paskirstymo
kurjeriams bazės, tol jis keliauja pagrindiniais bendrovės
nustatytais maršrutais nuo siuntinių surinkimo/išsiuntimo bazės iki
siuntinių priėmimo/išskirstymo bazės , tolimesnėje kelionėje jis
(siuntinys) yra perkraunamas iš vienos transporto priemonės į kitą
bendrovės siuntinių perskirstymo bazėse. Tokiam siuntinio
pergabenimui yra sukurta visa maršrutinė infrastruktūra, kurioje
nuomojami ar valdomi sandėliai, siuntinių perskirstymo terminalai
su spec. įranga, tarp tų terminalų pastoviai tuo pačiu laiku, tais
pačiais maršrutais, nepriklausomai ar turi daug siuntinių ar tik
keletą - kursuoja furos, skraido lėktuvai ir tt. Viskas yra gerai
šioje sistemoje tol kol yra siuntinių srautas, ir kuo daugiau
siuntinių, kad ir pačių smulkiausių tuo geriau - tuo labiau mažėja
greitųjų siuntinių gabenimo bendrovės pervežimo kaštai, didėja
pelnas, sistema pagaliau prisiima krūvį, kuriai ji ir buvo
sukurta.
Šiuo atveju, siaipzvejys labai taikliai pataikė i "skaudama vietą".
LT ir kitose pabaltijo šalyse siunčiamų siuntinių srautas dar
palyginti su vakarais visiškai nedidelis, žmonės dar neperka tiek
visko per www, įmonės tarp savęs vis daugiausia siuntinėja didmeną.
Žinoma - padėtis kasmet keičiasi, ekonomika auga, neišvengiamai
artėjame prie vakarietiško verslo stiliaus - "just-in-time" prekės
pristatymas ir tt, bet kol kas, kaip sakiau, siuntinių srautai
mažoki ir tai jau nuostolis siuntų kompanijoms. Tarptautinės
greitųjų siuntinių kompanijos to nepaisydamos vis tik jau iš
anksčiau "suka lizdus" ir verbuoja pirmuosius klientus, kad ir mažų
siuntų srautų šalyse, nes šis verslas (priklausomai nuo bendrovės
dydžio) žymiai pelningesnis, nei paprastų krovinių gabenimo
įmonių.
Todėl bendradarbiavimas tuom ir skiriasi, kad greitųjų siuntinių
pristatymo bendrovė kitaip nei transporto kompanija pristatys
siuntinį nuo tavo buto durų iki tavo kliento/draugo buto durų ir
dar net bus paimtas iš tavo kliento parašiukas ant skenerio ir tau
(siuntėjui) bus atsiųstas mailas su tavo kliento parašu ir
raportuota, kad tavo siuntinį tikrai priėmė tas ir tas, pasirašė va
tas ir tas. O dar prieš tai, jei žinosi savo siuntinio kodą galėsi
per internetą stebėti, kurioje šalyje, kuriame terminale ar maždaug
kokiam maršrute randasi šiuo metu tavo siuntinukas, ar teisingai
jis keliauja ar nea, ar nesugadintas ir tt.
Antras dalykas, kuom skiriasi, kad transporto įmonė dažniausiai
įkainos tavo pervežamą krovinį pagal svorį ir žinoma, kuo didesnis
kiekis - tuo brangiau. Greitųjų siuntinių kompanijai reikia
siuntinių srauto, jinai tik rankomis plos ir tau nuolaidas darys
jei tu kaip klientas jai kuo daugiau siuntinukų pateiksi. Žinoma,
kiekvienas siuntinuko pervežimas atskiram adresatui bus įkainotas
atskirai, bet pasirodo (reali siaipzvejo patirtis), kad taip netgi
gaunasi pigiau siųsti, nei kad pervežti visą siuntinukų masę
supakuotą į vieną krovinį ir naudoti įprastinę krovinių
transportavimo firmą.
Žinoma, yra dar vienas esminis skirtumas tarp krovinių vežimo
įmonės ir siuntinių bendrovės - siuntinių bendrovė negalės pervežti
didelių gabaritų krovinių, na įsivaizdavimui bent jau tokių, kurie
netelpa į kurjerio krovininį mikriuką, taip pat per siuntinių
bendrovę niekas niekada neveš masinių krovinių - tokių kaip pvz.:
durpės, mediena, šaldyti produktai, birūs kroviniai ir kt.
Soris, kad taip išsiplėčiau, gal buvo įmanoma ir trumpiau parašyti,
tačiau dirbu šioje srityje ir... taip jau išėjo.
Take it easy
|
|
Parašė: 2007-03-29 07:03:36
Žinoma mano mintys nėra vaistas nuo chroniškų įmonės ligų, bet jei
kam tinka galiu dėstyti, jei manote, kad neverta - tada neteršiu
savo posts'ais.
Dar norėjau paklausti ar viskas yra aišku su faktoringų
būdais,kuriuos aprašiau 3 puslapyje, nes jokių kitų minčių
nebuvo...
Tai, žinoma, kad tinka tamstos mintys!!!
Teorijos galima bet kur prisimokinti-prisiskaityti, bet kažko visad
viskas būna kitaip kai su realybe susiduri...
O čia siaipzvejo patarimai iš patirties grynai!
Esu pradedantis jaunasis verslininkas ir kaip kempinė siurbiu
tamstos pastabas!
Taip pat, gerbiamas siaipzvejy, kai galėsite, nepamirškite atsakyti
į mano klausimą Komercinių patalpų nuomos diskusijose, kur norėčiau
sužinoti kokios tyko problemos ilgo finansavimo metu, nes su
kolegomis neseniai iš banko paėmėme apvalią sumikę paskolos verslo
pradžiai ir dabar norėtųsį tas problemas ilgo finansavimo metu
pastebėti anksčiau, nei kad jos mus pirmos pastebės
Ačiū
Take it easy
|
|
Parašė: 2007-03-30 05:16:57
Juodi faktoringo būdai:
Gavus limitą pakabini orinę sąskaitą ant pirkėjo, jam net nežinant,
o atėjus laikui sumoki bankui.
Kaip suprasti "pakabini orinę sąskaitą ant pirkėjo"?
Kokia iš to nauda "atėjus laikui sumoki bankui"?
Atidarai dvi akcininkais nesusijusias įmones ir tarp jų darai
sąskaitų rašymą, faktorizuodamas šias sąskaitas.
Del kokių tikslų taip yra daroma?
Take it easy
|
|
Parašė: 2007-03-31 18:12:45
Gavus limitą pakabini orinę sąskaitą ant pirkėjo, jam net nežinant,
o atėjus laikui sumoki bankui.Kaip suprasti "pakabini orinę
sąskaitą ant pirkėjo"?
Kokia iš to nauda "atėjus laikui sumoki bankui"?
Sudarant sutartį su pirkėju apsitariate maždaug apyvartą per
mėnesį, per ketvirtį, pusmetį ar metus. Su banku tariatės dėl 9
mėnesių sutarties ir kredito sumos. Pvz.
Tiekėjas A tiekia prekias pirkėjui B. Tiekėjui A bankas suteikė
faktoringo kreditą pirkėjui B 200.000 litų terminas 90 dienų. Reali
apyvarta per 90 dienų tik 150.000 litų. Pritrūkus pinigų tiekėjui,
jis gali nusiųsti bankui netikrą sąskaitą 50.000 litų sumai
(pirkėjui žinant arba ne, geriausiai, kai jis žino) ir bankas
faktorizuoja. Atėjus laikui tiekėjas apmoka bankui tiesiogiai
ale už pirkėją orinę sąskaitą ir bankas dėl to
neprieštarauja. Tokiu būdu reikalui esant tiekėjas visada gali
gauti trumpalaikį kreditą pirkti prekėms ar žaliavoms... bet ne
ilgalaikiam turtui, jei ką...
Atidarai dvi akcininkais nesusijusias įmones ir tarp jų darai
sąskaitų rašymą, faktorizuodamas šias sąskaitas.
Del kokių tikslų taip yra daroma?
Augant verslui chroniškai trūksta apyvartinių lėšų. Todėl
greičiausias ir lengviausias pinigų pasiskolinimas nieko
neįkeičiant galima stumdyti orines sąskaitas tarp nesusijusių
įmonių. Taip apyvartinių lėšų trūkumas išsprendžiamas.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
Prekybos statistika realiu laiku |
|